2011 m. kovo 11 d. Japoniją sukrėtęs itin stiprus 9,0-9,1 balų žemės drebėjimas ir vėliau pakrantes nuniokojęs cunamis sukėlė pražūtingą sistemos avariją „Fukushima Daiichi“ (Fukušima-1) branduolinėje jėgainėje. Ši katastrofa turėjo ilgalaikių ir plačių padarinių, paveikusių ne tik Japoniją, bet ir pasaulinę atominės energetikos saugumo perspektyvą. Nepaprastoji padėtis buvo paskelbta ne tik Fukušima-1 ir Fukušima-2 elektrinėse, bet ir kitose regiono jėgainėse.
Radiacijos lygio padidėjimas ir evakuacija
Sekmadienio rytą Japonijos atominių elektrinių Fukušima-1 ir Fukušima-2 apylinkėse vėl buvo užfiksuotas trumpalaikis radiacinio fono padidėjimas, leistiną viršijantis daugiau nei du kartus. Japonijos vyriausybės generalinio sekretoriaus Yukio Edano teigimu, vienu metu spinduliavimo dozė siekė 1204 mikrosivertus, kai leistina riba tėra 500 mikrosivertai. Sekmadienio naktį šio rodiklio vidurkis buvo 882 mikrosivertai. Japonijos valdžia evakuacinę zoną išplėtė iki 20 kilometrų aplink abi elektrines. Iš viso jau evakuota apie 170 tūkst. žmonių. Mažiausiai 22 žmonės gavo dideles radiacijos dozes ir buvo paguldyti į ligonines. Anksčiau skelbta, kad nuo radiacijos iš viso galėjo nukentėti iki 160 žmonių.
Avarijų chronologija Fukušimos elektrinėse
Fukušimos-1 elektrinėje, kurios reaktoriai buvo pradėti eksploatuoti 1971 metais, o bendra galia siekė 4,7 GW, po žemės drebėjimo automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 blokai. Ketvirtas, penktas ir šeštas blokai tuo metu jau buvo sustabdyti planiniam patikrinimui. Netekusi vietinio energijos šaltinio, aušinimo sistema ėmė naudoti išorinę energiją, tačiau žemės drebėjimui pažeidus išorines elektros linijas, avariniai dyzeliniai generatoriai, kurie turėjo tiekti elektros energiją aušinimo sistemoms, buvo užpilti 14 metrų aukščio cunamio bangų. Dėl to sutriko reaktorių aušinimas, pradėjo kilti temperatūra ir slėgis. Nors pradėjo veikti avarinės, elektros nereikalaujančios aušinimo sistemos, jų nepakako. Atgabentų kilnojamų elektros generatorių nebuvo kaip prijungti, nes rūsiuose esantys įvadai tebebuvo užtvindyti.
Aušinančiam vandeniui pradėjus virti ir išgaravus, reaktorių aktyvi dalis liko be aušinamojo skysčio ir per kelias dienas ar valandas išsilydė, susidariusiai lavai nutekant į apsauginių pastatų dugnus. Įkaitusiems vandens garams reaguojant su reaktoriuje naudojamu cirkoniu, susidarė vandenilis, kuris vėliau kovo 12-15 d. 1, 2 ir 3 blokuose sprogo, sugriaudamas išorinius pastatus. Tačiau viduje esantys reaktorių apsauginiai statiniai išliko. Sprogimas įvyko reaktoriaus apsauginio gaubto išorėje.
