Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su itin nemalonia sveikatos problema - burnos gleivinę išklojusiomis skausmingomis opelėmis, vadinamosiomis aftinėmis opomis. Šios didesnio ar mažesnio skersmens žaizdos atsiranda pažeidus burnos gleivinės vientisumą ir dažniausiai lokalizuojasi ant dantenų, liežuvio, gomurio ar vidinėje skruostų bei lūpų pusėje.
Burnos žaizdelės retkarčiais gali atsirasti bet kuriam asmeniui. Retai pasitaikančios opelės paprastai nepavojingos ir nerodo jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, tačiau pacientus gali varginti jų skausmingumas ir dėl to apsunkusi kasdienybė. Dėl susiformavusių aftinių opų asmenį gali kamuoti nemalonūs pojūčiai, trukdantys valgyti, gerti, valytis dantis ar net kalbėti. Atrodo, kad tai labai maža ir nereikšminga žaizdelė ar žaizdelių grupė, tačiau, jei žaizdelės skausmingos ir greitai neužgyja, jos tikrai trikdo kasdienį gyvenimą ir mėgavimąsi maistu bei gėrimais.
Labai didelė dalis žmonių, kurių burnos gleivinėje opų susiformuoja gana dažnai, nuo jų sukeliamų nemalonių simptomų gali kentėti net iki šešių kartų per metus. Opelių gijimas tokiems pacientams gali užsitęsti net iki savaitės, tad kas du mėnesius atsirandantys burnos pažeidimai reikšmingai trukdo mėgautis gyvenimu. Burnos opų skausmingumas padidėja maitinantis aštriu, sūriu, rūgščiu maistu, pavartojus agresyvesnės sudėties burnos higienos priemonių, išgėrus karštos kavos ar arbatos.
Kas yra aftinės opos?
Aftos - tai burnos žaizdelės, pasireiškiančios burnos gleivinės epitelio vientisumo sutrikimu, uždegimu ir skausmingumu. Tipiška afta - tai nedidelė, 5-10 milimetrų skersmens sekli opelė, kurią juosia paraudęs aplinkinių audinių kraštelis. Dažniausiai aftos pažeidžia lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinę, gali būti ryklės gleivinėje, ant tonzilių, po liežuviu ar burnos dugno gleivinėje. Šios opos yra linkusios kartotis: pirmą kartą paprastai pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje ir, priklausomai nuo įvairių papildomų veiksnių, gali pakartotinai susiformuoti palyginti retai, o kartais - net kas kelias savaites. Yra buvę atvejų, kai, nespėjus užgyti vienai aftai, pradėdavo formuotis kita. Paprastai aftos sugyja per 10-14 dienų.
Kada reikėtų susirūpinti dėl burnos opelių?
Jei opelės užgyja per kelias dienas be jokių papildomų sunkumų, nerimauti nereikia. Tačiau, gydytojai ragina neignoruoti burnos opelių, kurios neužgyja ilgiau nei dešimt dienų. Štai keletas požymių, kad į burnos opas numoti ranka nereikėtų ir reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei jų susiformavimas kartojasi daug kartų per metus;
- Jei opų yra daug;
- Jei jos didesnės nei 1 cm (10 mm) skersmens;
- Jei opos labai sunkiai gyja ir atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, bendras silpnumas, karščiavimas, dingsta apetitas, sutrinka miegas ar kamuoja kiti nemalonūs pojūčiai.
Dėl tokių ilgai negyjančių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų reikėtų kreiptis į specialistus ir ieškoti jų priežasčių. Gali būti, kad ilgai nedingstančių ar vos naujai atsirandančių opelių formavimąsi paskatino infekcinės ar neinfekcinės kilmės ligos, kurioms būtinas specifinis gydymas.
Burnos opų atsiradimo priežastys
Burnos aftų susiformavimo priežasčių yra labai daug. Kai kurie autoriai jas įvardija kaip idiopatinės kilmės (t. y. nežinomos opos susiformavimo priežastys), kai kurie teigia, kad aftinių opų susiformavimo priežastys yra autoimuninės. Priežasčių sąrašas labai ilgas, tačiau svarbiausia suprasti, kad net efektyviausi vietiškai vartojami gydomieji geliai ar tepalai nepadės, jei nebus tinkamai gydoma liga, dėl kurios atsiranda burnos gleivinės pažeidimų.
Fizinės, cheminės ir infekcinės priežastys
- Mechaninis, terminis, cheminis pažeidimas: kietas maistas, grubus dantų valymas, smulkios gydymo procedūros (pvz., nuskausminimas), per kietas dantų šepetėlis ar netinkama jo forma, per karštas maistas.
- Infekcijos: Herpes, Varicella zoster, adenovirusai, L formos bakterijos, Helicobacter pylori.
- Cheminės medžiagos: dantų pasta ar burnos skalavimo skystis, kurių sudėtyje yra natrio laurilsulfato (angl. Sodium Lauryl Sulfate, SLS), arba aštrūs skalavimo skysčiai.
Sisteminės ligos ir organizmo būklė
- Imuninė būklė: tam tikrų imunoglobulinų padidėjimas arba sumažėjimas, neutropenija, mažesnis CD4 ląstelių skaičius, nusilpęs imunitetas.
- Mitybos trūkumai: geležies, B grupės vitaminų, folio rūgšties, cinko stoka, vitamino A ar C avitaminozės.
- Kitos ligos: tam tikros autoimuninės ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, cukrinis diabetas, kraujo ligos, onkologinės ligos.
Gyvensenos ir genetiniai veiksniai
- Hormoniniai pokyčiai: moterims menstruacijų metu.
- Stresas ir nervinė įtampa: didelė nervinė įtampa ar įvairūs gyvenimo sukrėtimai gali paskatinti opų atsiradimą kone kitą dieną.
- Šeiminis polinkis: jei abu tėvai turi aftų, tikimybė, kad jos susiformuos ir vaikui, padidėja iki 90 proc.
- Vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, nikorandilis, metatreksatai, beta adrenoblokatoriai, taip pat kitų vaistų vartojimas, ypač dideliais kiekiais.
- Maisto alergenai: visų rūšių riešutai, braškės, karis, pipirai, sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai.
Kaip mūsų asmenybiniai ypatumai daro įtaką mūsų gyvenime?
Burnos opų gydymo principai
Burnos opų gydymo esmė - jų priežasties šalinimas ir kontroliavimas. Jei burnos opos atsiranda dėl kitų ligų, tuomet labai svarbu tinkamai gydyti ir kontroliuoti tą sveikatos sutrikimą. Burnos opų gydymas taip pat remiasi siekiu pagerinti paciento gyvenimo kokybę - grąžinti malonumą gerti mėgstamus gėrimus ir galimybes kramtyti bei ryti maistą be skausmo, be baimių valytis burnos ertmę ir neatsibusti naktį nuo nemalonaus pažeidimų sukeliamo diskomforto. Aftinių opų gydymo pagrindiniai principai yra skausmo valdymas, uždegimo malšinimas, taip pat atkryčių retinimas.
Nemedikamentiniai gydymo būdai ir profilaktika
Nemedikamentiniai būdai pirmiausia remiasi tinkama mityba ir streso vengimu. Taip pat rekomenduojama vengti labai sūraus, rūgštaus, aštraus, daug prieskonių turinčio, kieto, karšto maisto ir tokių savybių turinčių gėrimų. Reikia vartoti daug vandens. Būtina kruopščiai rūpintis burnos higiena, nes turint burnos opų tai svarbiau nei bet kada. Labai svarbu kontroliuoti stresą ir stiprinti imunitetą.
Medikamentinis gydymas: simptomų malšinimas ir gijimo skatinimas
Medikamentinis gydymas apima vaistų, kurie lengvina simptomus arba padeda kovoti su ligos sukėlėjais, vartojimą. Gydymas gali būti vietinis (dažniausias) ir sisteminis.
Sisteminis gydymas
- Vitaminai ir maisto papildai: skiriami, jei trūksta geležies, cinko, B grupės vitaminų.
- Vaistai imunitetui stiprinti: gliukokortikoidai, analgetikai.
- Skausmą malšinantys vaistai: analgetikai.
Vietinis gydymas
Dažniausiai skiriamas gydymas vietinio poveikio vaistais: skalavimo skysčiais, geliais, tepalais, kurie aplikuojami ant aftų. Jie skirti malšinti skausmui, uždegimui, skatinti atsikurti pažeistai burnos gleivinei.
- Priešvirusiniai preparatai: veikia virusus.
- Priešgrybeliniai preparatai: veikia grybelius.
- Antibiotikai: skiriami bakterinių infekcijų gydymui. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir stipresnių vaistinių preparatų.
- Antiseptiniai skalavimo skysčiai ir nuovirai: puikiai tinka šalavijai, ąžuolo žievė ir įvairūs vaistinių augalinių žaliavų mišiniai. Puikių antiseptinių savybių turi ir silpnas druskos tirpalas. Burnos gleivinės priežiūrai galima naudoti tabletes, gelius ir tirpalus, kurie gali padėti užtikrinti gerą burnos ertmės būklę, mažinti uždegimus ir naikinti bakterijas, sukeliančias gleivinės problemas. Šie vaistai taip pat gali padėti numalšinti uždegimo simptomus, sumažinti paraudimą ir patinimą bei palengvinti dantenų skausmą.
Gydomieji tepalai, geliai ir purškalai: Anaftin pavyzdys
Skausmą malšinti ir gijimą pagreitinti padeda medicinos priemonės, pavyzdžiui, Anaftin, kurių galima rasti daugumoje vaistinių. Šios priemonės tiekiamos skysčio, purškalo ir gelio pavidalais. Jų sudedamosios dalys yra tos pačios, tačiau skiriasi medicinos priemonių forma.
- Skalavimo skystis: tinkamiausias, kai aftinių opų skaičius yra gana didelis ir jos nusėjusios didesniąją dalį burnos gleivinės.
- Purškalas ir gelis: patogiau vartoti ant tam tikrų pažeistų sričių. Geliu gydomi nesunkiai pasiekiami pažeidimai, o purškalu - tam tikros opelių apimtos sritys. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti sau tinkamiausią formą.
Medicinos priemonė Anaftin yra unikalios sudėties produktas, padedantis sumažinti opelių sukeliamą skausmą ir pagreitinti šių nemalonių pažeidimų gijimą. Gelį, purškalą arba burnos skalavimo skystį vartoti reikėtų 3-4 kartus per parą arba taip dažnai, kaip tik reikia (geriausiai po valgio ir dantų valymo, tuomet susiformuojanti plėvelė bus patvaresnė). Inovatyvi sudėtis padeda sumažinti opų keliamus nepatogumus ir apsaugoti pažeistas vietas - dėl to pagerėja gyvenimo kokybė ir pagreitėja pažeidimų gijimas.
Burnos gleivinės sveikata - viso organizmo atspindys
Burnos gleivinės sveikumas yra gana neblogas viso organizmo sveikatos indikatorius - kuo ji sveikesnė, tuo, tikėtina, geresnė ir viso organizmo būklė. Kuo burnos gleivinė labiau pažeista, išopėjusi, pasižyminti nemaloniu kvapu, tuo, tikėtina, blogesnė bendroji organizmo sveikata.
Burnos opų profilaktika ir kasdienė priežiūra
Kadangi grybeliais galima užkrėsti kitus žmones, būtina naudotis atskirais rankšluosčiais ir drabužiais, neduoti jų kitiems. Stebėkite savo burnos ertmės sveikatą - ir gleivinės, ir dantenų, ir dantų būklę bei nuoširdžiai rūpinkitės savimi:
- Taisyklinga burnos higiena: valykite dantis bent du kartus per parą ir naudokite ne tik dantų pastą, bet ir tarpdančių siūlą, specialius tarpdančių ar vieno danties šepetėlius (jie padeda geriau išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas), švelniai veikiančias burnos skalavimo priemones. Negalima nekreipti dėmesio į gendančius dantis: jokio karieso, jokių dantų akmenų, jokių aštrių poveikių - dantų ar restauracijų, išimamų protezų kraštų ar paviršių.
- Reguliarūs vizitai pas specialistus: nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, atlikti profesionalią burnos higieną bent 2 kartus per metus, gydyti ėduonį, siekiant mažinti antrinės infekcijos tikimybę.
- Sveika mityba: sveikai ir subalansuotai maitinkitės.
- Streso valdymas: venkite streso ir neignoruokite organizmo siunčiamų signalų, nes burnos opos, kaip jau minėta, gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymiai.
Vaistininko rekomendacijos ir ko vengti
Kada kreiptis į gydytoją, o kada pakanka vaistininko pagalbos?
Paprastesniais atvejais vaistininkas gali pasiūlyti įsigyti gelio, skirto gydyti burnos gleivinės opoms ir žaizdoms, pažeistas vietas rekomenduoti skalauti specialiais opoms gydyti skirtais skalavimo skysčiais. Medikamentus reikėtų vartoti kelis kartus per dieną, po valgio, nusausinus gleivinę (jeigu tepama gydomaisiais tepalais). Jei dėl aftų juntamas stipresnis skausmas, sunku valgyti, vietinio poveikio nuskausminamuosius tepalus galima vartoti ir prieš valgį ar dantų valymą. Jei opa nepranyksta per 2 savaites, ilgiau delsti nereikėtų - būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu opa neužsitraukia ilgiau kaip 2 savaites, burnoje yra daug susiformavusių aftų arba jos labai didelės ir papildomai dar reiškiasi kiti simptomai (pvz., pakitimai ne tik burnoje), būtina kreiptis į gydytoją dėl specialaus kompleksinio gydymo.
Kokių priemonių reikėtų vengti?
Patartina vengti skalavimo skysčių ar tinktūrų bei įvairių aliejų, pagamintų spiritiniu pagrindu, t. y. kurių sudėtyje yra alkoholio (pvz., propolio ar šaltalankių tinktūros su alkoholiu). Reikėtų nenaudoti dantų pastų su natrio laurilsulfatu, nors, deja, daugumoje dantų pastų esti būtent šios medžiagos. Taip pat reikėtų stengtis kuo rečiau mėgautis gazuotais gėrimais, o dar geriau - visai jų atsisakyti.