Pastaruoju metu transporto sektoriuje vyksta aktyvios diskusijos dėl krovininio transporto maksimalaus leistino svorio didinimo. Ši tema itin sudomino visuomenę, o ypač krovinių vežėjus ir susijusias pramonės šakas. Kaip teigia Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktorius Šarūnas Baublys, kol kas kalbama tik apie įstatymo, numatančio didesnį maksimalų transporto priemonės svorį, projektą.
Teisinis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
Svarbu pažymėti, kad vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei. Tai yra fundamentalus principas, reglamentuojantis krovinių gabenimą kelių transportu.
Diskusijos dėl maksimalaus svorio didinimo
Susisiekimo ministerija svarsto galimybę didinti maksimalų leistiną transporto priemonės svorį ne tik miškovežiams, bet ir kitoms transporto priemonėms, kurios būsimajame įstatyme bus tiksliau apibūdintos. Kol kas manoma, kad maksimalus leistinas svoris bus 48 tonos, o transporto priemonės, kurios gabens tokį krovinį, turės būti ne mažiau nei šešių ašių. Svarbu pabrėžti, kad svoris, tenkantis vienai ašiai, neturės būti didesnis nei dabar nustatytas.
Iniciatyvą padidinti maksimalų leistiną transporto priemonės svorį pateikė miškininkai, kuriems ši problema yra aktualiausia. Kol kas miškovežių vežėjai, net ir turintys nestandartinių transporto priemonių, gali jomis važinėti tik savose teritorijose ar nuosavuose miškuose - valstybiniais ar vietinės reikšmės keliais gabenti krovinius sunkiasvoriams miškovežiams draudžiama. Iki šiol Lietuvoje leistinas maksimalus svoris buvo 40 t, o pavyzdžiui, Rusijoje ir Baltarusijoje - 38 t.
Jūrinių konteinerių vežėjų iššūkiai: ašių perkrovos ir atsakomybė
Perkrautų konteinerių problema
Maksimalaus leistino transporto priemonės svorio padidinimo laukia ne tik miškininkai, bet ir vežėjai, gabenantys jūrinius konteinerius. Jie su problemomis dėl viršijamo svorio susiduria dažniausiai. Vienos iš Klaipėdos krovininio transporto įmonių vadovas pasakoja, kad jų įmonė veža konteinerius vietos maršrutais. Kiekvieną rytą iš Klaipėdos uosto išvažiuoja daugiau nei dvidešimt vilkikų su konteineriais, tačiau nustatyti realų gabenamo krovinio svorį šiuo metu neturima jokios galimybės. Dažniausiai viršijamas svoris, tenkantis varančiajai bei puspriekabės ašims.
Vežėjams kyla ir kitų sunkumų: „Nuimti plombos ir patikrinti, kaip konteineryje sukrautas krovinys, neturime jokios galimybės. Galėtume pasikrovę konteinerį važiuoti pasisverti - bet kur? Klaipėdoje ir ne tik Klaipėdoje nėra nė vienų svarstyklių, kurios parodytų, koks svoris tenka vilkiko ir puspriekabės ašims.“ Dažnai pasitaiko, kad iš Azijos, Amerikos ar Europos atkeliavusiuose konteineriuose krovinių būna daugiau, nei įrašyta juos lydinčiuose siuntėjo dokumentuose. „Užsakovai gudrauja ir, siekdami išvežti didesnį krovinio kiekį, dokumentuose nurodo vienokį (leistiną) svorį, o realiai konteineryje yra pakrauta daug daugiau svorio. Iš kur vežėjui žinoti, kiek jis realiai veža? Tuo tarpu atpirkimo ožiais visada liekame tiktai mes“, - piktinasi klaipėdiečių įmonės vadovas.
Nors įmonės vadovas teigia, kad jie nesiekia išsisukti nuo atsakomybės, tačiau nori dirbti sąžiningai. Buvo investuota į triašius vilkikus, semiamasi patirties Olandijoje, kur maksimalūs leistini svoriai yra daug didesni. Tačiau ten kiekvienas siuntėjas žino apie jam gresiančias pasekmes, jei blogai pakraus krovinį. Lietuvoje iki šiol už viską atsako vien tik vežėjas.
Kontrolė ir svarstyklių prieinamumo klausimas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) požiūris
Tuo tarpu tikrintojai nesnaudžia. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojo Romano Vilčinsko teigimu, jų institucija neprivalo rūpintis, kad vežėjai turėtų kur pasisverti krovinį ar patikrinti apkrovą, tenkančią transporto priemonės ašims. „Esame tik kontroliuojanti institucija ir vykdome šiuo metu šalyje galiojančių įstatymų kontrolę. Yra nustatyti reikalavimai tiek bendrai transporto priemonės masei, tiek ir atskiroms ašims. Jei jie bus pakeisti, keisime savo reikalavimus ir mes“, - kalba R. Vilčinskas. Šiuo metu jau pradeda veikti VKTI postas šalia Klaipėdos, kur vilkikai su konteineriais tikrinami bei sveriami.