Vandenilis nutekėjo ir sprogo bandant išleisti reaktoriuose susikaupusias dujas, ką būtinai reikėjo padaryti dėl pavojingai didelio slėgio. Suardyti reaktoriai vis dar gamino pavojingai daug šilumos ir vėliau buvo aušinami jūros vandeniu, pilant jį ant reaktorių liekanų gigantiškais betono siurbliais. Nors ir atvėsinęs reaktorius, šis vanduo susikaupė reaktorių rūsiuose, tapdamas labai radioaktyvus. Kadangi aušinti reaktorius reikėjo ir toliau, vanduo rūsiuose vis kilo, grėsdamas pradėti piltis į jūrą. Ilgainiui buvo pastatytos labiau uždaros aušinimo sistemos, apvalant nuo radioaktyvumo ir pilant į reaktorius rūsiuose esantį vandenį. Naudojant tą patį vandenį, potvyniai šiuo metu jau nebegresia. Reaktorių temperatūra per kelis mėnesius nukrito žemiau 100 °C ir pati savaime taip pat nekelia pavojaus. Tačiau kada ir kaip pavyks išardyti bei nukenksminti išsilydžiusius reaktorius, šiuo metu dar nėra aišku.
Fukušimos-2 elektrinėje po žemės drebėjimo kovo 11 d. taip pat buvo prarastas išorinis elektros energijos tiekimas, kuris atstatytas praėjus 5 valandoms. Vandens lygis visų keturių Fukušimos-2 atominės elektrinės blokų reaktoriuose yra stabilus, reaktorių aušinimas atliekamas vandens papildymu iš kondensato sistemos. Buvo mažinamas slėgis pirmojo ir ketvirtojo blokų apsauginiuose gaubtuose. Vienas darbuotojas Fukušimos-2 atominėje elektrinėje žuvo dėl krano avarijos, du darbuotojai buvo sunkiai sužeisti.
Fukušimos avarija pasaulinės atominės energetikos kontekste
Japonijos branduolinių įvykių skalėje Fukušimos avarija buvo priskirta aukščiausiam, 7-ajam lygiui - tokiu pat lygiu buvo įvertinta ir Černobylio katastrofa. Ši avarija į atmosferą ir vandenyną išmetė radioaktyvias medžiagas, įskaitant radioaktyvųjį jodą-131 ir cezį-137. Elektrinės teritorijoje buvo aptiktas ir nedidelis plutonio kiekis. Bendras radionuklidų teršalų kiekis siekė 20 proc. visų teršalų po Černobylio avarijos. Daugelis šalių uždraudė maisto produktų ir „apšvitintų radiacija“ mašinų importą iš Japonijos.
Fukušimos tragedija privertė pasaulinę bendruomenę iš naujo susimąstyti dėl atominės energetikos saugumo principų. Daugelis šalių įšaldė savo branduolinės energetikos projektus, o Vokietija pareiškė, kad iki 2022-ųjų išjungs paskutinę savo atominę elektrinę ir vystys alternatyvius energijos šaltinius. Kinija taip pat sustabdė savo branduolinės energetikos plėtros planus, anksčiau numačiusius pastatyti dar 80 naujų reaktorių.
Fukušima ir Černobylis: palyginimas
Nors abi katastrofos įvertintos aukščiausiu lygiu, yra esminių skirtumų. Edwinas Lymanas, branduolinio saugumo projekto direktorius, teigia, kad Černobylio incidentas buvo pavojingesnis, nes žala reaktoriaus šerdyje vystėsi labai sparčiai ir audringai, išskiriant daugiau skilimo produktų. Fukušimoje trys reaktoriai išsilydė, bet nesprogo taip galingai, todėl buvo išskirta daug mažiau plutonio ir cezio-137 (apie 25 petabekerelius iš Fukušimos, lyginant su 85 petabekereliais iš Černobylio). Be to, liepsnojantis Černobylio reaktorius sukūrė radioaktyvų dalelių debesį, kuris radiaciją paskleidė plačiau nei Fukušima.
Mirčių ir susirgimų statistika taip pat skiriasi. Černobylyje pirmasis sprogimas nusinešė dviejų elektrinės darbuotojų gyvybes, dar 29 mirė nuo radiacinio apsinuodijimo per tris mėnesius. Jungtinių Tautų agentūrų 2005 m. ataskaitos vertinimu, nuo Černobylyje patirto apšvitinimo galėjo mirti 4 000 žmonių, o "Greenpeace International" 2006 m. skaičiavimais, bendras mirčių skaičius Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje gali siekti 93 000, su 270 000 vėžio atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Fukušimoje nebuvo mirčių ar radiacijos ligos atvejų, tiesiogiai susijusių su incidentu, tačiau agresyvus evakuacijos atsakas, perkeliant 100 000 žmonių, netiesiogiai sukėlė apie 1 000 mirčių, daugiausiai tarp vyresnių nei 66 metų asmenų.
