Išsirinkti naują automobilį gali tapti tikru galvos skausmu, ypač tada, kai tenka spręsti: reikalinga keturių varančiųjų ratų sistema ar užtektų vienos varančios ašies. Sudėtingomis sąlygomis didesnis pravažumas praverčia, tačiau modeliai su visais varančiaisiais ratais brangesni, daugiau kainuoja ir jų išlaikymas. Kol daugelis vairuotojų supranta, kam reikalinga visų keturių varančiųjų ratų pavara, mes norime šią temą aptarti smulkmeniškiau, tad pasistengsime visiems suprantamais žodžiais paaiškinti, kaip veikia visų varančiųjų ratų sistema, kokie jų tipai ir veikimo subtilybės.
Įvadas: Visų varančiųjų ratų sistemų svarba
Keturiais ratais varomi modeliai atsirado pirmoje praėjusio amžiaus pusėje, tačiau išpopuliarėjo tik šiame šimtmetyje. Anksčiau visureigiai buvo reikalingi kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms, o dabar tokių automobilių nori ir daugybė eilinių vartotojų. Žmonės tapo nepriklausomi, savarankiškai planuoja keliones. Norint nuvažiuoti į gamtą ir apsisukti pažliugusioje pievoje ar leidžiantis į iškylą su dviračiais reikia automobilio, galinčio važiuoti bekele. Vis daugiau žmonių taip pat važiuoja į pajūrį, bet renkasi ne pagrindinius paplūdimius, o tada tenka įveikti smėlingus ruožus. Automobiliai su keturių varančiųjų ratų pavara jau įperkami kiekvienam, keliolika tūkstančių eurų kainuojantys nauji modeliai gali būti aprūpinti moderniomis AWD sistemomis ir džiuginti savo savininkus ne tik miestuose, bet ir miškuose ar nedidelėse bekelėse. Tačiau dar neseniai tokios sistemos buvo prieinamos nedaugeliui ir montuojamos tik į didelius ar visiškai bekelei pritaikytus visureigius.
Keturiais ratais varomi automobiliai turi kur kas daugiau įrenginių nei modeliai, kuriuos varo tik du ratai. Tačiau didesnis pravažumas ir sukibimas užtikrina didesnį universalumą, kalbant tiek apie dangos kokybę, tiek apie oro sąlygas.
Transmisijos pagrindai ir diferencialų vaidmuo
Transmisija yra skirta perduoti variklio galią ratams, kurie mašiną varys į priekį. Diferencialuose naudojami sudėtingi mechanizmai, kurie skirti kuo efektyviau paskirstyti galią ratams ir užtikrinti geras valdymo charakteristikas.
Atviro tipo diferencialas ir jo trūkumai
Važiuojant tiesiu, lygiu keliu neatskirtumėte, ar ratus suka vientisa ašis, jungianti abu ratus, ar viduryje esantis diferencialas. Tačiau skirtumas pasijaučia tuomet, kai kelias pradeda vingiuoti. Tuomet kiekvienas ratas turi savo atskirą trajektoriją, kurių ilgiai skiriasi. Vidinėje dalyje esantis ratas suksis lėčiau, nei esantis išorėje. Jei posūkyje abiems ratams teks suktis tokiu pat greičiu, automobilio valdymas taps komplikuotas bei greičiau nusidėvės padangos, dėl tenkančių apkrovų. Būtent eliminuoti šį efektą ir buvo sukurtas atviro tipo diferencialas.
Reduktoriaus trūkumas pajuntamas esant prastoms kelio sąlygoms: jei vienas iš varomųjų ratų praras sukibimą, automobilis nepajudės iš vietos, nes reduktorius visą variklio galią skirs būtent tam ratui, kuris turi prasčiausią sukibimą.
Reduktorių blokiruotės
Visų varančiųjų ratų sistema, kurioje stovi ne vienas, o trys diferencialai - po vieną priekinėje ir galinėje ašyse, ir vienas per vidurį (vadinamoji „razdatkė“) - taip pat turi šį esminį trūkumą. Daugiausiai galios bus perduodama tam diferencialui, kurį bus lengviausiai prasukti. Įsivaizduokite, kad turite labai galingą visureigį, kuris turi tris atvirus diferencialus ir važiuojate kalnuota vietove, kai staiga vienas ratas pakimba ore. Kadangi visi diferencialai yra suprojektuoti taip, kad galią atiduotų ten, kur ją lengviausiai perduoti, jūsų automobilis nepajudės iš vietos.
