Oro kokybės tyrimų stotys, esančios arčiau kelių, nuolat fiksuoja didesnį užterštumo lygį, palyginti su kitomis vietomis. Transporto priemonės išskiria nemažai kenksmingų teršalų, todėl eismo dalyviai, ypač vairuotojai ir keleiviai, gauna didesnę jų dozę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad didžiausią taršą miestuose lemia transportas ir deginamas kietasis kuras, tačiau transporto tarša yra nuolatinė ir pasireiškia visais metų laikais.
Oro tarša automobilių salone: klastingi pavojai
Daugelis žmonių mano, kad automobilio salone jie yra saugūs nuo aplinkos taršos. Tačiau realybė yra kitokia: automobilio salonas gali tapti vieta, kur kenksmingos medžiagos patenka tiesiai į vairuotojo ir keleivių kvėpavimo takus. Iš priekyje važiuojančio automobilio išmetamosios dujos lengvai patenka į galinius automobilius, ypač jei nėra efektyvių oro filtravimo sistemų. Net ir be filtrų keliaujant senesniais automobiliais ar motociklais, tenka įkvėpti nefiltruoto oro, kurio kokybė gali būti labai prasta.
„Nauji automobiliai su įmantriomis oro filtravimo sistemomis yra gerokai pažangesni už senuosius šiuo klausimu, mat juose kito transporto išmetamosios dujos jaučiamos gerokai silpniau“, - pastebi žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Kenksmingos medžiagos automobilių išmetamosiose dujose
Automobilių išmetamosios dujos yra sudarytos iš įvairių kenksmingų dalelių, kurios daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Tarp jų yra:
- Azoto oksidai
- Sieros junginiai
- Kietosios dalelės
- Kancerogeninės medžiagos
- Degimo proceso metu nesudegę produktai
I. Taraškevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja, pabrėžia, kad išmetamųjų teršalų kiekis ir sudėtis priklauso nuo transporto priemonės tipo ir amžiaus. Naujesni automobiliai, atitinkantys aukštus EURO standartus, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Lyginant skirtingų tipų variklius, dujomis varomi automobiliai teršia orą mažiau, benzininiai - šiek tiek daugiau, o seni dyzeliniai automobiliai - daugiausiai.
Ypač pavojingas yra anglies viendeginis (CO) - bespalvės ir bekvapės dujos, kurios gali sukelti ūminį apsinuodijimą ir net mirtį, ypač uždarose patalpose, pavyzdžiui, garažuose. Nors atviroje aplinkoje koncentracija nėra tokia didelė, ilgalaikis poveikis gali sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimus, kvėpavimo nepakankamumą, o kai kurios medžiagos gali patekti į kraujo sistemą.
Pažangios oro filtravimo sistemos automobiliuose
Konkurencija automobilių pramonėje skatina gamintojus kurti vis pažangesnes technologijas, daug dėmesio skiriant vairuotojų ir keleivių gerovei, įskaitant sveikatą. Rinkoje atsiranda vis išmanesnės salono oro kokybės užtikrinimo sistemos, kurios neapsiriboja įprastais filtrais.
„Premium“ segmento naujovės
- „Mercedes-Benz EQS“: Šis elektrinis flagmanas turi pažangią oro filtravimo sistemą, atitinkančią DIN EN 1822 standartą, kuris taikomas ir ligoninių operacinėms. Sistema su HEPA filtru gali išvalyti orą nuo kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksidų ir kitų nemalonių kvapų.
- „Volvo“: Pristatė sintetinį filtrą su jonizatoriumi, kuris į saloną praleidžia beveik nepastebimai mažai kietųjų dalelių. Tandeminis šio filtro ir oro jonizatoriaus veikimas, pasak gamintojo, pašalina iki 95% kietųjų dalelių.
Vidutinės klasės automobilių sprendimai
Neatsilieka ir vidutinės klasės atstovai. Pavyzdžiui, „Hyundai“ naudoja išmanią oro kondicionavimo sistemą, kuri automatiškai vėdina saloną, jei aptinka per daug kietųjų dalelių. Ši sistema taip pat slopina pelėsio augimą ir fiksuoja oro kokybę salone.
Naujoji „Hyundai“ sistema turi kietųjų dalelių indikatorių, kuris realiu laiku matuoja oro kokybę automobilyje. Jei kietųjų dalelių kiekis viršija normas, sistema automatiškai pradeda vėdinti saloną ir mažinti drėgmę. Jei oro kokybė negerėja, sistema informuoja vairuotoją apie poreikį pakeisti salono ir kondicionieriaus filtrus arba išvalyti saloną.
Ką veikia salono oro filtras ir kaip veikia jūsų automobilio oro kondicionavimo sistema? – Paaiškinimas – 3D animacija
Tragiški apsinuodijimo atvejai ir prevencija
Nors modernios sistemos gerina oro kokybę automobilių salonuose, praeities įvykiai primena apie išmetamųjų dujų keliamus mirtinus pavojus. Yra žinoma ne viena tragiška istorija, kai žmonės mirė apsinuodiję automobilio išmetamosiomis dujomis.
Nelaimingi atsitikimai ir jų priežastys
Vienas tokių atvejų nutiko Pagėgių savivaldybėje, kur trys jauni vyrai žuvo automobilyje, kurio variklis dirbo ilgą laiką. Pirminiais duomenimis, viena iš versijų buvo ta, kad automobilio išmetamasis vamzdis galėjo būti užsikimšęs sniegu, todėl nuodingos dujos prasiskverbė į saloną. Panaši tragedija įvyko ir Šakiuose, kur pora automobilyje garaže žuvo, palikę variklį įjungtą.
Šie atvejai pabrėžia, kad automobilio išmetamosios dujos yra itin pavojingos dėl savo besaikvio poveikio, o svarbiausia - jos yra bekvapės ir bespalvės, todėl apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti staiga.
Apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai ir pagalba
Pagrindiniai apsinuodijimo anglies monoksidu (CO) simptomai yra:
- Galvos skausmas ir svaigimas
- Pykinimas, vėmimas
- Raumenų silpnumas, vangumas
- Sąmonės pritemimas arba netekimas
- Cianozė, koma
Sunkiais atvejais gali pasireikšti tachikardija, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, miokardo infarktas. Mirtis gali ištikti dėl kolapso ar kvėpavimo centro paralyžiaus.
Pirmosios pagalbos priemonės:
- Nedelsiant išnešti nukentėjusįjį į gryną orą.
- Atsegti kvėpuoti trukdančius drabužius.
- Kviesti greitąją medicinos pagalbą.
- Jei kvėpavimas sutrikęs ar sustojęs, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
Pastebėjus menkiausius apsinuodijimo simptomus, būtina nedelsiant išeiti iš patalpos, kurioje kaupiasi dujos, ir kviesti medikus.
Prevencinės priemonės ir automobilių techninė būklė
Siekiant išvengti apsinuodijimo automobilio išmetamosiomis dujomis, svarbu laikytis atsargumo taisyklių ir užtikrinti tinkamą transporto priemonės techninę būklę.
Svarbiausios prevencijos priemonės
- Garažuose privaloma įrengti efektyvią ventiliacijos sistemą.
- Kai automobilio variklis turi veikti ilgą laiką (pvz., remonto metu), būtina naudoti specialias žarnas, kurios išmeta dujas į lauką.
- Niekada neužsidarykite patalpoje ir neužveskite automobilio variklio.
- Būkite atsargūs ir lauke, ypač jei yra galimybė, kad išmetimo vamzdis gali būti užsikimšęs (pvz., sniegu), nes dujos neturės kur pasišalinti.
Automobilių dūmingumas kaip gedimo požymis
Intensyviai dūmijantis automobilis yra aiškus ženklas, kad variklyje ar jo valdymo sistemoje yra gedimų. Tvarkingai veikiantis automobilio variklis, ypač šiuolaikiniuose modeliuose su katalizatoriais ir filtrais, neturėtų skleisti jokių dūmų.
Dūmingumas gali priklausyti nuo daugelio parametrų, įskaitant variklio mazgų būklę, žiedų ar cilindrų susidėvėjimą. Nors dyzeliniai automobiliai dažnai siejami su didesniu dūmingumu, benzininiai varikliai taip pat gali dūminti, jei yra gedimų.
Pagal dūmų spalvą galima preliminariai nustatyti gedimo priežastį:
- Juodi dūmai (dažniausiai dyzeliniuose automobiliuose) - gali reikšti problemas su įpurškimo, išmetimo ar oro įsiurbimo sistema.
- Balti dūmai - dažniausiai garai, susidarantys dėl kondensato išmetimo sistemoje.
- Pilki dūmai - gali rodyti netinkamą degalų mišinį arba nesudegusius degalus.
- Mėlyni dūmai - dažniausiai signalizuoja, kad „dega“ variklio alyva dėl nesandarių riebokšlių, stūmoklių žiedų ar kitų variklio gedimų.
Važinėti dūmijančiu automobiliu yra nesaugu aplinkai ir pačiam vairuotojui. Pastebėjus dūmus, reikėtų nedelsiant kreiptis į kvalifikuotus specialistus.
Reguliarūs transporto priemonių techninės apžiūros ir išmetamųjų dujų matavimai padeda užtikrinti, kad automobiliai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir nekeltų papildomos grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudas už išmetamų teršiančių medžiagų normų viršijimą.
tags: #ismetamosios #dujos #benzinas