Branduolinės ir radiologinės avarijos skiriasi savo sunkumu, poveikio mastu žmonėms bei aplinkai. Siekiant suprantamai informuoti visuomenę apie šių įvykių rimtumą, naudojama Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (angl. The International Nuclear and Radiological Event Scale, INES). Kaip Richterio skalė vertina žemės drebėjimus, taip INES skalė klasifikuoja įvykius, atsitinkančius naudojant radioaktyviuosius šaltinius pramonėje, medicinoje, vežant medžiagas ar eksploatuojant atominius reaktorius.
INES skalės struktūra
Skalę sudaro 7 lygiai, suskirstyti į incidentus ir avarijas:
- 1 lygis (Anomalija): Sutrinka įprastinė įrenginio veikla, tačiau pavojaus darbuotojams nėra.
- 2-3 lygiai (Incidentai): Smarkiai sutrinka saugos sistemų darbas, įvykis turi nedidelį poveikį darbuotojams arba aplinkai.
- 4 lygis (Lokali avarija): Pasekmės už objekto ribų mažai tikėtinos.
- 5 lygis (Avarija su platesnėmis pasekmėmis): Reikalingas apsaugomųjų veiksmų taikymas (pvz., 1979 m. Trijų Mylių salos avarija).
- 6 lygis (Sunki avarija): Į aplinką patenka dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai (pvz., 1957 m. Kyštymo avarija).
- 7 lygis (Didelė avarija): Plačiai pasklidusios radioaktyviosios medžiagos sukelia didelę žalą sveikatai ir aplinkai.
Didžiausios branduolinės katastrofos
Černobylio avarija
1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko griūtis yra viena iš dviejų avarijų, įvertintų aukščiausiu 7 balų lygiu. Sprogus reaktoriui, į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų (cezis-137, jodas-131). Debesis paskleidė taršą didžiojoje Europos dalyje ir šiauriniame pusrutulyje. Tai didžiausia tokio tipo avarija branduolinės energetikos istorijoje pagal ekonominę žalą ir nukentėjusiųjų skaičių.
Fukušimos avarija
2011 m. kovo 11 d. po galingo žemės drebėjimo ir cunamio įvykusi Fukušimos Daiichi atominės elektrinės avarija taip pat priskirta 7 lygiui. Nors radioaktyviųjų medžiagų išmetimas buvo didelis, palyginti su Černobylio įvykiu, pasekmės aplinkai ir žmonių sveikatai buvo kitokios dėl operatyvesnių evakuacijos veiksmų bei geresnės koordinacijos.
Branduolinės ir radiologinės avarijos skirtumai
Svarbu atskirti šias dvi sąvokas:
- Branduolinės avarijos: Susijusios su nevaldoma branduolių dalijimosi grandinine reakcija (pvz., atominiuose reaktoriuose). Paveikiamos didelės teritorijos (šimtai kilometrų), kyla pavojus gyventojų sveikatai.
- Radiologinės avarijos: Įvyksta netinkamai naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius medicinoje ar pramonėje. Jos dažniausiai yra lokalaus pobūdžio (patalpa ar pastatas).
Pavyzdžiui, 1987 m. Gojanijoje (Brazilija) įvykusi radiologinė avarija, kai buvo išardyta kapsulė su radioaktyviuoju ceziu, parodė, kokios tragiškos gali būti pasekmės, jei nesilaikoma saugos taisyklių, nors teritorinis užterštumas buvo mažesnis nei branduolinės avarijos metu.
Pasirengimas ir prevencija Lietuvoje
Lietuvos radiacinės saugos specialistai aktyviai modeliuoja galimus scenarijus, ypač atsižvelgiant į kaimynystėje esančią Baltarusijos AE. Valstybiniame gyventojų apsaugos plane išskirtos zonos:
- 30 km (skubiųjų veiksmų zona): Planuojama skubi evakuacija.
- 100 km (išplėstinio planavimo atstumas): Rekomenduojama slėptis ir blokuoti skydliaukę jodu.
- 300 km (maisto kontrolės atstumas): Vykdoma maisto produktų radiologinė kontrolė.
Pranešimas branduolinės ar radiologinės katastrofos atveju
Geriausia radiologinių avarijų prevencija - griežta jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaita, licencijavimas ir nuolatiniai darbuotojų mokymai. Lietuvoje iki šiol nebuvo įvykę avarijų, sukėlusių žalą žmonių sveikatai, o pavieniai incidentai su rastais šaltiniais sėkmingai suvaldomi specialistų dėka.
tags: #tarptautine #branduoliniu #avariju #skale