Tolimųjų reisų vairuotojo profesija yra viena iš kertinių šiuolaikinės ekonomikos grandžių, užtikrinanti prekių judėjimą tarp valstybių ir regionų. Tai darbas, reikalaujantis ne tik specifinių vairavimo įgūdžių, bet ir gilaus teisinio reglamentavimo, tarptautinių normų bei darbo specifikos išmanymo. Šis darbas yra nuolat paklausus.
Kelias į Profesiją: Pradiniai Reikalavimai ir Kvalifikacijos Įgijimas
Norint tapti krovininio transporto vairuotoju, galinčiu vykdyti tarptautinius pervežimus, būtina atitikti tam tikrus formalius reikalavimus ir įgyti specifines kvalifikacijas, kurios yra reglamentuojamos tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu. Nėra didelių reikalavimų pradedantiesiems.
Vairuotojo Pažymėjimas: C ir CE Kategorijos
Pagrindinis dokumentas, leidžiantis vairuoti krovinines transporto priemones, yra atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimas.
- C kategorija: Leidžia vairuoti krovininius automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3500 kg. Šią kategoriją galima įgyti nuo 21 metų amžiaus (arba nuo 18 metų, jei asmuo įgijo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius). Būtina turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
- CE kategorija: Leidžia vairuoti C kategorijos automobilių junginius su priekaba ar puspriekabe, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 750 kg. Tai yra pagrindinė kategorija, reikalinga tolimųjų reisų vairuotojams, dirbantiems su standartiniais vilkikais ir puspriekabėmis. CE kategoriją galima įgyti turint C kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir atitinkamą vairavimo stažą (priklausomai nuo amžiaus ir pradinės kvalifikacijos įgijimo būdo). Minimalus amžius taip pat yra 21 metai (arba 18 metų su pradine profesine kvalifikacija).
Mokymai C ir CE kategorijoms apima teorijos kursą ir praktinio vairavimo pamokas. Egzaminai laikomi valstybės įmonėje "Regitra" ir susideda iš teorijos testo bei praktinio vairavimo egzamino aikštelėje ir realiame eisme.
Pradinė Profesinė Kvalifikacija (95 Kodas)
Visi vairuotojai, vežantys krovinius komerciniais tikslais transporto priemonėmis, kurioms reikalinga C1, C1E, C ar CE kategorija, privalo turėti pradinę profesinę kvalifikaciją, kurią patvirtina įrašas vairuotojo pažymėjime - vadinamasis 95 kodas. Šis reikalavimas įvestas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB siekiant suvienodinti minimalius profesinius standartus, padidinti eismo saugumą ir pagerinti vairuotojų profesijos įvaizdį.
Pradinė profesinė kvalifikacija įgyjama baigus specialius mokymo kursus ir išlaikius egzaminą. Mokymų turinys apima tokias temas kaip:
- Racionalus vairavimas, pagrįstas saugos taisyklėmis;
- Teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, taikymas;
- Vairuotojo sveikata, kelių eismo ir aplinkos sauga, paslaugų teikimas, logistika;
- Krovinio tvirtinimas ir saugus gabenimas;
- Darbo ir poilsio režimo reikalavimai;
- Tachografo naudojimas.
Egzaminą sudaro teorinė dalis (testas) ir kartais praktinės užduotys. Sėkmingai išlaikius egzaminą, išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas, kurio pagrindu "Regitra" įrašo 95 kodą į vairuotojo pažymėjimą. Šis kodas galioja 5 metus.
