Dyzeliniai automobiliai yra vieni iš populiariausių transporto priemonių dėl savo ekonomiškumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas mechanizmas, dyzeliniai varikliai reikalauja tinkamos priežiūros, kad išlaikytų optimalų veikimą. Viena iš svarbiausių priežiūros dalių yra tinkamų tepalų naudojimas, nes jie atlieka esminį vaidmenį mažinant trintį tarp judančių variklio dalių ir apsaugo jas nuo susidėvėjimo. Variklis yra it automobilio širdis. Jei tinkamai jį prižiūrėsite, transporto priemonė sklandžiai veiks ir ilgai tarnaus. Variklio alyva arba tepalai yra lubrikantas, naudojamas judančioms variklio dalims sutepti. Užvedus automobilio variklį, tepalas turi per kelias sekundes pasiskirstyti po visas jo dalis, kad būtų užtikrintas efektyvus veikimas. Taip neįvyks, jei alyvos bus per mažai.
Dyzelinis variklio tepalas klasikiniams automobiliams ir cinko kiekio svarba
Automobilių entuziastai neretai pasirenka dyzelinį variklio tepalą, prižiūrėdami klasikinius automobilius. Senesnių automobilių varikliams, ypač tiems, kuriuose naudojami plokšteliniai stūmoklių velenėliai, svarbus didesnis cinko kiekis tepale. Įprastuose šiuolaikiniuose tepaluose jo kiekis sumažintas, todėl dyzelinis variklio tepalas čia tampa patraukliu pasirinkimu - jame cinko paprastai būna daugiau.
Atsargumas su katalizatoriais
Nors dyzelinis tepalas dažnai puikiai tinka varikliams be papildomos taršos mažinimo įrangos, kai kuriuose klasikiniuose automobiliuose jau būna sumontuoti katalizatoriai. Tokiu atveju būtina būti itin atsargiems. Katalizatorius iš automobilių išmetimo sistemos šalina žalingas medžiagas, pasitelkiant sudėtingus cheminius procesus. Net ir gerai prižiūrimas senas automobilio variklis eksploatacijos metu šiek tiek „sudegina“ tepalo, todėl išmetimo sistemoje gali atsirasti cinko. Didelis cinko kiekis dyzeliniame tepale gali kelti rimtą grėsmę - alyvos priedai užkemša arba pažeidžia katalizatorių, sutrumpindami jo tarnavimo laiką ar apsunkindami išmetamųjų dujų valymą. Taigi, dyzelinis variklio tepalas gali būti naudinga alternatyva kai kuriems senesnių automobilių varikliams be katalizatoriaus.
Per didelis tepalų vartojimas dyzeliniuose varikliuose: priežastys ir pasekmės
Pernelyg didelis dyzelinio variklio tepalų naudojimas gali signalizuoti apie problemas, kurios gali turėti neigiamą poveikį variklio veikimui ir tarnavimo trukmei. Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl dyzeliniai automobiliai gali pernelyg dažnai naudoti tepalus.
Netinkamas tepalas ir nusidėvėjusios dalys
Viena iš tokių priežasčių - netinkamas tepalo tipas arba kokybė. Jei naudojamas nekokybiškas arba ne pagal gamintojo rekomendacijas parinktas tepalas, jis gali greitai prarasti savo savybes ir reikalauti dažnesnio keitimo. Tepalo sąnaudos gali pakilti dėl automobilio sistemoje padidėjusio slėgio, o šį sukelti netinkamas, per daug klampus tepalas. Taip pat, dėvėti arba sugedę variklio komponentai, tokie kaip žiedai, tarpinė vožtuvų danga ar kiti nusidėvėjimai, gali lemti tai, kad tepalas patenka ten, kur neturėtų. Tepalo nutekėjimas, atsiradęs dėl susidėvėjusių sandariklių ar tarpinių, yra dažna problema. Alyvos išleidimo kaištis, alyvos filtras, pažeistas tepalų karteris, pažeisti stūmoklio žiedai, tarpinės ir sandarikliai - visos šios dalys gali lemti alyvos nuotėkį ar per didelį jos sunaudojimą. Tarpinės ir sandarikliai paprastai yra gaminami iš gumos, kuri laikui bėgant praranda savo savybes ir tampa mažiau elastinga. Kita priežastis, dėl kurios gali atsirasti tepalų nuotėkis, yra alyvos išleidimo kaiščio problemos. Jei nuspręsite keisti kaištį patys, elkitės atsargiai ir nenaudokite per didelės jėgos, kadangi bandant per jėgą ištraukti kaištį, galite pažeisti detalės kraštus. Nuotėkio problemas sukelti taip pat gali ir laiku nekeičiamas alyvos filtras. Pažeidimai tepalų karteryje įprastai atsiranda dėl korozijos. Dar viena problema, lemianti išaugusį alyvos sunaudojimą, yra pažeisti stūmoklio žiedai.
Vairavimo sąlygos ir variklio veikimas
Neteisingas variklio darbas, pavyzdžiui, blogai sureguliuota degalų įpurškimo ar uždegimo sistema, gali lemti didesnį tepalo vartojimą. Miesto gatvėmis važinėjant trumpas kelio atkarpas, variklis nuolat būna nepakankamai įšilęs. Kita vertus, ilgą laiką važiuojant dideliu greičiu, variklio cilindras yra nuolatos veikiamas didelio slėgio, todėl tai irgi prisideda prie greitesnio alyvos išeikvojimo. Variklio alyvos sąnaudų kiekis gali svyruoti dėl pačių įvairiausių veiksnių - automobilio konstrukcijos, detalių tolerancijos ribų bei, žinoma, jūsų vairavimo stiliaus. Visgi, ženkliai išaugusios variklio alyvos sąnaudos įprastai praneša apie tam tikras transporto priemonės problemas.
Gamykliniai defektai ir pavyzdžiai
Aptarti pavyzdžiai aiškiai parodo, kad alyvos „rijimo“ problema yra būdinga dideliam skaičiui automobilių markių ir modelių. Šiuo atveju nėra svarbi kilmės šalis, automobilio amžius ar rida. Pavyzdžiui, „Mazda“ ilgus metus tobulino rotorinio variklio su besisukančiais stūmokliais koncepciją. Paskutinioji japoniška šio variklio versija buvo įmontuota „Mazda“ RX8 modelyje. Šio variklio veikimo charakteristikos buvo išties įspūdingos, tačiau pagrindinė konstrukcinė šio motoro problema - aplink cilindrą besisukančio stūmoklio sandarumas. Automobilių gamybos koncernas „Nissan“ į savo gaminamus „Primiera“ ir „Almera“ modelius montavo 1,5 ir 1,8 l 16V variklius, kurie turėjo gamyklinį stūmoklių žiedų broką. Netgi „Toyota“ buvo sukūrusi seriją 1,6 ir 1,8 l Vti variklių, kurie, nuvažiavus tūkstantį kilometrų, galėjo sudeginti daugiau nei 1 litrą tepalų. Kitas populiarus alyvą „valgantis“ variklis - „Fiat“ pagamintas 1,3 l „MultiJet/CDTi“ dyzelinis variklis ir 1,4 l FIRE benzininis variklis. Šių variklių alyvos lygį tenka tikrinti mažiausiai kas 1000 km, netgi naujuose gamykliniuose modeliuose. Vokiečių automobilių gamintojams taip pat teko susidurti su panašiomis problemomis: garsiosios pirminės TSI serijos varikliai pasižymėjo įspūdingais parametrais, bet netrukus išaiškėjo, kad juose buvo rimtų konstrukcinių defektų, tokių kaip trūkinėjantys blokai, byrantys vožtuvai ir gamyklinis žiedų brokas. Koncerno „Opel“ pagaminti „EcoTec“ serijos 1,6 ir 1,8 l varikliai išsiskiria itin didelėmis tepalų sąnaudomis. Prancūzijos gamintojo PSA 1,8 XU varikliai taip pat turėjo panašių problemų - dėl brokuotų žiedų ir vožtuvų tarpinių pratekėdavo alyva.
Dyzelino patekimas į variklio alyvą: priežastys ir žala
Viena iš rimčiausių problemų, su kuria gali susidurti dyzelinių automobilių savininkai, yra dyzelino patekimas į tepalą.
Dyzelino patekimo priežastys
Tai gali įvykti dėl kelių priežasčių. Viena jų - netinkamai veikiantys purkštukai. Jei purkštukai yra kiauri ar netinkamai veikia, jie gali į cilindrą įpurkšti per daug degalų, kurie vėliau, nesudegę, patenka į karterį ir sumaišo su tepalu. Kitas galimas scenarijus - nesandarios tarpinės tarp purkštukų ir cilindro galvutės. Jei šios tarpinės susidėvi, dyzelinas gali prasiskverbti tiesiai į tepalo kanalus. Taip pat, dyzelino patekimas į tepalą gali būti susijęs su DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtro) regeneracijos procesu. Vykstant regeneracijai, variklio valdymo blokas nustato tokį darbo režimą, kad įvyktų papildomas degalų įpurškimas išmetimo fazės metu. Šis papildomas kuras, patekęs į išmetimo sistemą, padeda sudeginti suodžius. Tačiau dalis degalų gali nesudegti ir per suspaudimo fazę garų pavidalu patekti į karterį. Nors nedidelis kiekis degalų garų patekimas į karterį yra normalus ir jie per alyvos išleidimo angą patenka į degimo kamerą, tačiau per dažna ar neefektyvi regeneracija gali lemti didesnį dyzelino kiekį tepale. Tai ypač aktualu, jei automobilis dažnai eksploatuojamas trumpais atstumais, kai variklis nespėja pilnai įšilti ir regeneracijos procesas negali būti užbaigtas.
ATOMEX SUODŽIŲ FILTRO (DPF) VALIKLIS
Pasekmės ir žala varikliui
Pagrindinė problema, kai dyzelinas patenka į tepalą, yra ta, kad jis sumažina tepalo klampumą ir tepimo savybes. Tepalas, sumaišytas su dyzelinu, nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos - tinkamai tepti ir aušinti judančias variklio dalis. Tai gali sukelti spartesnį komponentų susidėvėjimą, įbrėžimus ant cilindrų sienelių, stūmoklių žiedų ir netgi turbokompresoriaus gedimą, nes tepalas nebegali tinkamai atvėsinti karštų turbinos dalių. Blogiausia pasekmė - variklio užlinkimas dėl nepakankamo sutepimo.
Tinkamas variklio alyvos pasirinkimas ir lygio tikrinimas
Kaip patikrinti alyvos lygį?
Reguliarus tepalo lygio tikrinimas yra vienas iš paprasčiausių būdų pastebėti galimus variklio defektus. Nuolat sekdami tepalo lygį, galite laiku pastebėti jo per greitą mažėjimą. Kaskart pildydami baką arba nuvažiavę 1000 km, turėtume išsitraukti alyvos lygio matuoklį ir patikrinti alyvos lygį. Rekomenduojama tepalo lygį tikrinti kas 2 500 km. Žyma niekada neturi būti didesnė nei maksimali riba, pažymėta ant matuoklio. Didesnis alyvos (tepalo) lygis gali sukelti didesnį spaudimą variklyje, kas prives prie jo arba katalizatoriaus gedimo. Visai normalu, kad variklis sunaudoja tepalą. Pagal gamintojo nurodymus, priklausomai nuo važiavimo stiliaus ir eksploatacinių sąlygų, tepalo sunaudojimas gali siekti iki 0,5 l / 1000 km.
Alyvos lygio tikrinimo eiga:
- Įsitikinkite, kad automobilis stovi horizontalioje padėtyje.
- Pakelkite variklio skyriaus gaubtą.
- Kad matavimas būtų tikslus, geriausia jį atlikti, kai variklis šaltas, prieš užvedant automobilį. Matavimas nebus tikslus, jei jis bus atliktas iškart, išjungus variklį, nes tepalas dar nebus spėjęs subėgti į karterį.
- Tačiau jei tenka tikrinti šilto variklio tepalo lygį, išjunkite variklį ir palaukite bent 5 minutes, kad alyva subėgtų į karterį.
- Ištraukite alyvos lygio matuoklį, švariai nuvalykite skudurėliu ir įkiškite jį atgal iki galo.
- Ištraukite alyvos lygio matuoklį ir patikrinkite alyvos lygį.
- Matuoklyje yra pažymėti du brūkšneliai - apatinis rodo mažiausią leidžiamą alyvos lygį, o viršutinis - didžiausią.
- Jei tepalo žymė yra žemiau apatinio brūkšnelio, vadinasi, alyvos yra per mažai ir reikia jos papildyti.
- Jei tepalo žymė atsiranda aukščiau viršutinio brūkšnelio, alyvos gerokai per daug.
- Kai nesi užtikrintas, kiek tepalo pilti į variklį, jo keitimą galima atlikti ir dalimis. Po kiekvieno įpilimo pamatuokite alyvos lygį ir pagal tai spręskite, ar jos pakanka. Tik būkite atsargūs ir kaskart įpilkite po nedidelį kiekį tepalo, kad nesusidarytų perviršis.
Kaip pasirinkti tinkamą variklio alyvą?
Visi techniniai automobilio duomenys yra surašyti jo dokumentuose. Ten taip pat nurodoma, kiek tepalo pilasi į variklį, koks turi būti jo klampumas ir kiti parametrai. Rekomenduojame pilti alyvą, kuri nurodyta Jūsų automobilio modelio naudojimosi vadove. Kokybiška gamintojo rekomenduojama alyva pagerina variklio viduje esančių stūmoklių darbą, slydimą, mažina trintį tarp metalų, o tai užtikrina ilgesnį Jūsų automobilio tarnavimo laiką. Visada rinkitės tepalus, kurie atitinka jūsų automobilio gamintojo rekomendacijas. Įsitikinkite, kad klampumas, sudėtis ir kokybės klasifikacijos (tokios kaip API arba ACEA) atitinka reikalingus standartus. Alyvos parinkimo lentelėse retai rekomenduojama mineralinė alyva, dažniausiai - sintetinė. Pavyzdžiui, daugeliui „Audi“ variklių reikiamas minimalus standartas yra VW 502.00 / 505.00, o rekomenduojama klampa dažniausiai yra 5W-40. Jei alyva neturi gamintojo rekomenduojamų standartų, tai keitimo intervalas trumpinamas per pusę (pvz., iki 7 500 km). Sintetinė alyva visada pranašesnė už pusiau sintetinę ir prailgina variklio tarnavimo laiką, o jų kainų skirtumas nėra ženklus. Jei alyva dingsta per riebokšlius ar kitas vietas, nesusijusias su degimo kamera (kitaip sakant, iš variklio laša), tai geriau naudokite 10W-40 klampos alyvą, nes pilant 5W-40 varvėjimas gali padidėti. Norėdami sumažinti alyvos išeigą, galite pabandyti alyvą 5W-50 arba 10W-50.
Alyvos klampumo žymėjimas
Variklio alyvos klampumui žymėti naudojami tokie simboliai: skaičius, raidė W (nuo angliško žodžio "winter") ir skaičius. Pirmasis skaičius nurodo, kaip labai tepalas sutirštėja, esant žemai temperatūrai, t. y., kol variklis neįkaitęs. Kuo mažesnis pirmas skaičius, tuo geriau tepalas teka ir pasiskirsto po variklio dalis šaltesniuoju metų laiku. Kuo didesnis antrasis skaičius, tuo geriau optimalias savo savybes tepalas išlaiko karštuoju metų laiku. Išeiga naudojant 10W-40 arba 5W-40 iš esmės neturi skirtis, nes prie 100 laipsnių abiejų alyvos rūšių klampa yra panaši.
Reikiamas alyvos kiekis
Nėra universalios formulės, kuri padeda apskaičiuoti, kiek variklyje telpa tepalų. Paprastai į automobilį pilasi nuo 4,7 iki 7,5 litrų alyvos. Kuo mažesnis variklis, tuo mažiau tepalų reikia. Tačiau būtų klaidinga, siekiant, kad tepalų užtektų ilgesniam laikui, jų įpilti daugiau, nei leidžiama. Įpylus per daug alyvos, ši gali suputoti ir visai nesutepti variklio detalių. Tikslus kiekis priklauso nuo konkretaus automobilio modelio. Pavyzdžiui, į „Audi A3 2007 metų 2.0 TDI“ reikia 3,8 litro alyvos. Į „Audi A4 B5 1.8 92 kW“ variklį pilasi 3,5 litro. Į „Audi A4 2.5 TDI“ variklį nurodomas 5,5 litro kiekis, tačiau dažnai iki normos viduriuko pagal matuoklę užtenka 5 litrų.
Alyvos keitimo intervalai ir techninė priežiūra
Kad tinkamai pasirūpintumėte savo automobiliu, svarbu ne tik žinoti, kiek alyvos pilti į variklį, bet ir kada tai daryti. Patarimai, kas kiek kilometrų reikia keisti tepalus automobilyje, padeda nusistatyti intervalus, kada jau būtina susirūpinti variklio alyva. Alyvos filtrą reikėtų keisti kas 10-30 tūkst. kilometrų. Variklio alyvą rekomenduojame keisti bent kartą per metus, ypač naudinga tai padaryti dar neprasidėjus šaltajam sezonui. Bėgant laikui tepalai pradeda kristalizuotis, sunkiau atlieka savo funkciją. Neignoruokite periodinės automobilio techninės apžiūros. Tai puiki proga specialistams įvertinti bendrą automobilio būklę ir pastebėti dėvėjimo sukeltas problemas. Neignoruokite net ir mažiausių tepalo dėmių po mašina ar variklio skyriuje. Jei patys negalite nustatyti padidėjusio tepalo naudojimo priežasties, nesidrovėkite kreiptis į kvalifikuotus specialistus.
Kitos transporto priemonių alyvos: automatinių pavarų dėžių priežiūra
Automatinių greičio dėžių alyvos nereikia tikrinti taip dažnai kaip variklinės alyvos, tačiau kiekvieno automobilio modelio tikrinimo intervalas yra skirtingas. Jei nepakankamai dėmesio skiriama automatinių pavarų dėžių alyvos lygiui ir kokybei, gali būti sunku įjungti pavarą arba jungiant ją bus jaučiamas trūkčiojimas. Kai kurie automobiliai prietaisų skydelyje turi įspėjamąją lemputę, kuri užsidega, kai kyla problemų pavarų dėžėje. Gali nutikti ir taip, kad pavarų bus neįmanoma įjungti ir automobilį teks vilkti į autoservisą. Pavyzdžiui, „Audi A6 3.0 TDI 2007m.“ automatinei pavarų dėžei reikalingas kiekis - 9 litrai specifinės alyvos. Į mechaninę greičių dėžę (pvz., „Audi A3 1.9 TDI“) telpa 1,9 ltr. sausai dėžei, o keičiant alyvą turėtų užtekti 1,7 ltr.
tags: #tepalo #pylimas #i #dyzeli