Draudžiamos zonos aplink Černobylį plyti 30 kilometrų spinduliu, miestai iki šiol apleisti, nors po kelių dešimtmečių zonoje klesti laukinių gyvūnų bendruomenės. Fukušimos atveju Japonijos valdžia sukūrė 20 kilometrų draudžiamąją zoną, o pažeisti reaktoriai buvo uždaryti visam laikui. Tačiau Fukušimos poveikio aplinkai mastas iki šiol nėra iki galo žinomas, nors jau pastebima genetinių mutacijų drugelių populiacijose, o užterštas vanduo pasiekė net JAV vakarinę pakrantę.
Avarijos priežastys ir saugumo trūkumai
Svarbu pažymėti, kad, kaip teigia specialios Japonijos parlamento komisijos išvados, Fukušimos avarija yra žmogaus klaida, o ne vien stichijos pasekmė. Jau pačioje statybų pradžioje, 1967 metais, TEPCO nukasė pakrantę ir elektrinės pamatus išklojo 10 metrų aukštyje virš jūros lygio, vietoje numatytų 30-ies, siekiant palengvinti medžiagų transportavimą. Tai padarė elektrinę pažeidžiamą cunamio bangoms. Be to, 2000 ir 2008 metais TEPCO atlikti vidiniai tyrimai parodė, kad reikėtų imtis priemonių dėl galimo cunamio, tačiau vadovybė nusprendė, jog rizika nebuvo pakankamai pagrįsta.
Dar viena sunkiai suvokiama konstrukcijos klaida - panaudotų kuro strypų aušinimo baseinai, įrengti ketvirtame aukšte, 30 metrų aukštyje. Šis ketvirtasis elektrinės blokas, kuriame įmontuotas Hitachi reaktorius, iki šiol yra kritinėje būklėje dėl tokios baseino konstrukcijos. Baseinas yra pakrypęs, todėl didesnis nei 6 balų žemės drebėjimas, kuris nėra retenybė šiame regione, gali baigtis šio baseino kritimu žemėn. JAV senatorius Ron Wyden pripažino, jog ketvirtasis elektrinės blokas yra vienas iš jo šalies nacionalinio saugumo klausimų, nes nelaimės atveju radiacija greitai pasiektų Vakarinę JAV pakrantę.
Informacijos slėpimas ir pasekmių progresavimas
Nors Japonijos žiniasklaida po Fukušimos tragedijos dirbo geriau nei Sovietų Sąjungos žiniasklaida po Černobylio, vis tiek trūko aiškumo, kas iš tikrųjų vyksta beveik nebeaušinamuose reaktoriuose. Japonijos vyriausybė ne kartą yra pabrėžusi, kad net ir reaktoriaus išsilydymo atveju didelio kiekio radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimas neįvyks, tačiau buvęs „Toshiba“ inžinierius Masashi Goto, kūręs apsauginius apvalkalus branduoliniams reaktoriams, perspėjo, kad pasekmės bus siaubingos, jei prasidės branduolinio kuro lydymasis. Jis apkaltino vyriausybę sąmoningai nutylint dalį gyvybiškai svarbios informacijos.
Lietuvos „žaliųjų sąjūdžio“ partijos įkūrėjas Saulius Lapienis teigia, jog Fukušimos tragedija ne tik prilygsta, bet ir pranoksta Černobylio sukeltas pasekmes, o nutylimos informacijos gausa slepia realią avarijos tęsinio, įskaitant sprogimą, tikimybę. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Tarptautinė Atominės Energetikos Agentūra (TATENA), kuruojanti visą su šia tema susijusią informaciją, yra apribojusi duomenų apie atominės energetikos avarijų žalą sklaidą, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija pasirašė tokį susitarimą. Tai reiškia, kad informacija apie radiacijos padidėjimą ar jos poveikį žmogaus sveikatai gali būti slepiama. Pavyzdžiui, po 2002 m. gaisrų Brianske (Rusija), kur nusėdusios radioaktyvios Černobylio dulkės, Vilnių apėmė smogas, o radiacija padidėjo 3-4 kartus, tačiau ši informacija buvo slepiama.