Periodinis Profesinis Mokymas
Siekiant užtikrinti, kad vairuotojų žinios ir įgūdžiai išliktų aktualūs, kas 5 metus privaloma baigti periodinio profesinio mokymo kursą. Jo trukmė - ne mažiau kaip 35 valandos. Šių mokymų metu atnaujinamos žinios apie naujausius teisės aktų pakeitimus, technologijas, saugaus vairavimo principus, darbo ir poilsio režimą bei kitus svarbius profesinės veiklos aspektus. Baigus periodinį mokymą, 95 kodo galiojimas pratęsiamas dar 5 metams. Vairuotojas privalo pats pasirūpinti, kad laiku baigtų šiuos mokymus ir atnaujintų įrašą pažymėjime, nes vairavimas be galiojančio 95 kodo yra laikomas pažeidimu.
Medicininė Sveikatos Pažyma
Profesionaliems vairuotojams keliami aukštesni sveikatos reikalavimai. Privaloma reguliariai tikrintis sveikatą ir turėti galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a). Šios pažymos galiojimo laikas priklauso nuo vairuotojo amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau paprastai ji galioja nuo vienerių iki dešimties metų. Patikrinimo metu vertinama rega, klausa, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, neurologinė būklė bei kiti veiksniai, galintys turėti įtakos gebėjimui saugiai vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę ilgą laiką.
Vairuotojo Kortelė Skaitmeniniam Tachografui
Didžioji dauguma šiuolaikinių krovininių automobilių yra aprūpinti skaitmeniniais tachografais - įrenginiais, fiksuojančiais vairuotojo darbo ir poilsio laiką, nuvažiuotą atstumą bei greitį. Norint naudotis tokiu tachografu, vairuotojas privalo turėti asmeninę vairuotojo kortelę. Ji išduodama Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir yra unikali kiekvienam vairuotojui. Kortelėje kaupiami duomenys apie vairuotojo veiklą per pastarąsias 28 dienas (kai kuriose šalyse reikalaujama saugoti duomenis ilgesnį laiką). Ši kortelė yra būtina dirbant su transporto priemone, turinčia skaitmeninį tachografą.
Tolimųjų Reisų Vairuotojo Darbo Kasdienybė
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas yra griežtai reglamentuotas, ypač kalbant apie darbo ir poilsio laiką. Šios taisyklės skirtos užtikrinti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumą, užkirsti kelią pervargimui bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje.
Darbo laiko apskaita ir grafikai
Suminė darbo laiko apskaita taikoma, kai darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Ji ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu. Tolimųjų reisų vairuotojams, dėl darbo pobūdžio specifikos, darbo grafikai nėra privalomi. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų objektyvių veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka Lietuvos darbo kodekso 112 str.
Kasdienis vairavimo laikas - ne daugiau kaip 9 valandos. Po komandiruotės vairuotojui privalomas 48 valandų poilsis. Kasmetinių atostogų laikotarpis, apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamas 40 valandoms.
Svarbu: Nors darbo grafikai neprivalomi, teisininkai ir kontrolės institucijos rekomenduoja turėti projektinį (planuojamą) darbo grafiką, kuris padeda darbuotojui suprasti planuojamą darbo krūvį ir leidžia užtikrinti poilsio trukmės laikymąsi.
Darbo ir Poilsio Režimas: Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
Pagrindinis dokumentas, nustatantis vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles Europos Sąjungoje (ir kai kuriose kitose šalyse, prisijungusiose prie AETR susitarimo), yra Reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Svarbiausi jo punktai:
- Kasdienio vairavimo trukmė: Negali viršyti 9 valandų. Du kartus per savaitę ją galima pailginti iki 10 valandų.
- Savaitės vairavimo trukmė: Negali viršyti 56 valandų.
- Dviejų paeiliui einančių savaičių vairavimo trukmė: Negali viršyti 90 valandų.
- Pertraukos: Po 4,5 valandų vairavimo privaloma ne trumpesnė kaip 45 minučių nepertraukiama pertrauka. Šią pertrauką galima skaidyti į dvi dalis: pirmoji - ne trumpesnė kaip 15 minučių, antroji - ne trumpesnė kaip 30 minučių, ir jos turi būti išnaudotos per 4,5 valandų vairavimo laikotarpį.
