Sakoma, kad kai ko nors tikrai nori ir atkakliai to sieki, viskas tampa įmanoma. Mūsų pašnekovas, ralio lenktynininkas Benediktas Vanagas profesionaliai sportuoti pradėjo būdamas jau 20 metų. „Sakantiems, kad pasiekti ko nors savarankiškai automobilių sporte Lietuvoje neįmanoma, savo pavyzdžiu aš galiu įrodyti priešingai“, ‒ užtikrintai sako lenktynininkas.
Benedikto Vanago Kelias: Nuo Svajonių iki Realybės
Keletą metų važiavęs žiedinėse lenktynėse, vėliau Benediktas Vanagas persėdo į ralio automobilį ir nuolatos buvo tarp lyderių savo klasėje. Po keletos metų intensyvaus dalyvavimo ralio maratonuose grįžęs į klasikinį ralį 2011 m. Benedikto ekipažas su šturmane Irina Kolomeytseva demonstruoja puikius rezultatus, o ambicijos jau šiame sezone užimti vietą pirmajame trejete - visiškai realios. Lenktynininkas B. Vanagas teigia, kad didysis sportas, pirmiausia, yra verslas.
Nors jau šiais metais buvo nusitaikyta į prizinę vietą, sugrįžimo sezonas klostėsi sėkmingai. Lenktynininką džiugina greitis, kurį po truputėlį pradedama pasiekti. "Aš matau, kad mūsų dar laukia ilgas kelias tobulėjant, bet dar šiais metais liko nemažai lenktynių. Ir ne tik Lietuvoje. Norime nuvažiuoti kiek galima daugiau kilometrų ir pasiekti kuo geresnę formą", - sako jis.
„Subaru“ Pasirinkimas ir Ralio Maratonai
Lietuvos ralio automobilių parke dominuoja „Mitsubishi“, tačiau Benedikto Vanago ekipažas su „Subaru“ smarkiai išsiskiria iš minios. Pasak lenktynininko, toks pasirinkimas Lietuvoje nėra pats populiariausias. "Bendradarbiaujame su „Subaru“ jau labai daug metų, man ši markė labai patinka ir manau, kad yra nepelnytai pamiršta. Mūsų greitis, kurį pastaruoju metu demonstruojame rodo ir konkurentams, kad ir su „Subaru“ galima važiuoti greitai", - teigia B. Vanagas.
Anksčiau, prieš kokius penkerius metus, paklaustas apie Dakarą, Benediktas būtų atsakęs, kad tai tikrai ne jam ir niekada ten nevažiuos. Tačiau praėjus kuriam laikui jis pagalvojo, kad galbūt būtų visai įdomu pabandyti ir visai netrukus pradėjo ten važiuoti. "Galiu pasakyti, kad ralio maratonai - ypatingo įdomumo užsiėmimas. Tai tikrai ne vaikų žaidimai, tam reikalinga didžiulė gyvenimiška patirtis", - pabrėžia lenktynininkas. Jaunimas, kuris gali būti labai greitas klasikiniame ralyje, maratonuose neparodo tokio gero rezultato, nes distancijos čia gali būti labai ilgos ir kiekvienas neapgalvotas žingsnis anksčiau ar vėliau sulaukia savo „atpildo“. Ralio maratonuose reikia pasverti ne tik savo, bet ir technikos bei komandos jėgas.
Talento ir Darbo Simbiozė Automobilių Sporte
Benediktas Vanagas yra važiavęs žiedinių lenktynių, ralio automobiliais, taip pat visureigiais. Motociklai jam yra labai įdomus užsiėmimas, bet net ir jis stengiasi jų išvengti kaip kasdieninės transporto priemonės. Lenktynininkas prisipažįsta esąs pakankamai pašėlęs, mėgstantis greitį, bet taip pat gerai žino, kiek reikia įdėti darbo norint važiuoti labai gerai, dėl to tai jį šiek tiek atbaido. Pirmąjį motociklą „Yamaha V-Max“ nusipirkęs 1999 m., jis su juo nuvažiavo vos 319 km, kol patyrė avariją. Tai jam kainavo tris nestartuotas žiedines lenktynes ir kelis mėnesius su gipsu, ramentais ir įvairiomis operacijomis.
