Transporto priemonės yra esminė šiuolaikinės visuomenės dalis, tačiau jų eksploatacija ir įsigijimas gali sukelti įvairių teisinių ginčų. Šiame straipsnyje analizuojama teismų praktika, susijusi su nevažiuojančių transporto priemonių problema, ypač atsižvelgiant į jų saugojimo išlaidas ir įsigytų naudotų transporto priemonių trūkumus.
Naudotų transporto priemonių įsigijimas ir pardavėjo atsakomybė už kokybę
Ne kiekvienas transportininkas gali įsigyti naują vilkiką ar puspriekabę, todėl daugelis renkasi naudotas transporto priemones. Tiek naujos, tiek naudotos transporto priemonės perkamos su lūkesčiu vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Deja, kartais po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išryškėja autotransporto priemonės trūkumai. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro takoskyros tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo - tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams.
Naudotų transporto priemonių kokybė ir tinkamumas pagal paskirtį
Nors naudotas automobilis savo savybėmis negali būti prilygintas naujam, pagal teismų formuojamą praktiką, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ankstesnio naudojimo sąlygų gali skirtis nuo analogiško naujo daikto. Dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Tačiau, jeigu naudoto daikto pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas siaurai, apimti ir tokias situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
Garantija ir įrodinėjimo našta
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę (tiesiogiai iš pardavėjo arba lizingo sutarties pagrindu) ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, pirkėjui lizingo sutarties pagrindu įsigijus naudotą vilkiką, paaiškėjo, kad variklis yra sugadintas ir neatitinka deklaruotos būklės, o teismas tenkino pirkėjo ieškinį, pirkėjui įrodžius variklio defektus ir pardavėjo nuslėpimą.
Pardavėjo atsakomybės ribos
Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Pirkėjo pareiga patikrinti transporto priemonę
Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę? Vienareikšmio atsakymo nėra. Žinoma, toks pirkinio patikrinimas įgalina išaiškinti paslėptus trūkumus. Kita vertus, netgi ir neišnaudojus transporto priemonės patikrinimo autoservise galimybės, toks pirkėjo elgesys paprastai nėra laikomas dideliu pirkėjo nerūpestingumu (neatsargumu) įstatymo prasme. Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga.
Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 buvo konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018), kurioje pirkėjas atsisakė pardavėjo pasiūlymo detaliai patikrinti dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę autoservise.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę:
- Reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą.
- Reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti.
- Atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pastarasis reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti daikto trūkumo pobūdį: kada išryškėjo trūkumai, dėl kokių priežasčių jie susidarė, ar daiktu galima naudotis nepašalinus trūkumų, ar juos įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Pirkėjas, pastebėjęs transporto priemonės defektus, per protingą laiką turi pareigą apie tai pranešti pardavėjui.
Pardavėjo specifinės prievolės
Naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius. Pasitaiko, kad pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas nežinojo apie ankstesnio transporto priemonės savininko atliktą variklio remontą. Teismas sprendė, kad pardavėjui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.
Nenaudojamų transporto priemonių saugojimo problemos ir teismų praktika
Nereikalingos, nenaudojamos ir nefunkcionalios transporto priemonės laikymas kieme gali sukelti daugybę problemų. Pirmiausia, nefunkcionali transporto priemonė dažnai nėra išregistruojama, o palikta netinkamoje vietoje (miške, nesaugomame sąvartyne) gali būti lengvai atpažinta pagal numerius ir kitus rodmenis. Policijos pareigūnai dažnai susiduria su gyventojų skundais dėl daugiabučių kiemuose laikomų nevažiuojančių mašinų, kurios užima vietą, trukdo kaimynams ir darko vaizdą. Jeigu transporto priemonė dar yra neblogo stovio, tokiu atveju galimas senų automobilių supirkimas, kurio paslaugas teikiantys supirkėjai ne tik pasiima mašinas, bet ir sumoka už jas.
Auksarankiai S01E01 - Apie automobilių turgų ir jų gudrybes
Civilinė byla dėl priverstinai nuvežto ir saugomo automobilio
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-207-544/2024 pagal atsakovės A. C. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7604-420/2023 dėl skolos priteisimo. Ieškovė UAB „Tomadas“ prašė solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. priteisti 7592,40 Eur skolą už priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (AVPK) 2020-06-05 sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo. 2020-08-26 Vilniaus AVPK pareigūnai priverstinai nugabeno transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovės saugojimo aikštelę dėl atsakovo S. J. padarytų administracinių nusižengimų. 2021-03-15 Vilniaus AVPK informavo ieškovę, kad 2020-10-02 buvo išduotas leidimas automobilio savininkei atsakovei A. C. atsiimti automobilį.
Teismo sprendimas ir apeliacijos argumentai
Ieškovė nurodė, kad, nepaisant pranešimų, atsakovė neatsiėmė automobilio ir neatsiskaitė už paslaugas. Atsakovė, praėjus beveik metams po priverstinio nuvežimo, automobilį pardavė atsakovui S. J. Ieškovės teigimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina yra 70 Eur, vienos paros saugojimo kaina iki leidimo išdavimo - 12 Eur, po leidimo išdavimo - 24,20 Eur. Bendras įsiskolinimas siekė 7592,40 Eur.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdami solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 2572 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas nustatė, kad pasaugos sutarties pagrindu (CK 6.830 straipsnis) atsakovai yra tinkami solidarūs skolininkai. Nors atsakovai pripažino dalį dėl apmokėjimo už nuvežimą (70 Eur) ir saugojimą (456 Eur) iki leidimo išdavimo, teismas sumažino saugojimo kainą po leidimo išdavimo iki 12 Eur už parą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nustatyta 24,20 Eur kaina yra baudinė ir per didelė. Teismas taip pat sutrumpino laikotarpį, už kurį priteisiamos saugojimo išlaidos, iki 180 dienų, konstatavęs, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo (Vilniaus AVPK) nebuvo pakankamai aktyvūs ir netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola augo. Galutinė solidariai priteista skola sudarė 2572 Eur.
Atsakovė A. C. apeliaciniu skundu prašė laikyti, kad terminas už automobilio saugojimą, už kurį turi apmokėti atsakovai, yra nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04 (94 paros), ir sumažinti priteistiną skolą iki 247,29 Eur. Apeliantė teigė, kad ieškovės nustatytos kainos yra neteisėtos ir nesąžiningos, o ankstesnis teismo sprendimas kitoje byloje sumažino saugojimo kainą iki 3 Eur per dieną. Be to, apeliantė nurodė, kad ji dėjo pastangas atsiimti automobilį ir atsiskaityti dalimis, tačiau ieškovė atsisakė. Apeliantės teigimu, ieškovė veikė aplaidžiai ir netinkamai laikėsi Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo 12 punkto, nes pavėluotai kreipėsi į Vilniaus AVPK ir pranešė atsakovei apie galimybę atsiimti automobilį. Apeliantė taip pat nesutiko su priteistomis procesinėmis palūkanomis, argumentuodama ieškovės nesąžiningumu.
tags: #tirodymai #kad #transporto #priemone #nevaziuojanti #teismu