Pasak jo, VKTI kontrolės postas šalia Klaipėdos kol kas dar tik bandomas, tačiau jo tikslas - užtikrinti, kad vežėjai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir nebūtų gadinami šalies keliai. „Jei nebus pažeidimų, nebus skiriamos ir baudos“, - aiškina R. Vilčinskas. Į klausimą, ar vežėjai šioje situacijoje turi būti tie, kurie baudžiami net ir tuo atveju, kai yra be kaltės kalti, R. Vilčinskas atsako: „Suprantu, kad vežėjai, išvažiuodami iš uosto terminalo, neturi galimybės pasverti krovinio ar patikrinti vilkiko bei puspriekabės ašių apkrovą. Tačiau statyti terminaluose ar kur kitur svarstykles - ne valstybės problema.“
Pasak VKTI valdininko, problema, kad konteineriai atplukdomi perkrauti, yra žinoma, tačiau tuo, kad tokie kroviniai nebūtų kraunami į puspriekabes, taip pat turėtų pasirūpinti vežėjai. „Jei vežėjai atsisakys vežti „neaiškų“ krovinį, terminalų vadovybė privalės pasirūpinti, kad jis būtų pasvertas ar kitaip patikrintas“, - teigia R. Vilčinskas. Jo teigimu, kai VKTI kontrolės postas pradės veikti visu pajėgumu, problema pradės spręstis - tiek vežėjai, tiek krovinio užsakovai ar siuntėjai privalės reikalauti vieni iš kitų, kad būtų laikomasi įstatymų. „Manau, kad problemų dėl ašių apkrovimo kyla ir tuomet, kai konteineriams vežti naudojamos netinkamos transporto priemonės, dažniausiai dviašės. Vežėjai turi pasirūpinti ir tinkamomis transporto priemonėmis jūriniams konteineriams gabenti“, - sako R. Vilčinskas.
Terminalų vaidmuo ir specialūs leidimai
Apie tai, kad vežėjai neturėtų apsiimti gabenti krovinio, jei nėra įsitikinę, kad jo svoris neviršija normų ir jį galima saugiai vežti Lietuvos ar Europos keliais, kalba ir Š. Baublys. „Apie šią problemą Susisiekimo ministerija girdėjo, tačiau manome, kad atsakomybė tokiu atveju turi tekti vežėjui - sutartis paprastai sudaroma tarp dviejų šalių, joje visi niuansai privalo būti aptarti. Jei vežėjai atsisakytų vežti „neaiškius“ krovinius, galbūt terminalai susirūpintų ir įrengtų svarstykles“, - kalba Š. Baublys.
Pasak UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovo Juliaus Žilinsko, svarstyklės terminale yra, ir bet kuris vežėjas turi galimybę pasisverti krovinį. „Kiekvienas vežėjas turi dokumentus, kuriuose nurodyta krovinio rūšis bei svoris. Jei jis pageidauja pasitikrinti, ar krovinys atitinka duomenis, nurodytus dokumentais, terminale yra specialios svarstyklės, kur galima transporto priemonę pasverti. Tačiau ši paslauga yra mokama, todėl vežėjai retai ja naudojasi“, - sako J. Žilinskas. „Manau, kad problema yra ne ta, kad nėra kur pasisverti transporto priemonės ar patikrinti apkrovos, tenkančios vienai ar kitai ašiai. Jei vežėjas nori gabenti sunkesnį krovinį, jam reikalingas papildomas leidimas. Jis, aišku, vėlgi kainuoja. Tad vežėjai, taupydami pinigus, rizikuoja ir tikisi „pralįsti“ su sunkesniu kroviniu. Pasitaiko, kad tokiu atveju laukiama darbo pabaigos, kada visos tikrinančios institucijos jau nebedirba. Tuomet prie mūsų terminalo nusidriekia ilgiausios eilės“, - kalba J. Žilinskas.
Klaipėdiečių transporto įmonės vadovo teigimu, vežėjai mielai pasinaudotų specialiais leidimais, jei tokie būtų išduodami visiems didesnio svorio kroviniams. Tačiau tokius leidimus VKTI išduoda tik negabaritiniams arba nedalomiems kroviniams. „Jei leidimai būtų išduodami, mielai juos įsigytume ir ramiai gabentume daugiau sveriantį krovinį, nebijodami tikrinimo postų ar baudų.“
Išvados: spragos ir ateities perspektyvos
Padidintas maksimalus transporto priemonės svoris vargu ar išspręs šią jūrinius konteinerius gabenantiems vežėjams aktualią problemą, juolab kad, pasak Š. Baublio, svarstomame įstatymo projekte nenumatoma keisti svorio normos, tenkančios vienai krovininės transporto priemonės ašiai. Ši problema išsispręs tik tuomet, kai terminaluose bus įrengtos specialios svarstyklės, kur vežėjai galės tiksliai sužinoti kiekvienai transporto priemonės ašiai tenkantį svorį, arba krovininio transporto įmonėms bus leista kai kuriais atvejais, įsigijus specialius leidimus, gabenti sunkesnį krovinį.
tags: #transporto #priemones #vienai #asiai #tenkanti #apkrova