Tokiu atveju naudojamos reduktorių blokiruotės. Elementariausias būdas - mechaniškai užblokuoti centrinį diferencialą. Dažniausiai galia paskirstoma 50:50 santykiu, ir net vienai iš ašių praradus sukibimą, kita turės pusę variklio galios, kad padėtų automobiliui išsikapanoti iš keblios padėties. Tačiau tai dar neužtikrina didžiulio pravažumo. Pavyzdžiui, du vieno šono ratai įklimpsta sniege. Kadangi juos lengviau prasukti, galia atiteks būtent jiems, kai kitoje pusėje esantys ratai stovės vietoje. Kad taip nenutiktų, naudojamos papildomos blokiruotės, stovinčios kiekvienoje ašyje. Tuomet pravažumas ženkliai išauga, nes sujungus visas blokiruotes, ratai pastoviai gaus tokį patį variklio galios kiekį.
Ši technologija išgyvena savo eros saulėlydį, nes gamintojai daugiau dėmesio skiria elektroniškai valdomiems mechanizmams, kurie yra efektyvesni, lengvesni ir pigesni.
Visų varančiųjų ratų sistemų tipai ir veikimo principai
Pastoviai varomi visi 4 ratai (nuolatinė 4x4)
Pirmoji 4 x 4 pavaros rūšis yra pastoviai varomi visi 4 ratai, kur sukimo momentas visada paskirstomas į dvi ašis. Tokį paskirstymą užtikrina centrinis skirstymo mechanizmas. Pastoviai varomų 4 ratų pavarą galima toliau skirstyti į simetrišką ir nesimetrišką. Nesimetrišką pavarą turime, pavyzdžiui, Land Rover Defender, kur sukimo momentas paskirstomas į dvi ašis lygiomis dalimis.
Mechaniškai prijungiama 4 varomųjų ratų pavara
Mechaniškai prijungiama 4 varomųjų pavara - tai reiškinys, kai viena ašis varoma pastoviai, o kitą ašį galima prijungti, įjungiant atitinkamą svirtį arba spaudžiant atitinkamą mygtuką. Tokią pavarą galima pamatyti, pavyzdžiui, Suzuki Jimny, Jeep Wrangler ar Nissan Patrol, kur pastoviai varoma užpakalinė ašis, o priekinę ašį galima prijungti pačiam. Tačiau šia funkcija rekomenduojama naudotis tik laukuose, bekelėje. Daugeliu praėjusiame šimtmetyje gamintų keturiais ratais varomų automobilių turėjo mechaniškai valdomas pavaros paskirstymo dėžes ar viskozines movas. Pavarų paskirstymo dėžės montuojamos daugelyje keturiais ratais varomų automobilių, tačiau šiuolaikiniuose modeliuose perėjimas iš 2H į 4H kontroliuojamas elektroniniu būdu.
Paskirstymo dėžė, specialistų kartais vadinama „razdatke“, automobiliuose montuojama už pavarų dėžės ir paskirsto variklio perduodamą sukimo momentą į du arba keturis ratus. Ji turi kelis skirtingus veikimo režimus, kurie reguliuojami papildoma svirtimi:
- 2H - galia perduodama tik į du ratus (dažniausiai galinius).
- 4H - galia perduodama į abi varančiąsias ašis.
- 4H Lock - pusė sukimo momento perduodama galiniams, pusė - priekiniams ratams (centrinis diferencialas užblokuotas).
- 4L - specialus lėtesnis režimas, naudojamas itin sunkiomis sąlygomis, kai reikalingas dar didesnis pravažumas nedideliu greičiu. Tuomet sukimo momentas paskirstymo dėžėje keliauja per papildomus krumpliaračius, kol pasiekia pavaros velenus.
Automatiškai įsijungianti visų varančiųjų ratų sistema (AWD)
Trečioji 4 x 4 pavaros rūšis - tai automatiškai prijungiama pavara. Toks sprendimas yra pastoviai varomų 4 ratų ir mechaniškai prijungiamos pavaros tarpinis variantas. Struktūriškai ši sistema yra labai panaši į prieš tai aptartą sistemą, kuri neturi centrinio diferencialo. Joje galia skirstoma per hidraulinę ar elektromagnetinę sankabą. Tokią pavarą pamatysime tokiuose automobiliuose kaip Mitsubishi Outlander, Toyota RAV4, Volvo AWD, Suzuki SX4, Audi A3 ar BMW X5.
