Nors kartais save vadinu romantiku, tai nereiškia, kad žiūriu tik paauglių mergaičių filmus. Apie tokius filmus esu girdėjęs įvairių atsiliepimų, pavyzdžiui, kad jei patiko „Užrašų knygelė“, patiks ir šis. Filmo pradžia - saldžiausia saldžiausia, tarsi vaikystėje mėgstama cukraus vata, kurios prisivalgius pasidaro šlykštu. Meilė kaip seilė. Ir jau kai galvojau mesti šio filmo žiūrėjimą, į jį įsipynė antra istorija: įsimylėjėliai išgelbsti senuką ir pradeda skaityti jo senus meilės laiškus.
Ai, man patinka tokie filmai apie meilę. Nors ir negaliu sakyti, kad tai superinis filmas, kad jis patenka į geriausiųjų topus, bet man tikrai patiko. Gražu. Šitokia meilė. Bet gerai, sakykime, kad net ir tokiose blogose situacijose atsiranda meilė, ji pakeri viską, nušviečia ir pagerina visą pasaulį.
Režisierius ir kino prodiuseris George‘as Tillmanas Jaunesnysis, žinomas dėl 2000 m. sukurtos Antrojo Pasaulinio karo dramos „Narai“ ir 2009 m. biografinės dramos apie reperį „Notoriusą“, persikelia į ramesnį kino žanrą - romantinę dramą.
Filmo siužetas ir veikėjai
Lukas Kolinsas - paprastas kaubojus, kuris per plauką netapo rodeo čempionu. Vyras po patirtos traumos turėjo metus laiko reabilituotis, kol galiausiai vėl galėjo atsisėsti ant buliaus. Varžybų metu jo dėmesį patraukia kukli ir labai žavi mergina Sofija. Tarp jų iš karto užsimezga ryšys, tačiau mergina dvejoja dėl tolesnio bendravimo. Jos laukia puiki ateitis Niujorke, naujas darbas ir nauji pažįstami, o Lukas nedega noru išvykti iš gimtojo miesto ir palikti viską, ką turi, ypač tikslą tapti geriausiu savo srityje.
Kai tik pranešama apie naują N. Sparkso knygos ekranizaciją, tampa aišku, jog vėl sulauksime visiškai banalios, saldžios ir neįmanomos meilės istorijos tarp dviejų visiškai skirtingų pasaulių žmonių. Taip nutinka ir su filmu „Ilgiausia kelionė“, kuriame galima įžvelgti panašumą su kitomis ekranizacijomis. Naujame filme atsiranda detalių iš pamiltos ir geriausios juostos „Užrašų knygelė“, pastatytos pagal N. Sparkso romano motyvus. Tai kaimiečio vaikinuko ir miesto mergaitės meilės istorija, kurioje tiek moterys, tiek vyrai galės atrasti kažką savito.
Pats pasakojimas vystosi šiek tiek nuobodžiai, lėta įžanga ir istorijos perpasakojimas irgi nežavi iki to momento, kol neprasideda šalutinė filmo istorija. Būtent Airo įsikišimas į Luko ir Sofijos santykius tampa maloniausiu filmo elementu. Šiltai ir pamokantiškai pristatytas prisiminimuose paskendusio Airo gyvenimas su jo mylimąja Rut. Jų istorija atrodė tokia nuoširdi ir tyra, kad karts nuo karto sugeba sugraudinti iki širdies gelmių. Jei nubrauksite ašarą, nesijaudinkite - visi mes žmonės, visi turime širdis, o rodyti jausmus yra tikrai gražu. Airo ir Rut meilės pasaka išpildyta nuo pradžios iki galo.
Filmo vertinimas ir techninė pusė
Filme yra ir humoristinių, ir rimtai nuteikiančių, ir, žinoma, visiškai banalių scenų, nereikalingų vietų, kurios galėtų sutrumpinti filmą geru pusvalandžiu. Tačiau tai gal ir būtų naudingiau bendram filmo vaizdui.
Aplinka ir provincijos vietovės, laukai, augantys medžiai ir kuklūs namai leidžia pasijusti lyg pasakoje, iš kurios nesinori sugrįžti. Mergaitiškai, bet skoningai pateikiama aplinka. Kino kūrėjai norėjo parodyti, jog provincijoje gyventi yra žymiai geriau, nei nemiegančiame mieste, kurį vaizdavo Niujorkas ir jame gyvenantys žmonės, nemokantys džiaugtis smulkmenomis kaip Lukas ar Aira. Estetiškai gražiai pateikta ši mintis, nes joje yra labai daug tiesos.
„Ilgiausia kelionė“ nėra toks prastas kūrinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jame rimčiau pateikiama meilės istorija (Airos ir Rut) nei daugelyje kitų N. Sparkso romanų ekranizacijose, o taip pat ir paties žanro rėmuose. Techninė filmo pusė visai nebloga, ypač lyginant su paskutiniais filmais, pastatytais pagal N. Sparksą. Geras operatoriaus darbas, kuris sugebėjo tiksliai apimti rodeo akimirkas ir pristatyti jas filme.
Garso takelis silpnas - nesijaučia nei dramos, nei romantikos. Ganėtinai šalti skambesiai ir blogai parinktos muzikinės kompozicijos neleidžia pasinerti į meilės kupiną kelionę. Taip pat ir filmo montažas nekelia pasitikėjimo. Istorijos vientisumas nukenčia, o vadinamieji „flashbackai“ kartais gadina peržiūrą. Nors būtent juose ir slypi gražiausia filmo akimirka - Airos tyros meilės pavyzdys.
Aktorių vaidyba
Galima tik pagirti, jog Clintas Eastwoodas užaugino visai talentingą sūnelį - Scottą, kuriam šiame filme teko vaidinti Luką. Jaunas aktorius parodė, jog gali natūraliai perteikti savo vaidinamą veikėją, o taip pat sužavėti nuoširdumu ir stulbinančia figūra. Bet, visgi, jis ne tėtis.
Jo partnere ekrane tapo 25-erių metų aktorė Britt Robertson, suvaidinusi Sofiją. Žarstyti komplimentus jai nėra prasmės, nes ji pasirodė labai neįtikinamai ir visiškai paviršutiniškai. Šaltos ir gyvenime nežinančios, ko nori, merginos fizionomija visą filmą.
Pagirti galima jaunojo Airos atlikėją, aktorių Jacką Hustoną, kuris parodė, kaip turi vaidinti geras aktorius. Jis nuostabiai perteikė įsimylėjusio žmogaus portretą. Vien jo žvilgsnis pasakė daugiau, nei visi Britt Robinson ištarti žodžiai filme. Jam talkino Oona Chaplin, kuriai irgi pavyko geriau atskleisti savo personažą nei pagrindiniams šios istorijos atlikėjams. Vyresnio Airos atlikėjas Alan Alda irgi pasižymėjo geru savo personažo perteikimu.
Meilės ilga kelionė – visas filmas anglų kalba | Širdį šildanti vesterno šeimos drama
„Ilgiausia kelionė“ - tai standartinio pavidalo romantinė istorija, paremta N. Sparkso knygos motyvais, kurioje galima atrasti vieną gražią ir labai tyrą meilės istoriją, pasakojančią apie žmogaus jausmų galimybių ribas ir šio gražaus jausmo trapumą, vieną dieną tampančiu neįkainojamu turtu kiekvieno doro žmogaus gyvenime.
tags: #the #longest #ride #lietuviskai