- Kasdienis poilsis: Per kiekvieną 24 valandų laikotarpį vairuotojas privalo turėti ne trumpesnį kaip 11 valandų nepertraukiamą kasdienį poilsį (normalus kasdienis poilsis). Šį laiką galima skaidyti į dvi dalis: pirmoji - ne trumpesnė kaip 3 valandos, antroji - ne trumpesnė kaip 9 valandos. Taip pat leidžiamas sutrumpintas kasdienis poilsis - ne trumpesnis kaip 9 valandos, bet ne daugiau kaip tris kartus tarp dviejų kassavaitinio poilsio laikotarpių.
- Kassavaitinis poilsis: Po ne daugiau kaip šešių 24 valandų darbo laikotarpių vairuotojas privalo pradėti kassavaitinio poilsio laikotarpį. Normalus kassavaitinis poilsis trunka mažiausiai 45 valandas. Sutrumpintas kassavaitinis poilsis trunka mažiausiai 24 valandas, tačiau vėliau turi būti kompensuojamas poilsiu, pridedamu prie kito (kasdienio ar kassavaitinio) ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio iki trečios savaitės pabaigos po atitinkamos savaitės. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi turėti bent du normalius kassavaitinio poilsio laikotarpius arba vieną normalų ir vieną sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.
Svarbu: Mobilumo paketas, įsigaliojęs palaipsniui nuo 2020 m., įnešė tam tikrų pakeitimų į darbo ir poilsio režimą, pavyzdžiui, griežtesnes taisykles dėl kassavaitinio poilsio kabinoje (normalus kassavaitinis poilsis negali būti atliekamas transporto priemonėje), lankstesnes sąlygas dėl dviejų sutrumpintų kassavaitinių poilsių paeiliui tam tikromis aplinkybėmis tarptautiniuose pervežimuose, bei prievolę darbdaviui organizuoti darbą taip, kad vairuotojas galėtų reguliariai grįžti namo.
Prevencija darbo poilsio režimo nesilaikantiems: tikrins krovininių automobilių vairuotojus
Tachografas: Įrankis Kontrolei ir Apsaugai
Tachografas yra esminis įrankis, užtikrinantis darbo ir poilsio režimo laikymąsi. Vairuotojas privalo:
- Prieš pradėdamas vairuoti, įdėti savo asmeninę kortelę į tachografą.
- Teisingai nustatyti tachografo režimus: vairavimas (fiksuojamas automatiškai), kitas darbas (pvz., pakrovimas/iškrovimas), buvimas darbe (pvz., laukimas), poilsis/pertrauka.
- Rankiniu būdu įvesti duomenis apie veiklą, atliktą tuo metu, kai kortelė nebuvo tachografe (pvz., poilsis, kitas darbas).
- Esant poreikiui (pvz., patikros metu), pateikti pareigūnams duomenis iš kortelės ir tachografo (dabartinės dienos ir praėjusių 28 dienų įrašus; pagal naujesnius reikalavimus - iki 56 dienų).
- Saugoti savo vairuotojo kortelę ir pranešti apie jos praradimą, vagystę ar gedimą.
Darbdavys taip pat turi pareigų, susijusių su tachografu: reguliariai (ne rečiau kaip kas 28 dienas vairuotojo kortelės ir ne rečiau kaip kas 90 dienų transporto priemonės) nuskaityti duomenis iš vairuotojų kortelių ir transporto priemonių tachografų, saugoti šiuos duomenis mažiausiai vienerius metus, analizuoti juos ir užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi nustatytų taisyklių. Tachografo duomenys yra pagrindinis įrodymas tiek vairuotojui ginant savo teises dėl darbo laiko, tiek kontroliuojančioms institucijoms tikrinant pažeidimus.
Darbo Sutartis ir Atlyginimas
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas turi būti įforminamas rašytine darbo sutartimi, kurioje aiškiai nurodomos darbo sąlygos, funkcijos, darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, darbo ir poilsio laiko specifika (atsižvelgiant į komandiruotes ar mobiliųjų darbuotojų statusą).
Atlyginimo struktūra dažnai būna sudėtingesnė nei kitose profesijose. Ją paprastai sudaro:
- Bazinis darbo užmokestis: Fiksuota suma, mokama už etatą ar sutartą darbo laiko normą. Ji negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą ar minimalų valandinį įkainį.
- Priedai už darbą komandiruotėse (dienpinigiai/komandiruotpinigiai): Tai kompensacija už padidėjusias išlaidas (maitinimas, smulkios išlaidos), patiriamas dirbant užsienyje. Dienpinigių dydžiai ir mokėjimo tvarka yra reglamentuojami Vyriausybės nutarimais ir gali skirtis priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama. Nuo 2022 m. galioja taisyklė: ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių turi būti „įskaityta“ į darbo užmokestį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Mobilumo paketo nuostatas ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, dienpinigiai negali būti laikomi darbo užmokesčio dalimi, jei jų paskirtis yra kompensuoti komandiruotės išlaidas. Tačiau praktikoje vis dar pasitaiko įvairių atlygio schemų.
- Kiti priedai: Gali būti mokami priedai už darbo rezultatus, naktinį darbą, viršvalandžius (jei jie teisėtai susidaro ir yra tinkamai apskaitomi), darbą švenčių dienomis, kvalifikaciją ir pan.
Vairuotojas turi teisę gauti aiškią informaciją apie jam apskaičiuotą darbo užmokestį (atsiskaitymo lapelį), laiku (ne rečiau kaip kartą per mėnesį, sutartyje nustatytomis dienomis) gauti visą priklausantį atlyginimą. Neišmokėtas ar vėluojantis darbo užmokestis yra pagrindas vairuotojui kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą.
Vairuotojo Teisės Darbo Santykiuose
Be teisės į teisingą ir laiku mokamą darbo užmokestį bei teisės į poilsį pagal nustatytas normas, vairuotojas turi ir kitų svarbių teisių:
- Teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas: Darbdavys privalo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, aprūpinta būtinomis saugos priemonėmis. Vairuotojas turi teisę atsisakyti vykti į reisą, jei transporto priemonė kelia pavojų saugumui arba jei planuojamas maršrutas ar darbo grafikas akivaizdžiai pažeidžia darbo ir poilsio režimo taisykles. Prieš tolimąjį reisą pateikiant transporto priemonę profesionalų apžiūrai, tokių problemų galima lengvai išvengti. Tokius darbus įprastai atlieka darbdavys arba pats vairuotojas.
- Teisė į informaciją ir konsultacijas: Vairuotojas turi teisę gauti visą reikalingą informaciją apie darbo užduotis, maršrutus, krovinius, taikomus teisės aktus, taip pat konsultuotis su darbdaviu ar jo atstovais dėl darbo organizavimo.
- Teisė į privatumą: Nors darbdavys gali naudoti sekimo sistemas (GPS) transporto priemonės buvimo vietai nustatyti ir maršrutui optimizuoti, tai turi būti daroma laikantis duomenų apsaugos reikalavimų ir nepažeidžiant vairuotojo privataus gyvenimo (pvz., sekimas poilsio metu).
- Teisė į reguliarų grįžimą namo: Pagal Mobilumo paketo nuostatas, darbdavys privalo organizuoti vairuotojo darbą taip, kad jis galėtų grįžti į darbdavio veiklos centrą arba į savo gyvenamąją vietą reguliariais intervalais (paprastai kas 3 ar 4 savaites, priklausomai nuo kassavaitinio poilsio schemos) praleisti bent vieną normalų kassavaitinį poilsį.
- Teisė nebūti diskriminuojamam: Dėl lyties, amžiaus, tautybės, įsitikinimų ar kitų pagrindų.
- Teisė jungtis į profesines sąjungas: Ir ginti savo teises kolektyviai.
Vairuotojo Pareigos
Kartu su teisėmis vairuotojas turi ir svarbių pareigų:
- Laikytis Kelių eismo taisyklių, greičio ribojimų ir kitų eismą reglamentuojančių normų visose šalyse, per kurias važiuoja.
- Griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo taisyklių ir teisingai naudoti tachografą.
- Rūpintis jam patikėta transporto priemone: atlikti kasdienę apžiūrą (padangos, žibintai, stabdžiai, skysčiai ir kt.), informuoti darbdavį apie gedimus ar trūkumus.
- Užtikrinti krovinio saugumą: prižiūrėti pakrovimą (jei tai priklauso jo pareigoms), tikrinti krovinio tvirtinimą, plombas, dokumentus.
- Turėti ir saugoti visus reikiamus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kortelę, medicininę pažymą, darbo sutartį (ar jos kopiją), komandiruotės dokumentus, krovinio dokumentus (CMR važtaraštį ir kt.).
- Laikytis darbdavio nurodymų, jei jie neprieštarauja teisės aktams ir darbo sutarčiai.
- Būti budriam ir atsakingam kelyje, vengti rizikos veiksnių (pvz., vairavimo pavargus, naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant).
- Laikytis darbo saugos ir sveikatos instrukcijų.
Profesijos Privalumai ir Iššūkiai
Privalumai
Tolimųjų reisų vairuotojo pozicija visuomet paklausi. Darbas tolimųjų reisų vairuotoju pasižymi keliais akivaizdžiais privalumais:
- Nepriklausomumas: Dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, neteks sėdėti biure, tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis ar vadovais.
- Galimybė keliauti ir pamatyti naujas vietas: Tolimųjų reisų vairuotojai, gabendami krovinius, aplanko įvairias šalis ar vietas.
- Geras atlyginimas: Ši profesija dažnai siūlo konkurencingą atlyginimą.
- Užtikrintumas: Tolimųjų reisų vairuotojo darbas visuomet paklausus, dėl to neteks jaudintis, kad netikėtai prarasite darbą.
- Galimybės augti: Yra galimybių tobulėti profesinėje srityje.
Iššūkiai ir Neigiamos Pusės
Nepaisant privalumų, tolimųjų reisų vairuotojo darbas yra susijęs su specifiniais iššūkiais ir problemomis:
- Vienišumas: Vienišumas yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria tolimųjų reisų vairuotojai.
- Fizinio aktyvumo stoka: Ilgos valandos sėdint prie vairo lemia fizinio aktyvumo trūkumą.
- Rizika netinkamai maitintis: Ribotos galimybės sveikai maitintis kelyje.
- Nereguliarus miegas: Dirbant tolimųjų reisų vairuotoju gali nepavykti užtikrinti reguliaraus miego režimo.
- Stresas: Tolimųjų reisų vairuotojams rizika patirti stresą išauga ne vien dėl to, kad yra sunku palaikyti sveiką gyvenimo būdą ar bendravimą su žmonėmis. Prie streso prisideda ir ilgos kelionės, eismo spūstys, krovinio saugumo užtikrinimas.
- Sunku palaikyti santykius: Kadangi tolimieji reisai gali užtrukti mėnesius, tai reiškia, kad periodiškai tolimųjų reisų vairuotojas turi fiziškai atsiriboti nuo artimų žmonių.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas - tikrai ne kiekvienam.
Dažniausios Darbo Problemos ir Jų Sprendimas
Neteisėtas atlyginimas „už nuvažiuotus kilometrus“ ir atskaičiavimai
Vairuotojai susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su darbo užmokesčiu. "Vairuotojai skundžiasi, kad atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, neišmokami dienpinigiai, nuo atlyginimo atskaičiuojamos įvairios sumos pinigų, gali būti verčiami pasirašyti kasos išlaidų orderius be pinigų išmokėjimo", - sako ilgus metus tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis vyras, dėl darbdavių spaudimo nenorintis viešinti savo vardo ir pavardės.
Toks dalykas kaip atlyginimas „už nuvažiuotus kilometrus“ yra neteisėtas ir neteisingas, nes pagal LR įstatymus, darbdavys turi mokėti pagrindinę algą, priedus už naktinį darbą, už viršvalandžius ir kiekvienos šalies, kurioje vairuotojas pradėjo važiuoti, baigė savo darbą ar nakvojo, dienpinigius. Todėl mokėdamas tik už nuvažiuotus kilometrus, darbdavys nesumoka viso vairuotojo uždirbto atlyginimo.
Be to, dažnai pasitaiko, kad nuo vairuotojo atlyginimo darbdavys atskaičiuoja įvairias sumas pinigų, pavyzdžiui, už sprogusias padangas, dėl neva neatsargaus važiavimo arba be jokio pagrindo, už bet kokius automobilio įbrėžimus, nors vairuotojas dirba darbą, jam nurodo važiuoti beveik nepravažiuojamais, siaurais keliais, dėl ko neįmanoma neįbrėžti automobilio. Kito kelio į iškrovimo vietą nėra, todėl vairuotojas privalo važiuoti siaurais keliais. Automobilio draudimo sąlygos numato, kad nuostoliai kompensuojami, jei nuostolių suma viršija 1000 eurų, iki 1000 eurų nekompensuojama. Tokie darbdavio atskaičiavimai yra neteisėti, bet tai - tolimųjų reisų vairuotojų darbo kasdienybė.
Atlyginimo skirtumo pavyzdys (sąžiningai ir „už nuvažiuotus kilometrus“)
Paimkime reisą Lietuva - Italija - Lietuva, kuris užtrunka maždaug 9 paras, nuvažiuojama apie 4400 kilometrų:
- Jei mokėtų pagrindinį bazinį atlyginimą su viršvalandžiais ir naktiniu darbu, dienpinigius, bendras atlyginimas būtų apie 500 eurų. Pagal šį, įstatymus atitinkantį darbo užmokesčio skaičiavimą praktiškai niekas nedirba.
- O gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus (už kilometrą dažniausiai moka apie 0,11 euro centų), atlyginimas siekia apie 460 eurų.
Kai reise užtrunki ilgiau (reikia stovėti transporto kamščiuose, darbo - poilsio rėžimo reikalavimai ir t.t.), būna atvejų, kad dirbus 14 dienų gausi atlyginimą kaip už 9 dienas, nes per tą patį laiką nuvažiavai mažiau kilometrų. Be to, grįžus po reiso, prasideda darbdavio atskaičiavimai nuo atlyginimo, už neva tai automobilio gedimus, kuro sąnaudų normos viršijimą, kurią pats darbdavys ir nusistato.