Beje, tokią sistemą turintys automobiliai tik esant kėblioms važiavimo sąlygoms yra varomi visais ratais. Važiuojant lygiu, geru keliu, sistema visą galią perduos arba priekiniams, arba galiniams ratams (priklauso nuo gamintojo), taip taupydama mechaninius komponentus, sumažindama kuro sąnaudas. O štai prireikus papildomos paspirties, vairuotojas gali mechaniškai sujungti priekinę ir galinę ašis. Tačiau nereikia pamiršti, kad priekinis ir galinis reduktoriai išlieka atviri, todėl tokio automobilio galimybės taip pat ribotos.
Riboto praslydimo diferencialai: VLSD ir Torsen
Pačios efektyviausios visų varančiųjų ratų sistemos turi turėti kintamą galios paskirstymą tarp ašių. Tam užtikrinti yra keletas būdų bei mechanizmų, veikiančių be elektronikos įsikišimo:
- „VLSD“ (Viscous Limited-Slip Differential) - tai „lipnus“ riboto praslydimo diferencialas. Tai ganėtinai paprastas mechanizmas, kurio viduje yra lipnus skystis, tekantis šalia esančių dviejų sankabų. Jeigu vienas ratas prasisuka, diferenciale sukeliama trintis tarp sankabų, kurių trintis įkaitina skystį, o šis, besiplėsdamas, spaudžia sankabas viena į kitą, taip jas sukabindamas. Tuomet diferencialas užsiblokuoja ir ratai gauna vienodą kiekį galios. Pagrindiniai tokio mechanizmo trūkumai yra mažas efektyvumas bei patikimumas. Kadangi pats diferencialas yra neremontuojamas, po maždaug 100 tūkst. kilometrų jame esantis skystis praranda savo savybes, todėl diferencialas galės praslysti visada ir veiks kaip atviro tipo komponentas.
- „Torsen“ - šis diferencialas veikia panašiai, kaip ir atvirojo tipo mechanizmas, tačiau esant vienos pusės praslydimui, gali iki 75 procentų galios perduoti kitai pusei. Pavyzdžiui, vienas ratas pakibo ore, todėl diferencialas sukimo momentą skirs kitam ratui. Būdamas ganėtinai sudėtingas mechanizmas, „Torsen“ neapsieina be bėdų. Daugeliui žinoma „Audi“ problema, kuomet abu vienos ašies ratai neturi sukibimo, o centrinis „Torsen“ diferencialas nesugeba perduoti galios kitai ašiai. Būtent dėl to, kad „Torsen“ yra grynai mechaninis komponentas ir be elektronikos įsikišimo neįmanoma jo patobulinti, „Audi“ išilgai variklius turinčiuose modeliuose nuo 2010 metų pradėjo naudoti savo sukurtą elektra valdomą centrinį diferencialą.
Elektroniškai valdomos sistemos: Haldex, xDrive, 4Matic
Elektronikos pagalba veikiančių visų varančiųjų ratų sistemų veikimas remiasi daugeliu parametrų. Šiose sistemose esantys davikliai atsižvelgia į tokius aspektus kaip rato apsisukimai, vairo, akceleratoriaus padėtis, automobilio stovėsena ir taip toliau. Šios sistemos gali veikti „apgaudamos“ atvirus diferencialus, stabdydamos prasisukantį ratą, arba tiesiogiai užblokuodamos diferencialą. Šioje srityje toliausiai yra pažengę japonai, o „Subaru DCCD“ bei „Mitsubishi ACD“ sistemos yra laikomos pačiomis pažangiausiomis pasaulyje.
Daugeliui europiečių bus aktuali „Haldex“ sistema, kuri naudojama visuose skersai variklius turinčiuose „VAG“ koncerno modeliuose. Kadangi agregatas stovi skersai, didžioji dalis galios daugiausiai tenka priekiniams ratams, tačiau prasisukus jiems, „Haldex“ mechanizmas perleidžia sukimo momentą galinei ašiai. Šio įtaiso viduje stovi kelios sankabos, kurios sujungiamos dėka elektromagnetinio stūmoklio, todėl perduodamos galios kiekis gali per sekundę pasikeisti keletą kartų. Tai užtikrina efektyvų pravažumą ir neiššvaistytą variklio resursą. „Haldex“ elektroninės dalys greičiau perkaista, todėl norint, kad sistema veiktų efektyviai, automobiliui reikia judėti lėtai bei važiuoti su kuo žemesnėmis variklio apsukomis. Beje, „Haldex“ sistema yra pritaikoma tik automobiliuose, kuriuose variklis stovi skersai.
Pavyzdžiui, „BMW xDrive“ ir „Mercedes-Benz 4Matic“ naudoja bendrovės inžinierių sukurtas sistemas, tačiau jų veikimo principas yra labai panašus į „Haldex“. Pagrindinis skirtumas tas, jog esant normalioms sąlygoms didžioji dalis variklio išvystomos galios bus tiekiama galiniams ratams, o priekiniai niekada negaus daugiau nei 40 procentų galios.
Esminis tokių sistemų lūžis įvyko tobulėjant elektra kontroliuojamiems diferencialams bei paskirstymo dėžėms maždaug prieš 15-20 metų. Geriausiai tokių sistemų privalumai atskleidžiami žiemą. Prognozuoti gebančios sistemos, kaip „Suzuki AllGrip“, vertina akceleratoriaus paspaudimą, vairo pasukimo kampą, ratų sukimosi greitį bei kitus faktorius. Tokias sistemas turinčiuose automobiliuose vairuotojas dažniausiai gali pasirinkti ir važiavimo režimą - asfaltu, purvinu smėlėtu ruožu, o galbūt sniegu padengtu keliu. Daugelyje modelių galima ir rankiniu būdu užblokuoti centrinį diferencialą, pavyzdžiui, važiuojant per apledijusį kiemą ar kitą sunkiau įveikiamą kelią. Taip galima būti šimtu procentų užtikrintam, jog automobilis yra nuolat varomas keturiais ratais ir įkalnėje galios nepritrūks.
Toyota RAV4 keturių varančiųjų ratų sistemos evoliucija
Kompaktinių SUV segmentas, kurį sukūrė „Toyota“, greitai išpopuliarėjo. Sulig kiekviena karta pardavimas augo, o 2019 m. rezultatas buvo 17 kartų geresnis nei 1994 m. Su RAV4 išaugo visa konkurentų karta - kone kiekvienas gamintojas savo gamoje turi bent po du kompaktinius SUV modelius.
Pirmosios kartos RAV4 (1994 m.)
1994 m. „Toyota“ pristatė kompaktišką miestui pritaikytą SUV ir taip sukūrė naują automobilių segmentą. Pirmasis RAV4 turėjo trejas duris, o jo kėbulas buvo vos 3,69 m ilgio. Išilgai sumontuotas 2 litrų benzininis variklis pasiekė 129 AG, o transmisija užtikrino nuolatinę keturių varančiųjų ratų pavarą. Nebuvo tik įprastos bekelei skirtų SUV modelių funkcijos - lėtesnės pavaros (angl. low gear). 1996 m. gamą papildė penkerias duris turintis 4,1 m ilgio modelis su galima dviejų varančiųjų ratų (priekinių) opcija.
Antrosios kartos RAV4 (2000-2006 m.)
Antrosios kartos RAV4 buvo sukurtas ant visiškai naujos platformos. Nuolatinė visų varančiųjų ratų sistema turėjo centrinį riboto praslydimo bei papildomai užsakomą „Torsen“ galinį diferencialus.
Trečiosios kartos RAV4 (2006-2012 m.)
Šiame modelyje debiutavo visiškai nauja „Toyota“ visų varančiųjų ratų sistema su elektroniniu būdu automatiškai valdoma mova, kurios veikimas priklauso nuo automobilio greičio, akceleratoriaus padėties, vairo pasukimo kampo ir modelį veikiančių G jėgų. RAV4 valdymo savybės buvo dar pagerintos pristačius važiavimo nuokalne sistemą „Downhill Assist Control“ bei pajudėjimo įkalnėje asistentą „Hill-start Assist Control“.
Ketvirtosios kartos RAV4 (2013 m.)
2013 m. pristatytas ketvirtos kartos modelis išsiskyrė dar pažangesne visų varančiųjų ratų (AWD) technologija su išmania sukimo momento paskirstymo sistema „Dynamic Torque Control“. Ji turėjo dvi naujas funkcijas - didesnį stabilumą posūkiuose bei sportišką važiavimo režimą. Visų varomų ratų (AWD) sistema buvo pasiekiama tiek su benzininiais, tiek su hibridiniais varikliais. 2016 m. RAV4 buvo atnaujintas ir pristatyta visiškai hibridinė versija. Pirmasis „Toyota“ kompaktinis hibridinis SUV turėjo 197 AG pasiekiančią jėgainę. Be to, „Toyota“ savo naujausiame RAV4 įdiegė „Trail“ sistemą, užtikrinančią, kad miesto visureigis išsikepurnės net iš itin keblių situacijų. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu užstrigti teks taip, kad ore liks suktis vienas sukibimo netekęs ratas. „Trail“ sistema, aktyvuojama paspaudus mygtuką salone, leidžia laisvai besisukantį ratą sustabdyti ir sukimo momentą perduoti į tą ratą, kuris liečia žemę. Šitai leis pajudėti iš vietos. Jei visais ratais varomas hibridas turi „AWD-i“ keturių varančiųjų ratų sistemą, benzininį variklį turinti versija buvo aprūpinta įprasta keturių varančiųjų ratų sistema.
Penktosios kartos RAV4 (2018 m.)
Penktosios kartos RAV4 buvo pristatytas 2018 m., o Europoje debiutavo 2019 m. Tai yra pirmasis SUV, sukurtas ant naujosios „Toyota New Global Architecture“ (TNGA) platformos. Į šį RAV4 montuojama ketvirtos kartos hibridinė sistema kartu su 2,5 l „Dynamic Force“ varikliu užtikrina didelę galią bei efektyvumą. 2020 m. penktosios kartos modelis buvo papildytas dar viena technine inovacija - pirmuoju įkraunamu hibridiniu „RAV4 Plug-in Hybrid“, kuris pasiekia 306 AG.
Elektromobilių ir įkraunamų hibridinių modelių keturių varančiųjų ratų sistemos yra paprastesnės. Daugelio keturiais ratais varomų hibridų, kaip „Volvo XC60 T8“, priekinius suka vidaus degimo variklis, o galinius - elektrinis, tad keturių varančiųjų ratų pavara įmanoma kombinuojant abiejų variklių pajėgumą. Šioje srityje yra išimčių - „Peugeot 3008 Hybrid4“ priekinius ratus suka benzininis variklis ir du elektros (vienas suka priekinius, antras - galinius).
AWD ir 4WD: skirtumai ir pasirinkimo kriterijai
Nors AWD (visų varančiųjų ratų pavara) ir 4WD (keturių varančiųjų ratų pavara) veikia panašiai, atsižvelgiant į tai, kad abiem atvejais transporto priemonei judėti naudojami visi keturi ratai, svarbu pažymėti, kad tai yra visiškai skirtingos pavaros, ir šių dviejų terminų nereikėtų vartoti pakaitomis.
- 4WD (keturių varančiųjų ratų pavara) reiškia automobilį, sunkvežimį ar visureigį, kuris gali perduoti galią į visus keturis automobilio ratus, bet tik tada, kai vairuotojas nusprendžia tai daryti. Vairuotojas turi specialiai įjungti automobilio 4WD funkciją, paprastai rankiniu būdu perjungdamas pavarų perjungimo svirtį arba svirtį automobilio salone. 4WD technologija buvo įdiegta keliais dešimtmečiais anksčiau nei AWD, todėl ji labiau paplitusi ankstesniuose pikapų ir visureigių modeliuose. Transporto priemonės, turinčios 4WD galimybę, paprastai pagal nutylėjimą yra RWD (galiniais ratais varomos). Kai 4WD sistema neįjungta, transporto priemonės galia perduodama tik dviem galiniams ratams.
- AWD (visų varančiųjų ratų pavara) yra nuolat, automatiškai įjungiama transporto priemonės. Automobilis, kuriame įrengta visų varančiųjų ratų pavara, variklio galią siunčia ne tik į priekinius ar galinius ratus, bet ir į visus keturis vienu metu, judėdamas į priekį arba atgal. Vairuotojui nereikia nieko daryti, kad įjungtų AWD sistemą, nes transporto priemonės jutikliai tai daro patys, kai automobilio kompiuteris nusprendžia, kad to reikia (paprastai padidėjus sukibimo poreikiui).
Kiek kritulių paprastai iškrenta jūsų regione? Ar jūsų gyvenamoje vietovėje žiema yra pakankamai ekstremali, kad keliuose dažnai pasitaiko sniego ir ledo? Ar reguliariai važinėjate žvyrkeliu ar kitais neasfaltuotais paviršiais? Kaip dažnai važiuojate į stačias įkalnes ar nuokalnes, nesvarbu, ar tai būtų asfaltuotas, ar neasfaltuotas kelias? Šie klausimai yra svarbiausi veiksniai, lemiantys, kuris transmisijos variantas - AWD ar 4WD - jums tinkamiausias.
Apskritai, 4WD yra priimtinesnė rimtose, sunkiose bekelės situacijose, tuo tarpu AWD puikiai tinka norint maksimaliai padidinti našumą visur, bet nebūtinai bekelėje. Dėl šios priežasties 4WD paprastai dažniau sutinkama didesniuose pikapuose bei visureigiuose. Daugeliu atvejų visais ratais varomi automobiliai geriau veikia esant šlapiai kelio dangai. Ir nors AWD automobiliai yra daug pranašesni už savo 4WD kolegas važiuojant slidžia ar snieguota kelio danga, jie ne taip gerai laikosi važiuojant bekele. Dėl šios priežasties AWD labiau būdinga mažesniems visureigiams ir krosoveriams, taip pat kai kuriems lengviesiems automobiliams.
Kai kuriuose 4WD automobiliuose yra įvairių nustatymų sistemos, pavyzdžiui, 4-Low arba 4-High. 4-Low geriausiai tinka važiuoti nedideliu greičiu, pavyzdžiui, uolomis arba išlaisvinti transporto priemonę, jei ji įstrigtų purve. Sistema 4-High skirta važiuoti dideliu greičiu, kad transporto priemonė galėtų greitai judėti slidžiu paviršiumi. Tačiau greičiausias greitis, kuriuo gali važiuoti transporto priemonė su įjungta 4WD pavara, paprastai yra 96 km/h. Įjungus 4WD-Low, geriau nevažiuoti per greitai, nes taip sistema žalingai dėvisi ir galiausiai teks atlikti brangų remontą. Siekiant išvengti šios rizikos, daugumoje naujesnių automobilių su dalinio įjungimo sistemomis yra automatinis išjungimas, kai automobilis viršija tam tikrą greitį, tačiau senesniuose automobiliuose to nėra.
Visų varančiųjų ratų sistemų privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Geresnis sukibimas ir stabilumas: Visais ratais varomos transporto priemonės ypač gerai atpažįsta net nedidelius ratų praslydimus ir greitai prisitaiko. Ant slidžios dangos AWD padeda išlaikyti automobilio stabilumą, o jei ir kai ratai pradeda suktis, AWD iš karto įsijungia į pagalbą.
- Didesnis pravažumas: Turėdami 4 x 4 pavarą nuvažiuosite tikriausiai toliau nei be jos, ypač sudėtingesnėmis kelio sąlygomis - sniege, purve, smėlyje ar ant slidžios dangos.
- Saugumas: Geresnis sukibimas ir valdymas prisideda prie bendro saugumo, ypač esant blogoms oro sąlygoms.
- Geresnės dinaminės savybės: Sportiškesniuose automobiliuose AWD sistemos gali pagerinti pagreitėjimą ir valdymą posūkiuose, efektyviau paskirstydamos galią tarp ratų.
Trūkumai:
- Didesnė kaina: Automobiliai su 4 x 4 pavara kainuoja gerokai daugiau nei automobiliai su viena varoma ašimi, ypač hibridiniai modeliai.
- Didesnės eksploatacijos išlaidos: Juos ir išlaikyti brangiau. Dažniau teks užsukti į degalines, ypač jei turite pastoviai varomus visus ratus. Dėl šios sistemos Jūsų automobilis tampa tiesiog sunkesnis, todėl ir kuro sąnaudos atitinkamai didesnės. Daugiau mokėsite ir už galimus remontus.
- Kompleksiškumas: Keturiais ratais varomi automobiliai turi kur kas daugiau įrenginių nei modeliai, kuriuos varo tik du ratai, kas reiškia didesnę gedimų tikimybę ir sudėtingesnį remontą.
- Nepadaro automobilio "nepataisomu": Nors 4 x 4 pavara užtikrina geresnį sukibimą nei vienos ašies pavara, bet jei automobilis taps nevaldomas ir pradės čiuožti, juk tai įmanoma, suvaldyti susidariusią situaciją bus labai sudėtinga. Daugiau lemia ne automobilio pavaros tipas, o vairuotojo įgūdžiai.
Taigi automobilį su abiem varomomis ašimis turite įsigyti ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl didesnio universalumo ir saugumo, kuriuos suteikia tokio tipo pavara.
tags: #toyota #rav4 #keturiu #rtu #sistemos #veikimo