Fukušimos padarinių progresavimas kelia didelį susirūpinimą. Nors akivaizdžių atominių sprogimų Fukušimoje ir nebuvo, S. Lapienio nuomone, tai nėra avariją lengvinanti aplinkybė, o netgi atvirkščiai. Iki šiol nėra žinoma, ar pro reaktorių korpusų dugnus pratekėjusi radioaktyvi lava, kurios temperatūra siekia 10-15 tūkst. laipsnių, nėra pasiekusi gruntinių vandenų. Jeigu tai būtų patvirtinta, šalis mažiausiai 100 metų gali neturėti geriamo vandens.
Poveikis aplinkai ir sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Fukušimoje nebuvo mirčių ar radiacijos ligos atvejų, tiesiogiai susijusių su incidentu, tačiau pastebima, kad daugiau nei trečdalis Fukušimos vaikų jau turi netipiško dydžio auglius skydliaukėse. Fukušimos radioaktyvios taršos simptomų tyrimų grupės duomenimis, ištyrus 38 tūkst. vaikų Fukušimos apylinkėse, gauti grėsmingi rezultatai. Po Černobylio avarijos tyrimai parodė, kad auglius skydliaukėse turėjo vos 1,74 proc. vaikų, todėl toks didelis Japonijos vaikų su skydliaukių augliais skaičius yra nenormalus, o augliai pasirodė itin greitai po nelaimės.
Radiacija paveikė ir vandens gyvūniją bei sausumos gyvūnus. Dvi žuvys, sugautos šalia avariją patyrusios Fukušimos atominės elektrinės, buvo rekordiškai užterštos radiacija - 18,7 tūkst. bekerelių, viršijančių leistinas normas. Regione mutavo ir drugeliai: 12 proc. iškart po avarijos turėjo anomalijų, o trečioje kartoje šis skaičius išaugo iki 34 proc. Užterštas oras ir vanduo sukėlė problemų ir japonų sveikatai, pavyzdžiui, Fukušimos gyventojai baiminasi naudoti vietinį vandenį iš krano, valgyti gaminant su mineraliniu vandeniu.
Finansiniai nuostoliai ir ateities perspektyvos
Bendras TEPCO mokėtinų kompensacijų dydis, kurio buvo siekiama per teismus, siekia 7 trilijonus jenų (daugiau nei 50 mlrd. eurų). Manoma, kad avarijos nuostoliams padengti Japonijos mokesčių mokėtojams kainuos 12 trilijonų jenų (daugiau nei 95 mlrd. eurų). 2016 m. gruodžio mėn. Japonija apskaičiavo, kad nukenksminimo, kompensavimo, eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų laikymo išlaidos sieks 21,5 trln. jenų (166 mlrd. eurų).
Japonijos valdžios patvirtintas planas skelbia, kad visiškas avarijos Fukušima-1 AE padarinių likvidavimas gali būti įgyvendintas per 30-40 metų. Elektrinės veikla yra visiškai sustabdyta, vykdomi pažeistų reaktorių valymo darbai. Tačiau Kioto universiteto mokslininkai nustatė, jog robotai padėti negalės, nes jie nesugeba įvertinti situacijos, be to, dėl radiacijos ne visur veikia robotų elektronika. Manoma, jog viską padaryti turės žmogus, tam prireiks apie 100 000 žmonių, kurie dalyvaus avarijos pasekmių likvidacijoje privalomai.
Fukušimos branduolinė avarija: minutė po minutės | Visas filmas
tags: #fukusima #avarijos #padariniai