Kaip pavyzdys, vienoje Lietuvos tolimųjų pervežimų įmonėje tuščio sąstato (nepakrauto sunkvežimio su puspriekabe) kuro norma - 23 litrai 100 kilometrų. Jei pakrauto sąstato svoris 21 tona, tai darbdavys kuro sąnaudas skaičiuoja taip: 21 toną daugina iš 0,35 tonkilometro ir prideda tuščio sąstato kuro normą (100 kilometrų 23 litrai). Taigi, 21 * 0,35 + 23 = 30,35 - kuro sąnaudos vežant 21 toną, 100 kilometrų pagal šiuos skaičiavimus yra 30,35 litro. Skaičiuojant neatsižvelgiama į žiemos ir vasaros važiamo keliais skirtumus, kad važiuojant į Italiją, turi važiuoti kalnuotomis vietovėmis, kas padidina kuro sąnaudas. Tai nuvažiavus minėtus 4400 kilometrų, pagal darbdavio skaičiavimus, iš viso turėtų būti sunaudota 1 tona 335 litrai kuro, bet dėl nuo vairuotojo nepriklausančių aplinkybių viršijus kuro sąnaudų normą, kuro kainą virš normos darbdavys atskaičiuoja nuo vairuotojo atlyginimo, šiuo atveju nuo minėtų 460 eurų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vaidmuo ir iššūkiai
Vairuotojai rašė daug skundų į VDI darbo ginčų komisijas, tačiau susiduria su problema, kad atlyginimo nedamokėjimą įrodyti galima tik turint pilnus tachografo kortelės duomenis - nuvažiuotus kilometrus, kurioje šalyje ir kada pradėjo važiuoti, kada baigė, kurioje šalyje ir kiek nuvažiavo, kokiu greičiu važiavo, kiek ilsėjosi. Šie duomenys leidžia visiškai pilnai ir teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, nes kiekvienos šalies dienpinigių sumos skiriasi (pvz., Lenkijoje para 130 litų, Vokietijoje 197 litai).
Kreipiantis į VDI darbo ginčų komisiją, darbo inspektoriai teigia, jog skundas neprofesionaliai parašytas, nes prašomos sumos nebūna patvirtintos jokiais dokumentais. Darbuotojui prašant, darbdavys pilnos informacijos nepateikia, nors tai neužimtų daug laiko ir nebūtų jokių papildomų išlaidų. Visos šios problemas žino - Sodra, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, tačiau niekas problemos nesprendžia. Darbdavys sumoka mokesčius nuo pagrindinės algos, kuri dažniausiai yra minimali, o darbuotojas negauna priedų, kaip minėta, už viršvalandžius, naktinį darbą, dienpinigius, be to, dar ir atskaičiuojama.
Vairuotojas tapo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariu, siekdamas spręsti minėtas tolimųjų reisų vairuotojų problemas. Kiekvieną mėnesį į profesinę sąjungą kreipiasi dešimtys vairuotojų dėl su darbu susijusių klausimų.
Komisija prie Trišalės tarybos
Prie LR Trišalės tarybos sausio 27-ąją posėdžiavo Lietuvos Respublikos Trišalė taryba. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės siūlymu įsteigta komisija prie Trišalės tarybos tolimųjų reisų vairuotojų problemoms spręsti. Visi suinteresuoti asmenys, tolimųjų reisų vairuotojai, darbdaviai kviečiami prisijungti prie išvardintų problemų sprendimo bei įsijungti į komisijos veiklą. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Platesnis Kontekstas: Reglamentavimas ir Iššūkiai
Europos Sąjungos Reglamentavimas: Mobilumo Paketas ir Kitos Normos
ES vaidmuo reglamentuojant tarptautinius pervežimus yra kertinis. Be jau minėto Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl darbo ir poilsio laiko bei Direktyvos 2003/59/EB dėl profesinės kvalifikacijos, itin svarbus yra Mobilumo paketas. Tai teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama kelių pagrindinių tikslų:
- Pagerinti vairuotojų darbo sąlygas: Įtvirtinant teisę reguliariai grįžti namo, draudžiant normalų kassavaitinį poilsį kabinoje, nustatant aiškesnes komandiravimo taisykles (įskaitant atlyginimo už darbą komandiruotėje principus, kai vairuotojas tam tikrą laiką dirba kitoje šalyje).
- Užtikrinti sąžiningą konkurenciją: Griežtinant kabotažo taisykles, kovojant su „pašto dėžučių“ tipo įmonėmis, kurios registruojasi vienoje šalyje siekdamos mokestinių ar socialinių lengvatų, nors realiai veiklą vykdo kitur.
- Padidinti eismo saugumą: Per griežtesnį darbo ir poilsio režimo laikymosi kontrolę ir modernizuotų tachografų diegimą.
tags: #tolimuju #reisu #vairuotojas #padalinys