Žaslių geležinkelio katastrofa - viena didžiausių ir tragiškiausių nelaimių Lietuvos geležinkelių istorijoje, įvykusi 1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi. Šis įvykis giliai įsirėžė į visuomenės atmintį, nors sovietmečiu oficiali informacija apie tragedijos mastą buvo griežtai ribojama ir cenzūruojama.
Nelaimės aplinkybės
Tragedija įvyko 1975 m. balandžio 4 d., penktadienį, švenčiant Atvelykį. Dyzelinis D1 serijos traukinys (pagamintas Vengrijos gamykloje „Ganz-MAVAG“), važiavęs maršrutu „Vilnius-Kaunas“, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko apie 16.30 val. Traukinys buvo sausakimšas - namo vyko daug studentų ir dirbančiųjų.
Avarija įvyko 17.35 val. vietos laiku. Keleivinis traukinys, važiuodamas 70 km/h greičiu, neturėjo stoti Žasliuose, tačiau stoties rytiniame ruože atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną. Prekinio traukinio vagonas su degalais buvo per daug išsikišęs iš šalutinio kelio, užtverdamas pagrindinį kelią.
Avarijos eiga
- Smūgis: Keleivinis traukinys pramušė benzino cisterną, nuo kilusių kibirkščių akimirksniu užsidegė degalai.
- Vagonų likimas: Pirmasis vagonas apvirto ant šono, antrasis nuriedėjo nuo bėgių ir užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo tarp cisternos ir griovio, jį visiškai pasiglemžė liepsnos. Ketvirtasis vagonas taip pat nuriedėjo nuo bėgių.
- Gaisras: Kilo didelis gaisras, kurio metu ypač nukentėjo sintetiniais rūbais vilkėję keleiviai.
Pagalba nukentėjusiems ir liudininkų prisiminimai
Nelaimės liudininkais tapo Žaslių medžio apdirbimo įmonės darbuotojai ir vietos gyventojai, kurie nedelsdami puolė gelbėti įstrigusių keleivių. Į įvykio vietą skubėjo greitosios pagalbos automobiliai iš Kaišiadorių, Kauno ir Vilniaus. Per pirmąją valandą vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių.
Liudininkai pasakojo apie chaosą, klyksmus ir dejonę, kuriuos vėliau pakeitė tylus pasitraukimas iš nelaimės vietos. Kai kurie jaunuoliai, tokie kaip žaslietis Arvydas Garnys, žuvo bandydami išgelbėti kitus keleivius. Išsigelbėjusieji dažnai buvo transportuojami pakeleivingais automobiliais, o medicininė ir psichologinė pagalba tais laikais nebuvo teikiama sistemingai.
Oficiali reakcija ir tragedijos mastas
Sovietų valdžia stengėsi nuslėpti tikrąjį nelaimės mastą. Pirmasis oficialus pranešimas spaudoje pasirodė tik balandžio 6 d. laikraštyje „Tiesa“ - tai buvo trumpa LTSR Ministrų Tarybos žinutė. Oficialiai skelbta, kad žuvo apie 20 žmonių, tačiau liudininkų ir archyvinių duomenų vertinimai rodo gerokai didesnius skaičius.
| Institucija | Sprendimas/Duomenys |
|---|---|
| LTSR Aukščiausiasis Teismas | Kaltininkais pripažinti dispečeris (13 metų kalėjimo) ir meistras (3 metai). |
| Oficialioji statistika | 20 žuvusiųjų, 39 sužeisti (prieštaringi duomenys). |
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusios versijos apie tūkstantį žuvusiųjų vertinamos kaip „miesto legendos“ ar modernaus folkloro dalis, neturinčios pagrindo baudžiamosiose bylose ar liudininkų parodymuose.
Atminimo įamžinimas
Žuvusiųjų atminimui Žaslių geležinkelio stotyje ir jos apylinkėse pastatyti keli įamžinimo ženklai:
- 1975 m. - pastatytas koplytstulpis.
- 1991 m. rugpjūčio 31 d. - atidengtas paminklas žuvusiems.
- 2004 m. rugpjūčio 28 d. - AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių su užrašu „Viešpatie, globok visus, esančius kelyje“.
tags: #traukinio #avarija #zasliuose