Teisinis reglamentavimas ir pavojingų krovinių gabenimas

Pavojingus krovinius gabenančių transporto priemonių techninei apžiūrai keliamais papildomais reikalavimais siekiama garantuoti eismo dalyvių, vežamo krovinio ir aplinkos apsaugą. Technines nuostatas tokioms transporto priemonėms reglamentuoja įstatymas, kuris glaudžiai susijęs su tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais.

Tematinė nuotrauka: sunkvežimis su pavojingų krovinių ženklais ir oranžine lentele

Tarptautinės ir nacionalinės teisinės nuostatos

Europos Sąjungos direktyvų įtaka

Kelių transportu gabenamų pavojingų krovinių reglamentavimas Europos Sąjungoje remiasi Direktyva 94/55/EB. Pagal šios direktyvos 6 straipsnio 9 dalį valstybės narės privalėjo iki 2002 m. gruodžio 31 d. pranešti apie savo nacionalinius įstatymus. Komisijos direktyva 2003/28/EB iš dalies pakeitė Direktyvos 94/55/EB A ir B priedus, nustatydama, kad nacionaliniai įstatymai turėjo įsigalioti ne vėliau kaip iki 2003 m. liepos 1 d.

Kai kurios valstybės narės, įskaitant Lietuvą (iki 2004 m. gruodžio 31 d.), Švediją ir Jungtinę Karalystę, pranešė Komisijai apie savo pageidavimą patvirtinti naujas nuo Direktyvos 94/55/EB leidžiančias nukrypti nuostatas ir iš dalies pakeisti esamas. Komisija ištyrė ir patvirtino šiuos pranešimus atsižvelgiant į direktyvoje nustatytas sąlygas (Sprendimas 2005/263/EB).

Nacionaliniai teisės aktai ir išimtys

Lietuvos Respublikoje pavojingų krovinių vežimą kelių transportu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“. Šis nutarimas įgyvendina Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir nustato specifines išimtis.

Vienas iš svarbių nacionalinio teisės akto turinio punktų yra leidimas visiškai nesilaikyti nacionalinių teisės aktų nuostatų, kai vežami tam tikri komercinės paskirties produktai, turintys nedidelį radioaktyvių medžiagų kiekį (pvz., pagal „The Radioactive Material (Road Transport) Regulations 2002 Regulation 5(4)(d)“).

Taip pat, pavyzdžiui, leidžiama vežti ADR reikalavimų neatitinkančius balionus, skirtus karšto oro balionams. Šie balionai projektuojami taip, kad būtų kuo lengvesni, todėl jie negali atitikti įprastų dujų balionams nustatytų reikalavimų. Vidutinio dydžio baliono vandens talpa yra 70 litrų, o didžiausių balionų talpa neviršija 90 litrų.

Specialūs ženklinimo ir techniniai reikalavimai

Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės

Transporto priemonės, gabenančios pavojingus krovinius, privalo būti aiškiai paženklintos. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės, taip pat jų laikikliai, turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (2011 m. sausio 1 d. redakcijos) reikalavimus. Šie ženklai ir lentelės teikia svarbią informaciją apie gabenamo krovinio pavojingumo klasę ir galimas rizikas, užtikrinant saugumą kelyje.

Infografika: ADR pavojaus ženklų pavyzdžiai ir oranžinės lentelės išdėstymas

Transporto priemonių techniniai reikalavimai

Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus dokumentus, nurodytus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406. Be bendrųjų reikalavimų, pavojingus krovinius vežančioms transporto priemonėms keliami ir specialūs techniniai reikalavimai:

Gesintuvai

  • Gesintuvai, jų kiekis ir talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, reikalavimus.

Elektros įranga

  • Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ nuostatas.

Stabdymo įranga

  • Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ nuostatas.

President Trump is showing a disciplined deterrence, expert says

Išimtys ženklinimo ir įrangos reikalavimams

Nuo bendrųjų ADR reikalavimų numatomos ir specifinės išimtys, atsižvelgiant į krovinio pobūdį ir vežimo aplinkybes. Šios išimtys palengvina tam tikrų, mažiau pavojingų ar specifinių krovinių gabenimą, išlaikant bendrą saugumo lygį:

  • Pavyzdžiui, nacionaliniai teisės aktai panaikina reikalavimą turėti gesintuvus transporto priemonėse, kuriose vežamos tik pakuotės, kurioms taikoma išimtis (JT Nr. 2908, 2909, 2910, 2911 - radioaktyviosios medžiagos, atleidžiama pakuotė). Praktinio poreikio turėti gaisro gesinimo įrangą tokiais atvejais nėra. Taip pat ADR reikalavimai netinka galutiniam vežimo etapui iš paskirstymo sandėlio mažmenininkui arba vartotojui, arba iš mažmenininko galutiniam vartotojui.
  • Kitas pavyzdys - pritvirtintų cisternų vežimas, kuris nėra pavojingų medžiagų vežimas tikrąja prasme, todėl praktiškai joms negali būti taikomos ADR nuostatos.
  • Taip pat, vežant JT Nr. 0335 fejerverkus, 7.2.4 skirsnio V2 (1) speciali nuostata taikoma tik daugiau kaip 3 000 kg (4 000 kg su priekaba) gryno sprogstamojo mišinio su sąlyga, kad fejerverkai buvo priskirti JT Nr. 0335, kompetentingai institucijai sutikus. Nors fejerverkų vežimas yra apribotas iki dviejų trumpų laikotarpių per metus, vežėjai nepageidauja investuoti į apsaugos nuo sprogimo (EX) patvirtinimą turinčias transporto priemones dėl didelių išlaidų. Panašaus pobūdžio išimtys numatytos ir kitiems kroviniams.

tags: #transporto #priemone #gabenanti #radioaktyvu #krovini #turi

Populiarūs įrašai: