Kalbant apie variklio techninę priežiūrą, vienas iš svarbiausių, bet dažnai pamirštamų komponentų yra sinchronizavimo mechanizmas - tai, ar jūsų variklis naudoja paskirstymo diržą, ar paskirstymo grandinę. Abu šie elementai užtikrina, kad variklio vožtuvai atsidarytų ir užsidarytų tinkamu laiku kiekvieno cilindro įsiurbimo ir išmetimo taktų metu, garantuodami sklandų variklio veikimą.
Paskirstymo diržas yra sustiprintas gumos diržas su dantukais, o sinchronizavimo grandinė primena tvirtą plieninę dviračių grandinę. Kiekviena sistema turi savo ypatybes, privalumus ir trūkumus, kurie lemia automobilio patikimumą ir eksploatacijos sąnaudas.
Paskirstymo Diržas prieš Grandinę: Privalumai ir Trūkumai
Paskirstymo diržo trūkumai gali būti reikšmingi. Jei diržas trūksta, gali būti padaryta didelė žala varikliui, ypač interferenciniuose varikliuose, kur gali susidurti stūmokliai ir vožtuvai, sukeldami katastrofiškus gedimus. Laiko diržo keitimas yra standartinė automobilio priežiūros dalis, dažnai kainuojanti nuo 300 iki 1000 eurų, priklausomai nuo markės ir modelio. Didžiojoje dalyje naudotojo instrukcijų nurodyta, ar jūsų automobilyje naudojama diržo ar grandinės sistema. Jei perkate naudotą automobilį, visada patikrinkite laiko reguliavimo sistemos tipą ir kada ji buvo paskutinį kartą prižiūrėta.
Europoje daugelis šiuolaikinių automobilių, ypač mažesnių miesto automobilių, dėl savo lengvumo ir tylaus veikimo yra pritaikyti diržiniams sinchronizatoriams. Tačiau aukščiausios klasės markės ir didesni modeliai dėl savo patikimumo dažnai vis dar naudoja grandines.
Istorinė Perspektyva ir Eksploatacijos skirtumai
1980-aisiais ir 1990-aisiais buvo aišku, kad paskirstymo grandine varomas variklis yra geresnis sprendimas, tačiau žvelgiant iš finansinės pusės - daugelyje automobilių naudojama diržinė pavara buvo gerokai pigesnė. Daugeliui paskirstymo grandinė buvo neužmušamo variklio sinonimas, o ir dešimtys pavyzdžių rodė, jog grandinę turėjęs variklis gali automobiliui padėti be didesnių problemų nuvažiuoti iki 500 000 kilometrų. Nors gamintojai nuolatos rekomendavo atlikti paskirstymo sistemos patikrą, esant poreikiui patikrinti ar grandinė yra tinkamai įtempta, tačiau daugelis vairuotojų šios rekomendacijos nepaisydavo. Jie tiesiog sukdavo kilometrus ir apie tai negalvodavo.
Tuo tarpu variklių, turėjusių diržinę pavarą, situacija buvo kitokia. Net ir aukščiausios klasės automobiliuose paskirstymo diržas tarnaudavo ne ilgiau nei 90 000 kilometrų, o žemesnės klasės modeliuose jį reikėdavo keisti kur kas dažniau. Tačiau net ir padarius tai, niekas negalėjo užtikrinti, jog diržas nesuplyš pačiu netinkamiausiu metu.
Patikimumo Pavyzdžiai
Patys patvariausi grandinių paskirstymo mechanizmai buvo įdiegti senuose, mažos galios „Mercedes-Benz“ dyzeliniuose varikliuose. Juos turėjo „W123“ ir „W124“ kartos automobiliai, kurie iki šiol laikomi vienais patvariausių automobilių pasaulyje. Priešingoje stovykloje daugiausiai problemų kėlė benzininių „Alfa Romeo“ diržinė pavara. Štai, „147“ ir „156“ modeliuose gamintojas rekomendavo jį keisti kas 115 000 kilometrų arba kas 6 metus, tačiau tūkstančiai pavyzdžių rodė, jog diržas nutrūkdavo gerokai anksčiau. Po kurio laiko „Alfa Romeo“ entuziastai ir pats gamintojas keitimo intervalą sumažino iki vos 50 000 kilometrų.
Verta pažymėti, jog „Alfa Romeo“ pavyzdys negali būti taikomas visoms diržinėms pavaroms. Paprastai, malonią išimtį galima taikyti atmosferiniams varikliams, kurių konstrukcija leisdavo išvengti labai brangių padarinių, jeigu paskirstymo diržas netikėtai plyšdavo. Pavyzdžiui, į pirmas dvi „Opel Astra“ kartas montuotas 1,6 litro benzininis variklis buvo būtent toks. Plyšus diržui, stūmokliai nesusidurdavo su vožtuvais. Įvykus nelaimei užtekdavo tiesiog uždėti naują diržą ir važiuoti toliau. Visgi, nutrūkusi paskirstymo grandinė ar diržas gali sulankstyti variklio vožtuvus, apgadinti stūmoklius, o tai reiškia, kad remontas tikrai nebus pigus.
Šiuolaikinių Paskirstymo Grandinių Iššūkiai
Gamintojams nusprendus, jog mažesniems ir pigesniems automobiliams skirti varikliai naudos paskirstymo grandinę, daugelis tikėjosi, jog jų pirkėjai galės pagaliau miegoti ramiau. Deja, labai greitai paaiškėjo, jog šiuolaikinė paskirstymo grandinės pavara nėra tokia patikima kaip anksčiau, nes gamintojai, siekdami sumažinti gamybos kaštus, buvo įjungę maksimalią taupymo programą. Nuolatiniai paskirstymo grandinės įtempėjo, grandinės peršokimo ir išsitampymo atvejai tapo modernių automobilių kasdienybe, ypač perkopus 100 000 kilometrų.
Keisčiausia buvo tai, jog ši nemaloni tendencija nustebino ir pačius automobilių gamintojus, kurie suskubo ieškoti problemos sprendimo būdų. Staiga tapo aišku, jog moderniuose automobiliuose paskirstymo diržas yra patikimesnis pasirinkimas, nes jį tiesiog yra paprasčiau ir pigiau pakeisti, net jeigu tai reikės daryti periodiškai.
Probleminiai Varikliai
Puikus to pavyzdys - tuometinės „Fiat Group“ sukurtas 1,3 litro dyzelinis variklis. Šiame variklyje paskirstymo grandinė mėgdavo peršokti per keletą dantračių ir tiesiog sugadinti variklį savo malonumui. Vis dėlto, gamintojas sugebėjo staigiai sureaguoti ir išleisti naujas eksploatacijos rekomendacijas, kuriose primygtinai reikalavo naudoti kokybišką alyvą, stebėti jos lygį ir grandinės įtempėjo būklę.
Didžiausią nusivylimą tarp vairuotojų sukėlė „Volkswagen Group“ benzininiai agregatai - „EA111“. Dažni paskirstymo grandinės gedimai, kuriuos dažniausiai lėmė prasti grandinės įtempikliai, galiausiai privertė gamintoją iš pagrindų atnaujinti šį variklį ir grandinės paskirstymo mechanizmą pakeisti diržiniu analogu.
Sunkiai Prieinami Mechanizmai ir Didelės Išlaidos
Kai kuriuose varikliuose paskirstymo grandinės mechanizmas buvo pradėtas montuoti arčiau transmisijos. Inžinieriai teigė, kad tai užtikrina geresnį variklio balansą ir pagerina jėgų paskirstymą visoje pavaros sistemoje. Vis dėlto, norint grandinę pakeisti, reikia nuimti arba pačią pavarų dėžę, arba išardyti visą transmisiją. Dėl to, žinoma, padidėja automobilio aptarnavimo išlaidos. Šiuo metu, beveik visuose aukštesnės klasės automobiliuose, paskirstymo grandinė yra sumontuota iš pavarų dėžės pusės. Pavyzdžiui, BMW N47 serijos varikliuose arba C6 kartos „Audi A6“ modeliuose su dyzeliniu varikliu susiduriama su šia brangiai kainuojančia problema. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jeigu automobilis turi keturių varančiųjų ratų pavarą.
Neįprasti Hibridiniai Paskirstymo Sistemos Sprendimai
Automobilių gamintojai retkarčiais imdavosi ir pačių netikėčiausių priemonių. Pavyzdžiui, kuomet paskirstymo sistema padalijama į dvi dalis. Pirmoji dalis varoma trumpa grandine, o antroji dalis - trumpu diržu. Tokio pobūdžio pavarą turėjo seni „Ford“ inžinierių sukurti 1,8 litro „TDCi“ motorai. Vis dėlto, tam tikrame gamybos etape „Ford“ inžinieriai nusprendė imtis tam tikrų pakeitimų. Trumpą grandinę jie pakeitė dantytu diržu, kuris „maudėsi“ alyvos vonelėje. Anuomet, daugelis tokio sprendimo nesuprato, nes išoriškai viskas liko kaip anksčiau, tačiau eksploataciniu požiūriu šis sprendimas buvo neteisingas - jei anksčiau grandinės nereikėdavo keisti, to negalėjai pasakyti apie diržą.
Šį keistą sprendimą įsisavino ir „Peugeot“ konstruktoriai, kurie sukūrę naują 3 cilindrų benzininių variklių šeimyną naudoja tokį patį paskirstymo diržo metodą. Tačiau šis sprendimas iššaukė itin didelę bėdą. Kadangi paskirstymo diržas yra nuolatos sutepamas alyva, nusidėvėjusio diržo dalelės patenka į variklio alyvą ir tiesiog pagreitina variklio dėvėjimosi procesą. Vienintelė vairuotojų prevencinė priemonė - dažnas alyvos keitimas ir griežtas paskirstymo diržo keitimo intervalų laikymasis. Vien kasmet keičiamos alyvos paslauga gali atsieiti po kelis šimtus eurų.
Šlapias paskirstymo diržas. Kas tai yra ir kodėl tai blogai?
„Toyota Avensis“ Paskirstymo Grandinės Ypatumai ir Priežiūra
Nuo pat pradžių „Toyota“ garsėjo savo patikimumu ir ilgaamžiškumu. Tačiau net ir patikimiausi automobiliai turi savo silpnų vietų. Kalbant apie „Toyota Avensis“ variklio grandinę, svarbu suprasti keletą niuansų.
Nusidėvėjimo Simptomai ir Gedimų Rizika
Paskirstymo grandinės gedimas yra didžiausias kiekvieno automobilio vairuotojo košmaras. „Toyota“ dyzelinių variklių grandinių nusidėvėjimas apie save dažnai nepraneša - viskas būna gerai ir vieną dieną tiesiog pasidaro labai blogai, pavyzdžiui, variklis užgęsta greitkelyje ir nebesiveda. Starteris nesuka. Žmonės netiki, pradeda visiems pažįstamiems meistrams skambinti klausinėti, ar gali taip būti? Ar gali būti, kad ne iš šio, nė iš to nutrūko „Toyota“ variklio grandinė ir reikės keisti variklį? Gali! „Toyota“ benzininių variklių grandinių nusidėvėjimas dažniausiai girdimas ir turi ne vieną simptomą, iš kurio galima spręsti, ką daryti ir kaip, kad nereiktų paskui atlikti variklio keitimo.
Labai dažna situacija, kai subyra „Toyota“ grandinės šliaužiklis. Ką gali padaryti subyrėjusio „Toyota“ grandinės šliaužiklio skeveldros? Skeveldros keliauja į karterį, o ten yra alyvos siurblys, kuris maitina visą variklio sistemą. Tai - kaip bet kuri gyva širdis. Jei sustos „Toyota“ variklio galvutės ir stūmoklinės grupės aprūpinimas pakankamu kiekiu tepalo, metalas pradės trintis į metalą. Tokiu atveju dažnai prireikia variklio keitimo, nes remontas būna visiškai neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas.
Priežiūra ir Kaštai
Norint pakeisti „Toyota“ variklio grandinę, kai kuriems modeliams reikalingas variklio išėmimas, kitiems to daryti nereikia. Pastaroji situacija gali atpiginti tam tikrų „Toyota“ modelių grandinės keitimo darbus, tačiau reikėtų atidžiai vertinti siūlomą kainą. Jeigu „Toyota“ automobilis buvo sveikas, po pernelyg didelio pinigų taupymo galite jį iš karto varyti į turgų. Todėl suradę pasiūlymą 300 eurų pigiau nei rinkos dalių ir darbo kaina - gerai pagalvokite, iš kur ir kaip taip pigiai keičiamos „Toyota“ grandinės.
Viena iš pagrindinių „Toyota“ variklio grandinės tarnavimo laiko ir resursų priklausomybės nuo eksploatacijos sąlygų. Ilgas važiavimas mieste, dažnas stabdymas ir greitėjimas yra tikrų tikriausia katorga šiuolaikiniams varikliams. Ekspertai dažnai rekomenduoja keisti variklio alyvą dažniau, nei nurodo gamintojas, ypač eksploatuojant automobilį sunkiomis sąlygomis (pvz., mieste). Dažnesnis alyvos keitimas (pvz., kas 10 000 km, vietoje 25 000 km) padeda išlaikyti variklio sistemos komponentus tepalu, kurio savybės būtų nepakitusios, ir prailgina grandinės tarnavimo laiką.
Atsargumas su Detalėmis ir Servisu
Remiantis ilgamete patirtimi su „Toyota“ varikliais, nekokybiškos detalės gali sukelti didelių problemų. Buvo atvejų, kai klientų atsivežtos „Toyota“ grandinės, kurias jie įsigijo pigiau, nutrukdavo po labai trumpo laiko - vos 15 000 km ar 70 000 km. Nors pardavėjai teigia, kad tai tos pačios dalys, bet daug pigiau, reikėtų būti itin budriems ir rinktis patikimus tiekėjus bei servisus. Kvalifikuotas meistras, atliekantis grandinės keitimą, visada užtikrins, kad darbas būtų atliktas pagal visas technologines normas, įskaitant variklio išėmimą, jei to reikalauja konkretaus „Toyota“ modelio konstrukcija.
tags: #toyota #avensis #variklio #l #dirzas #ar