Patekus į eismo įvykį, svarbu ne tik pasirūpinti administraciniais aspektais, bet ir įvertinti galimą žalą sveikatai. Esant bet kokiems sužalojimams, medicininė diagnostika tampa pirmenybe, o vienas iš pagrindinių tyrimų, leidžiančių greitai ir tiksliai nustatyti vidaus organų pažeidimus, kaulų lūžius ar vidinį kraujavimą, yra kompiuterinė tomografija (KT).

Kas yra kompiuterinė tomografija (KT)?

Kompiuterinė tomografija (KT) - tai pažangus, neinvazinis radiologinis tyrimo metodas, leidžiantis detaliai apžiūrėti įvairias organizmo struktūras: kaulus, vidaus organus, kraujagysles bei minkštuosius audinius. Šis metodas pagrįstas rentgeno spindulių ir specialių jutiklių veikimu, kai per kelias minutes sukuriamas tikslių pjūvių - tomogramų - rinkinys, kurį analizuoja gydytojas radiologas.

Tiriant kompiuteriniu tomografu, gaunamas tiriamosios srities skersinio pjūvio dvimatis vaizdas. Esant būtinybei, galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas. Atliekant tyrimą tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, todėl gydytojas gali labai tiksliai nustatyti ligos židinį ir išplitimą. Šiuolaikinės KT technologijos užtikrina trumpesnį skenavimo laiką, todėl galima tirti net vaikus ir neramius pacientus.

Skenavimo principo schema, rodanti rentgeno spindulių praėjimą per kūną ir duomenų apdorojimą trimatiam vaizdui gauti

KT tyrimo atlikimas

Prieš pradedant tomografijos tyrimą, paprastai trumpai supažindinama su tyrimo eiga ir galimais pojūčiais. Jums reikės nusiimti visus metalo turinčius daiktus (papuošalus, akinius, laikrodžius, diržus, segtukus, klausos aparatus, telefoną, pinigus ir kt.), kadangi metalas gali iškraipyti vaizdą ir sumažinti tyrimo tikslumą.

Tyrimas atliekamas gulint ant nugaros ant specialaus stalo, kuris pamažu juda pro apvalią kompiuterinio tomografo angą. Jūs turėsite gulėti labai ramiai, kol pasibaigs tyrimas. Apie tai Jums praneš medicininis personalas. Prireikus Jūsų gali paprašyti įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą.

Tyrimo metu paciento kūną perveria rentgeno spinduliai, o speciali kompiuterinė įranga fiksuoja detalų tiriamos srities vaizdą sluoksniais. Anestezija tyrimo metu netaikoma. Tyrimo metu pacientas yra nuolat stebimas medicinos personalo.

Kompiuterinės tomografijos aparato ir paciento tyrimo metu nuotrauka

Kompiuterinė tomografija po eismo įvykio

KT tyrimas dažniausiai skiriamas tuomet, kai būtina greitai, tiksliai ir detaliai įvertinti įvairių kūno sričių būklę, ypač po traumų. Eismo įvykis neretai sukelia didelį ir staigų smūgį, dėl kurio gali atsirasti įvairių sužalojimų, kurių ne visada matyti plika akimi. KT ypač svarbi įtariant:

  • Galvos smegenų traumas (pvz., kraujavimą, patinimą, sumušimus).
  • Krūtinės ląstos pažeidimus (pvz., plaučių kontuzijas, lūžius, vidinį kraujavimą).
  • Pilvo ir dubens organų traumas (pvz., organų plyšimus, vidinį kraujavimą, kaulų lūžius).
  • Kaulų lūžius ir raumenų pažeidimus, ypač stuburo srityje.

Šis tyrimas padeda nustatyti ar paneigti vidinį kraujavimą, kaulų lūžius ar organų pažeidimus, kas yra gyvybiškai svarbu po autoavarijos.

KT galvos smegenų skenogramos vaizdas, rodantis galimą traumą ar kraujosruvą

Kada kviesti medikus po eismo įvykio?

Patekus į eismo įvykį, laikykitės tokių pagrindinių taisyklių:

  • Jei nukentėjo žmonės, pagal galimybes suteikite pirmąją pagalbą, iškvieskite medikus - skambinkite 112.
  • Jei eismo įvykio metu nukentėjo ar žuvo žmogus, būtinai kvieskite policiją skambindami 112.
  • Nekeiskite transporto priemonės padėties, stenkitės išsaugoti eismo įvykio aplinkybes atskleidžiančias detales.

Greita medicininė pagalba ir tiksli diagnostika, įskaitant KT, gali būti lemiama norint išsaugoti sveikatą ir gyvybę po eismo įvykio.

Pasiruošimas kompiuterinės tomografijos tyrimui

Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai.

Dažniausiai, jei tyrimas atliekamas be kontrasto, specialus pasiruošimas nereikalingas. Visgi gydytojas gali paprašyti prieš procedūrą nevartoti tam tikrų vaistų ar maisto, ypač jei planuojamas tyrimas su kontrastu. Svarbu dėvėti patogius, lengvai nusivelkamus drabužius.

Siekiant suteikti išsamią informaciją, kai kuriais atvejais gali būti paprašyta atsigerti vandens arba geriamojo kontrastinio preparato. Taip pat prieš procedūrą paprašys užpildyti specialią sutikimo tirtis formą.

Specifinis pasiruošimas pagal tiriamosios srities tipą

  • Kaklo minkštųjų audinių / Krūtinės ląstos: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
  • Skrandžio: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą. Apie 0,5 - 1 l vandens reikės išgerti prieš pat tyrimą, atvykus į diagnostikos centrą. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
  • Pilvo organų / Dubens: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą. Prieš tyrimą išgerkite 0,5 - 1 l vandens. Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
  • Pilvo/dubens dėl kiaušidžių vėžio (TLK kodas - C56): Nevalgykite ir negerkite bent 4 val. prieš tyrimą. Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
  • Žarnyno: Nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo. Kelias valandas prieš tyrimą gerkite daug skysčių (~2l). Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
  • Žarnyno dėl divertikulito abscesų / pseudocistų / žarnų nesandarumo (TLK kodas - K63; K57): Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą. Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio. Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.

Jei tiriamoji sritis nėra įtraukta į šiuos sąrašus, specialus pasiruošimas tyrimui nereikalingas.

Kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga

Kai kuriais atvejais KT tyrimui gali būti skiriama jodo pagrindo kontrastinė medžiaga, siekiant tiksliau įvertinti kraujagysles ar minkštuosius audinius. Kontrastinis skystis naudojamas siekiant dar aiškiau „paryškinti“ vidaus organų ar kraujagyslių struktūras, kurios gali būti nepakankamai matomos įprastame tyrime. Ji reikalinga tuomet, kai norima išryškinti specifinius audinius ar patologinius židinius, pvz., įtariant navikus, uždegimus, kraujagyslių anomalijas, vertinant galvos, kaklo, pilvo, dubens ar kraujotakos sistemų pokyčius.

Kontrastinė medžiaga į organizmą dažniausiai suleidžiama į veną ar kartais duodama išgerti. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas. Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.

Kontrastinės medžiagos vartojimo ypatumai ir rizika

Prieš kontrastinio skysčio panaudojimą visada vertinama galimų šalutinių poveikių rizika. Kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti trumpalaikį metalo skonį burnoje, šilumos pojūtį, pykinimą, galvos svaigimą, niežėjimą ar odos paraudimą. Alerginės reakcijos - retos, bet galimos.

Prieš tai turi būti atliekami kraujo tyrimai inkstų funkcijai įvertinti. Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas. Ypatingas atsargumas taikomas pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu (tais atvejais, kai naudojama kontrastinė medžiaga).

Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan.

Svarbu informuoti gydytoją, jei vartojate tam tikrus vaistus (ypač - metforminą), sergate lėtinėmis inkstų ligomis ar anksčiau esate patyrę alerginių reakcijų kontrastinėms medžiagoms. Prieš tyrimą gydytojas gali koreguoti Jūsų vaistų vartojimą arba atlikti papildomus inkstų funkcijos tyrimus.

KT tyrimo saugumas ir trukmė

Kompiuterinė tomografija atliekama naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl siunčiantis gydytojas turi įvertinti rizikos ir naudos santykį. Tyrimas rekomenduojamas tik tuomet, kai jo nauda ženkliai viršija galimą riziką. Tyrime naudojama jonizuojanti spinduliuotė, tačiau jos kiekis yra tiksliai apskaičiuotas pagal tyrimo poreikį ir paciento ypatumus.

Šis tyrimas neturėtų būti atliekamas besilaukiančioms moterims, todėl būtina pranešti personalui, jei esate ar galite būti nėščia. KT tyrimo atlikimas nerekomenduojamas nėščiosioms, nebent tyrimas būtinas dėl gyvybinių indikacijų, nes jonizuojanti spinduliuotė gali paveikti vaisių. Taip pat, esant jautrumui jodo preparatams, prieš tyrimą būtina gydytojo alergologo konsultacija. Tikra alergija jodokontrastinėms medžiagoms yra labai reta, todėl esant jodo alergijai, nebūtinai turite alergiją jodokontrastinėms medžiagoms. KT tyrimai neatliekami be būtino pagrindo pacientams su sunkia alergine anamneze ar kitomis medicininėmis kontraindikacijomis. Prieš tyrimą būtina informuoti personalą apie visas ligas, alergijas ir vartojamus vaistus.

Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamosios zonos ir atliekamo tyrimo specifikos. KT tyrimas dažniausiai trunka nuo kelių iki 20 minučių. Po tyrimo atlikimo, teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, parengiamas tyrimo atsakymas.

Paprasta infografika, iliustruojanti radiacijos lygį įvairiuose KT tyrimuose palyginimui

KT tyrimo kaina ir kompensavimas

Daugelį domina, kiek kainuoja šis tyrimas, nuo ko priklauso kompiuterinės tomografijos kaina ir ar galima pasinaudoti paslaugos kompensavimu. Kompiuterinės tomografijos kaina priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi jų - tiriama kūno sritis (pvz., galva, krūtinė, pilvas, dubuo), ar tyrimui reikalinga naudoti kontrastinę medžiagą, ar pacientui reikia papildomų paslaugų (pavyzdžiui, anestezijos vaikams ar specialios radiologo konsultacijos).

Prieš registruojantis rekomenduojama pasiteirauti, ar Jūsų atveju paslauga gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ar reikės mokėti visą kainą. Renkantis, kur atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, svarbu atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į gydymo įstaigos patikimumą, specialistų kompetenciją bei pacientų atsiliepimus.

tags: #kompiuterine #tomograma #po #eismo #ivykio #avarijos

Populiarūs įrašai: