Tanklaivio „Globe Asimi“ avarija Klaipėdos uoste, įvykusi 1981 m. lapkričio 21 d., yra viena skaudžiausių ir didžiausią žalą aplinkai padariusių katastrofų Lietuvos jūrų istorijoje. Ši avarija ne tik sukėlė didelio masto ekologinę žalą, bet ir išryškino laivybos saugumo trūkumus bei žmogiškojo faktoriaus svarbą.
„Globe Asimi“ tanklaivio apžvalga
Tanklaivis „Globe Asimi“ buvo naftos tanklaivis, pastatytas 1960 m. laivų statykloje „Navantia Cadiz“ Kadise, Ispanijoje. Laivo ilgis siekė 170 metrų, o įgulą sudarė 29 žmonės. „Globe Asimi“ buvo didžiausias prie Lietuvos krantų sudužęs naftos tanklaivis, kurio katastrofos metu į Baltijos jūrą išsiliejo didžiausias naftos kiekis. Jis turėjo 21 mazuto talpyklą po 1000 kub. m ir teturėjo vieną dugną, todėl pramušus mazutas iš karto liejosi į aplinką. R. Lučka teigia, kad šiais laikais tokiais laivais apskritai neleidžiama gabenti nei mazuto, nei kitokių naftos produktų.
Avarijos aplinkybės
Tanklaivis „Globe Asimi“ į Klaipėdą atplaukė 1981 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienį, pasiimti mazuto krovinio. 19.30 val. jis buvo prišvartuotas prie naftos bazės krantinės. Kitą dieną vyko krovos darbai. Tuo metu, kol vyko krovos darbai, kapitonas, vyresnysis mechanikas ir dalis įgulos, pasinaudodami laisvalaikiu, išėjo į miestą. Klaipėdos meteorologai pranašavo, kad vėjas vis labiau stiprės, tačiau kapitonas Spiridonas Trojanos, vėliau teigęs nežinojęs prognozės, į agento įspėjimus nereagavo.
Lapkričio 21 d. 2.30 val. krovos darbai tanklaivyje buvo sustabdyti dėl blogo oro. Kilo pavojus, kad netoli uosto vartų prie 3 krantinės prišvartuoto tanklaivio lynai neatlaikys audringų bangų. Tačiau nebuvo kam jo išvesti į jūrą. Laive buvo likęs tik kapitono vyresnysis padėjėjas ir 6 jūreiviai. Buvo aišku, kad su tokia įgula nepavyks išvesti laivo į audringą jūrą. „Globe Asimi“ kapitonas į laivą grįžo tik lapkričio 21-osios paryčiais. 3.30 val. locmanas A. Andriušis atvyko į laivą, kurį reikėjo skubiai išvesti iš uosto, tačiau jame nebuvo kapitono. Kai iš miesto grįžo kapitonas, lynai jau buvo nutraukti, jis į laivą šoko kaip akrobatas. Locmanui neprisistatė, pats puolė tampyti lynus. Vėjas tą lemtingąją dieną nebuvo uraganinis, siekė iki 27 m/s.
10 val. laivas negalėjo išplaukti, nes buvo laukiama vyriausiojo mechaniko ir 2-ojo mechaniko. Kadangi juose nebuvo nei kapitono, nei vyr. mechaniko, nei antrojo mechaniko, vyriausiasis šturmanas atsisakė išplaukti. Tik vidurdienį, kapitonui sutikus išvesti laivą be vyriausiojo mechaniko, tanklaivis pajudėjo uosto vartų link. Tačiau, kaip vėliau pasakojo uosto kapitono tarnybos specialistai, tanklaivis neišvystė reikiamo greičio, kad įveiktų uosto vartus atakuojančias bangas.
Vėjas buvo labai stiprus, bangų aukštis siekė 5-6 metrus, tad sunku buvo jį išlaikyti. 12.30 val. tanklaivis užplaukė ant laivybos kanalo krašto. 13 val. buvo perduotas SOS signalas - bangos laivą daužė į akmenis. Tanklaivis užplaukė ant pakrantės seklumos prie Klaipėdos uosto ir lūžo perpus. Visi 29 įgulos nariai išsigelbėjo, tačiau iš triumų tiesiai į jūrą išsiliejo 16 493 tonos mazuto.
Kaltininkai ir tyrimas
Pasak R. Lučkos, Klaipėdos uosto kapitono padėjėjo, kaltas buvo tanklaivio kapitonas, kuris žinodamas, kad artėja audra, nereagavo į agento įspėjimus, įgulos narius išleido į miestą ir pats išėjo. Kai kurie vyresnio amžiaus klaipėdiečiai prisimena pasakojimus, kad tą tanklaivį pražudė vadinamosios 16-osios divizijos, t. y. Interklubo merginos, kurios parsivedė kai kuriuos įgulos narius namo, ir šie užsibuvo per ilgai. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad laivas saugiai prišvartuotas prie prieplaukos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka per „Telegram“ informavo, kad naftos išsiliejimo pavojaus nėra. „Ust-Lugos uoste tanklaivyje „Koala“ įjungiant variklį įvyko žmogaus sukelta avarija, dėl kurios buvo apgadintas variklių skyrius. Tanklaivis yra įleidęs inkarą uoste“, - sakė A. Drozdenko. Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo socialiniame tinkle X pareiškė, kad Suomija atidžiai stebi įvykius ir atsargumo sumetimais padidino pasirengimą reaguoti į naftos išsiliejimą. Suomijos sienos apsaugos tarnybos socialiniame tinkle X yra rašoma, jog taip pat pakelti specifiniai stebėjimo orlaiviai, skirti tokioms situacijoms įvertinti. „Suomijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimo lėktuvai yra nusiųsti į rytinę Suomijos įlankos teritoriją. Stebėjimo orlaiviai gali, pavyzdžiui, aptikti išsiliejusią naftą ir vadovauti reagavimo operacijoms“, - rašoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos puslapyje socialiniame tinkle X.
Tarnyba suskubo nuraminti piliečius, teigdama, jog situacija visgi yra kontroliuojama ir rami. „Suomijos sienos apsaugos tarnyba Suomijos įlankoje naftos išsiliejimų neužfiksavo. Padėtis rami. Sienos apsaugos tarnyba toliau tirs padėtį bendradarbiaudama tarptautiniu mastu“, - rašė jie. Anksčiau „Fontanka“ pranešė, kad tanklaivis skęsta. Tačiau atnaujintame pranešime „Fontanka“ citavo Rusijos jūrų ir upių transporto agentūrą, kuri „Telegram“ patvirtino, kad nėra pavojaus, jog laivas nuskęs. Pasak jūrų valdžios institucijų, laivo krovinių talpyklos nepažeistos, o nuotėkio nepastebėta. Rengiamasi atlikti apžiūras, kad būtų galima ištirti laivo korpusą po vandeniu ir įvertinti žalos mastą. Suomijos įlankos pakrantės apsaugos tarnybos lauko vadas Tomi Waltari po pietų portalui „Yle“ sakė, kad Suomija išsiuntė užklausą Rusijos valdžios institucijoms dėl šio incidento, tačiau atsakymo dar negavo. „Paprastai mes gauname atsakymus į tokius paklausimus“, - pažymėjo T. Waltari, nors patvirtino, kad šiuo metu jie neturi patvirtintos informacijos. Tanklaivis, gabenantis mazutą, plaukia su Antigvos ir Barbudos vėliava. Pasak Rusijos žiniasklaidos pranešimų, įgula buvo saugiai evakuota. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija patvirtino, kad gavo perspėjimus apie tris sprogimus laive.
Tuo metu, kai „Globe Asimi“ bandė išplaukti, į uostą įplaukė du žvejybos laivai. Buvo aiškintasi, ar jie trukdė tanklaiviui. Tų laivų kapitonų pasiaiškinimuose sakoma, kad jie visiškai netrukdė, plaukė per 40-50 metrų nuo pietinio bangolaužio. Locmanas A. Andriušis savo raportuose pažymėjo, kad vairininkas vietoj kairės, pasuko dešinėn. Tuometinis Klaipėdos uosto kapitonas Sergejus Andrejevas rinko dokumentus ir viską nusiuntė į Maskvą. „Globe Asimi“ avarijos tyrimą atliko iš jos atvykusi komisija. Saugaus plaukiojimo inspekcijos prie Maskvos jūrų laivyno atstovai pareikalavo išrašų iš locmanų žurnalo norėdami įsitikinti, ar A. Andriušis turėjo patirties vesti tokius laivus.
Ekologinės ir ekonominės pasekmės
Išsiliejus mazutui, jūros paviršius 0,13 km² spinduliu pasidengė iki 30,5 cm storio mazuto plėvele. Teršalai štorminių vėjų greitai buvo išnešioti 56,3 km ruožu ir pasiekė Lietuvos bei Latvijos TSR pajūrio kurortus. Viso buvo užteršta 80 km pajūrio ruožo. Mazuto sluoksnis nusidriekė iki pat žiemos uosto. Pūtė stiprus vėjas, bangos taškė mazutą ant krantinių, jis nušliaužė iki pat Danės upės. Buvo stengiamasi visą mazutą nukreipti į žiemos uostą ir ten jis buvo semiamas kaušais ir pilamas į srutas vežančias mašinas. Laivyba uoste po avarijos buvo sustabdyta. Žiemos uosto kampuose plūduriavo net 20-30 cm storio mazuto sluoksnis. Kai vėjas aprimo, srovė pasikeitė, visą tą mazutą pradėjo nešti į jūrą, o paskui į pliažus. Mazutas pakrantėje buvo kasamas su smėliu ir išvežamas ten, kur dabar yra sodininkų bendrijos „Pakrantė“ sodai. Toje vietoje jau anksčiau buvo pripilta Celiuliozės popieriaus kombinato ir „Sirijaus“ šiukšlių, tad buvo pilamas ir mazutas su smėliu. Vėliau ta teritorija buvo atiduota žmonėms kolektyviniams sodams, kurie prisivežė juodžemio, augino daržoves ir jas valgė.
Teigta, kad aplinkai buvo padaryta apie 600 mln. tuometinių rublių (arba dabartiniais pinigais sudarytų maždaug 900 mln. JAV dol.) žala. Lietuva pritrūko plūduriuojančių užtvarų ir pompų, tad buvo sulaukta pagalbos iš TSRS vidaus (Ventspilio, Novorosijsko, Baku). Vakarų Vokietija į pagalbą atsiuntė savo naujai pastatytą katamaraną „Thor“, kurio paskirtis buvo išsiliejusios naftos valymas.
Tanklaivis „Globe Asimi“ buvo apdraustas. Klaipėda gavo kažkiek pinigų dėl patirtų nuostolių, tačiau tikrai ne tiek, kiek buvo planuota. Tikėtasi, kad bus kompensuota ir už suteptus rūbus, avalynę, krantinių plovimą ir t. t.
Vėlesni įvykiai ir avarijos likvidavimas
Po šios avarijos Klaipėdos uosto kapitonas S. Andrejevas tik rinko dokumentus ir viską nusiuntė į Maskvą. Nuskendęs tanklaivis „Globe Asimi“ ilgai gulėjo prie šiaurinio molo, keldamas pavojų laivybai. „Globe Asimi“, pasak 2006-aisiais dirbusių UAB „Garant“ narų, jau bebuvo likusi tik pusė, mat šis tanklaivis viliojo prekiautojus metalu. 25 metus „Globe Asimi“ liekanos tapo „paminklu“, kuris primindavo Klaipėdos uosto laivams laikytis toliau nuo šiaurinio molo, kad neužplauktų ant šių laivų nuolaužų, gulinčių po vandeniu. Avarijas primenančios laivų liekanos 2006-aisiais buvo likviduotos. Šiems darbams išleistas ne vienas milijonas litų.
Kitos Klaipėdos uosto avarijos
Be „Globe Asimi“ avarijos, prie Klaipėdos uosto vartų ilgą laiką akis badė ir kitų nuskendusių laivų liekanos. Ant vieno jų - 1954 m. prie pietinio molo nuskendusio garinio prekybos laivo „Hubert Schroder“ - 2002 m. Geriausiai matėsi 1998 m. nuskendusio Vokietijos prekybos laivo „Rudolf Breitscheid“ liekanos, o šalia styrojo ir tanklaivio „Globe Asimi“ likučiai.
Negana to, 1988 m. rugsėjo 24 d. šalia tos vietos nuskendo Vokietijos laivas „Rudolf Breitscheid“. Laivo ilgis - 142,20 m, plotis - 18,67 m, grimzlė - max. 8,55 m. Rugsėjo 24 d., išeinant iš Klaipėdos uosto, didelės audros metu, giliai pakrautas laivas buvo nustumtas iš farvaterio koridoriaus. 21:03 val. manevruodamas prie uosto vartų, laivas pajuto žemę ir iki rugsėjo 25 d. 7 val. ryto laivas jau tvirtai užstrigo seklumoje prie šiaurinio molo. Nepaisant įdėtų pastangų, laivui nepavyko išsivaduoti - laivo konstrukcijos neatlaikė ir laivas perlūžo. Visa įgula buvo išgelbėta, niekas nežuvo.
Gruodį priekinė laivo dalis buvo nubuksyruota į Suomijos uostą Haminą, kur per 1989 metų vasarą 10 000 plieno lakštų ir ruošinių krovinys buvo iškrautas. Galinė laivo dalis liko prie šiaurinio molo.
Pasaulinės tanklaivių avarijos ir pamokos
Ekologinė „Globe Asimi“ katastrofa gretinama su kitomis tanklaivių avarijomis: „Atlantic Empress“ (Karibų jūra, 1979 m.), „Castillo de Bellver“ (Atlanto vandenynas prie PAR, 1983 m.), „Amoco Cadiz“ (Lamanšo sąsiauris prie Prancūzijos, 1978 m.). Gausių naftos išsiliejimų pasitaiko iki šiol, nors statant tanklaivius ir taikomos papildomos saugumo priemonės (pvz., dvigubi korpusai). Tokie įvykiai iššaukia diskusijas, kas atsakingas už žalą gamtai. Neseniai Ispanijos teismas priteisė draudimo kompanijai sumokėti įspūdingo dydžio 1 mlrd. dolerių baudą už tai, kad jos apdraustas laivas „Prestige“ 2002 m. sukėlė naftos išsiliejimą.
Černobylis, Fukušima. Gyvenimas po katastrofos
Ričardas Lučka, ilgą laiką dirbęs Klaipėdos uosto kapitono padėjėju, pabrėžia, kad avarijos dažnai nutinka dėl atsipalaidavimo ir elementarių taisyklių nesilaikymo. Jis prisimena, kaip dirbdamas pas kubiečius, audrų metu laivai niekada nebuvo paliekami be žmonių. Pasak jo, "Toks įvykis kaip „Globe Asimi“ avarija gali pasikartoti, jeigu laive nebus drausmės".
tags: #tanklaivio #avarija #baltijoje