Transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai privalo žinoti ir laikytis daugybės Kelių eismo taisyklių (KET) bei kitų reikalavimų. Kiekvienas eismo dalyvis turi būti susipažinęs su KET ir jų laikytis, nes dažnai pasitaiko, kad keleiviai taisyklių nežino, dėl ko patenka į skaudžius autoįvykius.

Bendrieji Kelių eismo taisyklių principai

Pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą, jei automobilį sustabdė policininkas, išlipti iš jo galima tik pareigūnui leidus. Maršrutinio transporto priemonės laukiama tik specialiose stotelėse, o jei jų nėra - ant šaligatvio ar kelkraščio.

Važiuojant transporto priemone, kurioje įrengti saugos diržai, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.

Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones).

Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.

Transporto priemonių draudimas apdraudžia tik transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, o ne keleivių atsakomybę.

Schema, iliustruojanti saugos diržų svarbą ir taisyklingą jų naudojimą transporto priemonėse.

Sąvokų apibrėžimai

Pagrindinės transporto priemonių ir eismo sąvokos:

  • Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.
  • Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.
  • Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
  • Kelio ženklas - šiose taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
  • Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.
  • Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimui skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai).
  • Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
  • Neįgaliųjų vežimėlis - įtaisas su ratais, varomas rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.
  • Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju.
  • Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
  • Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis KET nustatytais atvejais.
  • Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
  • Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
  • Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
  • Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę.
  • Važiuojamoji kelio dalis (toliau - važiuojamoji dalis) - kelio dalis transporto priemonėms važiuoti.
  • Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau - didelis trūkumas) - transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, dėl kurios gali pablogėti šios transporto priemonės sauga arba kuri gali daryti neigiamą (kenksmingą) poveikį aplinkai, arba dėl kurios gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, arba transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su leidimu motorinei transporto priemonei ir (ar) jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.
  • Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau - pavojingas trūkumas) - transporto priemonės neatitiktis techniniams transporto priemonių reikalavimams, kelianti tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba daranti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.
  • Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos.

Transporto priemonių vilkimo taisyklės

Transporto priemonių vilkimas - tai procesas, kai viena transporto priemonė tempia kitą (sugedusią ar be variklio galią). KET nustato aiškias taisykles, kaip turi būti vykdomas vilkimas, kad būtų užtikrintas saugumas kelyje.

Leistinas vilkimo greitis:

  • Vilkimas naudojant standžią vilktį (tvirtas sukabinimas, pavyzdžiui, vilkimo strypas) - ne daugiau kaip 70 km/h.
  • Vilkimas naudojant lanksčią vilktį (vilkimo lynas/trosas) - ne daugiau kaip 50 km/h.

Reikalavimai vilkimo įrangai:

  • Lanksčios vilkties (trosas, lynas) ilgis turi būti tarp 4 ir 6 metrų. Ji turi būti pažymėta ryškiaspalve vėliavėle ar skydeliu (dažniausiai raudonos spalvos), kad būtų aiškiai matoma kitiems vairuotojams.
  • Standi vilktis (trikojis strypas) gali būti iki 4 m ilgio.

Vilkimo metu velkamos transporto priemonės vairuotojas privalo turėti įjungtą avarinę šviesos signalizaciją (avarinius žibintus).

Kas leidžiama vilkti:

  • Leidžiama vilkti tik vieną motorinę transporto priemonę vienu metu. Draudžiama tempti „traukinuku“ kelius automobilius.
  • Leidžiama vilkti priekabas, puspriekabes pagal jų jungimo taisykles.

Draudimai ir išimtys vilkimo metu:

  • Vairuotojo nebuvimas: draudžiama vilkti transporto priemonę, jei joje nėra vairuotojo. Išimtis taikoma tik vilkimui ant platformos ar pakėlus dalį automobilio - tuomet nereikia vairuotojo viduje.
  • Sugedęs vairo mechanizmas: jei velkamos transporto priemonės vairo mechanizmas sugedęs (pvz., ratai nesisuka), vilkti ją tempiant draudžiama.
  • Sugedę stabdžiai: transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę, draudžiama vilkti lanksčia vilktimi. Jei stabdžiai neveikia, galima tempti tik standžia vilktimi ir tik tada, kai velkamos transporto priemonės masė neviršija pusės velkančiosios masės.
  • Prastas kelias (ledo ar sniego danga): lanksčia vilktimi draudžiama vilkti, jei kelio danga apsnigta ar apledėjusi.
  • Vilkimas automagistralėje: keliuose, pažymėtuose „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ ženklais (t. y. greitkeliuose), draudžiama vilkti lanksčia vilktimi.
  • Transporto priemonių tipai: draudžiama vilkti motociklu be lopšelio (šoninės priekabos) kitą transporto priemonę, taip pat draudžiama, kad pats motociklas būtų velkamas (nebent jis užkeltas ant tralo).

Visada geriau kviesti profesionalią techninę pagalbą, jei abejojate dėl vilkimo sąlygų. Išsamius KET reikalavimus dėl vilkimo bei kitų manevrų rasite RoboKET platformoje - ten galite pasitikrinti žinias spręsdami specialius klausimus apie vilkimo taisykles.

KET XIV SKYRIUS TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMAS KELYJE #ketbilietai #kettestai #regitros

Važiavimas kelio vingiuose ir kitos situacijos

Važiavimo tiesiu ir vingiuotu keliu skirtumai yra svarbūs. Elgesys važiavimo metu priklauso nuo vingio, važiuojamosios kelio dalies ir (arba) eismo juostos pločio, kelio nuolydžio, tipo ir būklės įvertinimo. Dažniausiai, važiuojant siauru keliu, vidinėje vingio dalyje pasitaiko matomumą ribojančių kliūčių.

Kai vingis yra prastai matomas, daugiau žinių apie jo pradžią ir pabaigą suteikia kelio ženklai, atitvarai. Priešingai, nei važiuojant tiesiu keliu, vingio matomumą riboja jo spindulys. Iš anksto nepakankamai gerai matomu kelio vingiu važiuojama atitinkamai pritaikytu, tačiau tolygiu greičiu.

Važiavimą kelio vingiu sunkinantis veiksnys yra vadinamasis dvigubas vingis. Tokiu atveju vingio spindulys yra nevienodas, tam tikroje vietoje jis (akivaizdžiai) sumažėja. Labai svarbus važiavimo greitis. Išcentrinės jėgos dydį lemia važiavimo greitis, kelio vingio spindulys ir transporto priemonės masė. Kuo didesnė išcentrinė jėga veikia automobilį, tuo didesnė tikimybė, kad dings padangų sankiba su kelio danga.

Nuolydis padeda sumažinti automobilį į kreivės išorę traukiančią išcentrinę jėgą, o vienšlaitis kelio nuolydis, nukreiptas į kreivės išorę, išcentrinę jėgą tik padidina. Be to, reikia nepamiršti dviratininkų, kurie taip pat gali važiuoti dešiniu kelkraščiu. Jei kelias pakankamai platus, nereikėtų be didesnio reikalo šlietis arčiau dešinio kelio krašto, jei tai trukdys dviratininkams ir sukels jų nerimą. Negalima važiuoti jokiais simboliais nepaženklintomis ir dviračių eismui skirtomis juostomis.

Sukant gali būti taikomi ir kiti reikalavimai. Kai važiuojant greitkeliu arba automagistrale priartėjama prie greitėjimo juostos, reikia įvertinti, ar toje juostoje yra transporto priemonių ir, jei yra, kokios jų įsiliejimo į transporto srautą galimybės.

Kelio vingiais turi būti važiuojama sklandžiai sukant vairą ir išlaikant reikiamą trajektoriją. Čia reikėtų vadovautis vadinamąja dviejų sekundžių taisykle. Reikia rinktis didesnį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, jeigu per ją nematote, kokia susidariusi situacija priekyje, kai kelio danga šlapia, taip pat kai jums iš paskos važiuojantis vairuotojas nesilaiko minimalaus atstumo. Pasirenkant atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, reikia atsižvelgti į situaciją kelyje, eismo intensyvumą, lenkiančias transporto priemones ir greitėjimo juostoje esančias transporto priemones.

Niekada neviršykite didžiausio leistino greičio. Pasirinktas važiavimo greitis turi atitikti situaciją kelyje ir patį eismą. Negalima be priežasties važiuoti žymiai lėčiau, nei kiti eismo dalyviai. Artėjant prie kelio vingio, reikia sumažinti važiavimo greitį, kad jis atitiktų situaciją kelyje bei aplinkybes ir taptų saugus dar prieš pasukant vairą. Važiuojant kelio vingiu, reikia išlaikyti vienodą greitį.

Be draudžiamųjų ir nurodomųjų kelio ženklų, kurių laikytis yra privaloma, taip pat yra ir kitų ženklų. Paisykite nukreipiamųjų ženklų, horizontalaus kelio ženklinimo, rodančio eismo juostas, sustojimo vietas. Šie ženklai padeda užtikrinti sklandesnį transporto srautą. Reikia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius kelio ženklus. Jie statomi šalia kelio. Visada žiūrėkite į kelio ženklus atsakingai.

Vairuotojas turi atsižvelgti į motorines priemones, kurios naudojamos vykdant kelio darbus. Be to, reikia paisyti kitų eismo dalyvių rodomų signalų. Ilgesniam ar trumpesniam laikui sustojus, automobilis gali kelti pavojų arba trukdyti kitiems eismo dalyviams.

Infografika su schemomis, iliustruojančiomis saugų važiavimą kelio vingiuose, atstumų tarp transporto priemonių laikymąsi ir kelio ženklų svarbą.

tags: #transporto #priemone #veikiacios #jegos #vaziuojant #duobetu

Populiarūs įrašai: