Automobilio stiklas yra viena svarbiausių transporto priemonės dalių, užtikrinanti tiek gerą matomumą, tiek saugumą. Jis apsaugo nuo orų sąlygų ir galimų nelaimių. Priekinis stiklas saugo mus nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, nuo šiukšlių, dulkių ir vėjo. Svarbu, kad per jį matome kelią, ir kiekviena įdauža, nors viena gal ir nieko baisaus, tačiau kai jų atsiranda labai daug, jos gali iškreipti vaizdą. Liaudyje sakoma, kaip akmenukas įkrenta į batą - mums nepatogu. Lygiai tas pats yra, kai važiuojame ir nematome normaliai kelio, kyla diskomfortas, dėl ko atsiranda vairuotojo nuovargis. Šios įdaužos erzina vairuotojus. Priekinis stiklas nėra tik „langas į pasaulį“; jis atlieka vieną svarbiausių funkcijų automobilio saugumo sistemoje.
Priekinio stiklo zonos ir techninės apžiūros reikalavimai
Automobilio stiklas yra suskirstytas į keturias zonas, kurių kiekvienai taikomi skirtingi techninės apžiūros reikalavimai. Viena svarbiausių stiklo zonų yra matymo zona. Per ją vairuotojas mato kelią, kitus eismo dalyvius ir įvairius kelio ženklus.
Vairuotojo matymo zona (I zona)
Techninių reikalavimų reglamente aiškiai apibrėžta: priekinio stiklo įtrūkimai, esantys vairuotojo matymo zonoje, yra laikomi pavojingu defektu. Šia zona vadinamas 300 mm pločio stačiakampis, kurio vidurinė linija eina per vairo rato centrą. Viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, o apatinė riba yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką.
Techninę apžiūrą pavyks įveikti, jei I zonoje (vairuotojo matymo zonoje) bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkimų „spinduliai“ iki 10 mm). Taip pat leidžiama turėti ne daugiau nei dvi tokio pat dydžio įdaužas, o atstumas tarp defektų taškų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. Be to, I zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neleidžiami ir įtrūkimai - „plauko“ pobūdžio įtrūkimai.
Antroji priekinio stiklo zona (II zona)
Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės „akutės“ ir „žvaigždutės“ (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm). Atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Kaip ir svarbiausioje matomumo zonoje, čia stiklo paviršius neturi būti matinis, neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines juostas, o stiklas negali būti atsisluoksniavęs.
Trečioji ir ketvirtoji priekinio stiklo zonos (III ir IV zonos)
Dar atlaidžiau vertinami III (juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus) ir IV zonoje (viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas) esantys stiklo defektai. Jų gali būti ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti. Pagrindiniai reikalavimai automobilio stiklui techninės apžiūros metu yra šie: stiklas turi užtikrinti gerą matomumą vairuotojui, įtrūkimai vairuotojo matymo zonoje yra laikomi pavojingu defektu, ir stiklas turi atitikti šviesos pralaidumo reikalavimus (ne mažiau kaip 75 % priekiniam ir 70 % šoniniams stiklams).
Kodėl keliami tokie griežti reikalavimai stiklui?
Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad svarbiausiais laikomi du dalykai. Visų pirma, nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltiniu visiems eismo dalyviams, - pastebi R. Vėlavičius. - Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja.
Dažniausios stiklo įskilimų priežastys
- Akmenukai: Dažniausia stiklo skilimo ar įdaužų priežastis - į stiklą atsitrenkę akmenukai nuo priešais važiuojančių transporto priemonių.
- Rūdys: Jei kėbule aplink stiklą atsiranda rūdžių, jos besiplėsdamos sudaro didelį spaudimą, dėl kurio stiklas įskyla.
- Nekokybiškas remontas: Po avarijos nekokybiškai atliktas automobilio remontas gali būti priežastimi.
- Temperatūros permainos: Staigi temperatūros permaina gali įskelti stiklą.
- Gamyklinis brokas: Stiklas gali įskilti dėl gamyklinio broko.
- Netinkamas krovinių transportavimas: Norėdami sutaupyti transportavimo išlaidas, žmonės patys vežasi įvairias statybines ar kitas medžiagas. Ir jei tai būna ilgos lentos ar kitos apdailos dalys, staiga stabdant automobilį, jos pažeidžia stiklą.
- Atsitiktiniai smūgiai: Kartais tai gali būti ir gerokai menkesnė priežastis - tarp stiklo ir prietaisų skydelio nukritęs varžtas ar kitas kietas daiktas.
Ką daryti pastebėjus įskilimą?
Vos tik stikle atsiranda įdauža, svarbiausia nedelsti. Kuo anksčiau jį sutvarkysite, tuo daugiau šansų, kad pavyks išvengti viso stiklo keitimo. Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri, keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Po to, stiklą nuvalius ir nupoliravus, suremontuota vieta tampa vos pastebima.
Tačiau stiklo pataisyti nepavyks, jei įdauža yra per didelė arba per arti stiklo krašto. Kaip teigia meistrai, stiklo gamintojai nerekomenduoja taisyti įdaužų, kurių skersmuo viršija tris centimetrus. Taip pat, jei stiklo pažeidimas yra arčiau nei dešimt centimetrų nuo krašto, mat šiame plote, automobiliui važiuojant, susidaro didžiausias tempimas. Todėl taisant stiklą arti krašto yra didelė tikimybė, kad stiklas įskils dar labiau.
Vairavimas su pažeistu stiklu: teisiniai aspektai ir baudos
Važinėti su įskilusiu stiklu ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Įstatymai aiškiai apibrėžia, kada stiklo būklė laikoma pavojinga, o techninė apžiūra į tai žiūri itin griežtai. Pagal galiojančius Kelių eismo taisykles (KET), transporto priemonė negali dalyvauti eisme, jei priekinis stiklas yra įskilęs, įskilimas patenka į vairuotojo matymo lauką arba apsunkina regėjimą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), vairavimas techniškai netvarkingu automobiliu gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Vilniaus Gedimino prospekte ne kartą teko matyti automobilių, važiuojančių su ilgais įtrūkimais per visą stiklą, tačiau tai yra tiesioginis KET pažeidimas, galintis turėti nemalonių pasekmių.
Automobilio stiklų priežiūra ir pažeidimų prevencija
Kad stiklai kuo ilgiau tarnautų, reikia tinkamai prižiūrėti valytuvus - laiku keisti gumeles. Taip pavyks išvengti stiklo braižymo. Jei tik įmanoma, stiklo reikėtų negramdyti. Be to, akcentavo specialistas, automobilio stiklus reikėtų taisyti ir keisti pas patikimą meistrą. Automobilio stiklų priežiūra neturėtų apsiriboti vien tik prieš techninę apžiūrą. Reguliariai tikrinkite, ar nėra naujų pažeidimų, naudokite kokybiškus valytuvus ir langų plovimo skysčius. Nepamirškite, kad staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, šildymo sistema žiemą ar ledo gramdymas, gali pažeisti stiklą, todėl būtina elgtis atsargiai.
Patarimai, kaip išvengti stiklo pažeidimų:
- Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių.
- Venkite važiuoti per prastos būklės kelius.
- Naudokite kokybiškus valytuvus ir langų plovimo skysčius.
- Saugokite stiklą nuo staigių temperatūros pokyčių.
KASKO draudimas ir stiklo keitimas
Lietuvoje KASKO draudimas dažnai apima priekinio stiklo keitimą, todėl tokiais atvejais vairuotojas gali išvengti išlaidų, susijusių su remonto ar keitimo darbais. Patartina pasidomėti savo KASKO draudimo sutarties sąlygomis.
tags: #technine #apziura #reikalavimai #priekiniam #stiklui