Mokytojai ir Patirties Perdavimas
Benedikto mokytojai buvo trys tuo metu aktyvūs lenktynininkai: Vytautas Venskūnas, Valdas Jonušis ir Alfredas Kudla. "Jie davė man tikrai daug ir dėl to esu jiems labai dėkingas. Tai jie darė be jokio „išskaičiavimo“, tiesiog norėdami pagelbėti", - sako B. Vanagas. Todėl dabar, kai į jį kreipiasi žmonės, ypač jaunimas su prašymais paaiškinti ar pagelbėti, jis visuomet stengiasi padėti, kuo gali. Savaime suprantama, kad vienas dalykas yra duoti vieną kitą patarimą, o visai kitas - sudaryti kažkokią programą, kuriai jis gali skirti mažiau dėmesio.
Tam tikri pradiniai dalykai yra labai svarbūs, nes kiekvienas pradedantis sportuoti padaro pakankamai daug klaidų, neišmintingų sprendimų, kurie arba neduoda norimų rezultatų, arba tiesiog yra labai brangūs. Paprastai tas klaidas supranti jau praėjęs visą „grėblių lauką“. Turbūt tai yra neišvengiama, nes lenktynininkas nepažįsta nė vieno, kuris būtų nuėjęs idealiausiu keliu. Į klausimą, kiek sunku lenktynininkams ištaisyti tas klaidas, B. Vanagas atsako, kad tai priklauso nuo požiūrio.
Talentas vs. Darbas: Ką Lemia Sėkmė?
„Jeigu žmonėms iš šalies atrodo, kad lenktynininkai yra kažkokie „antžmogiai“, darantys neįmanomus dalykus, tai turiu nuliūdinti - jie yra tiesiog žmonės, gerai išmanantys savo užsiėmimo specifiką“, - sako Benediktas Vanagas. Tik gerai dirbantys savo darbą gali pasiekti rezultatų. Lenktynininkui ekstremalumas nėra samprata - tai, ką jis daro, jam pačiam yra visiškai natūralu. Jis supranta visas jėgas, fizikos dėsnius, kaip viskas veikia ir valdo procesą. Jeigu jis užsiima kažkuo ekstremaliu, t. y. daro daugiau negu moka, tada būna visko.
Dienos pabaigoje talentas nėra tiek svarbu, daugiau lemia darbas. „Kitaip tariant, turėdamas talentą tu per trumpesnį laiką gali pasiekti gerą rezultatą, bet jeigu daug dirbsi, manau, kad talentas gali turėti įtaką maždaug 5-10 proc., o likę 95 proc. yra darbas“, - teigia B. Vanagas. Labai dažnai sakoma „žiūrėk, koks talentingas jaunuolis“, bet talentas tam jaunuoliui be to darbo, kurį jis turi padaryti, galiausiai nieko nereiškia. Natūralu, kad automobilių sporte tai stipriai „atsiremia“ ir į finansus. Yra daug pavyzdžių, kai žmonės, kurie atrodė pakankamai beviltiški, pasiekė labai gerų rezultatų, todėl, kad daug dirbo.
Automobilių Sporto Saugumas
Į klausimą, kiek pavojingas yra automobilių sportas, Benediktas Vanagas atsako, kad rimtos traumos lenktynininkams nutinka labai retai. "Statistiškai pagal traumingumą automobilių sportas tikrai nėra pavojingas - krepšinis, futbolas, ledo ritulys ir daug kitų sporto šakų yra žymiai traumingesnės, kadangi tai yra kontaktinės šakos ir žmogaus organizmas kenčia žymiai labiau", - aiškina lenktynininkas. Automobilių sporte avarijų atveju būna labai didelės perkrovos, bet pagal paskirtį naudojantis šiuolaikine saugumo technika tikimybė susižeisti sumažėja iki minimumo. Jei ja nesinaudojama, tuomet nutinka traumos.
Benediktas Vanagas mano, kad lietuviškas automobilių sportas yra ganėtinai mėgėjiškas. Žiedinės lenktynės, galima sakyti, apskritai neegzistuoja, o vykstančiame čempionate tiek mažai dalyvių, kad net neverta apie tai šnekėti. Nors trasą Kačerginėje, kuri galbūt nėra tokia gera, kaip norėtųsi, būtų galima puikiai išnaudoti, ralis išgyvena ne pačius blogiausius laikus ir stipriai nebuvo sublogęs net per krizę.
Dakaro Maratono Žaidimas: Ambicijos ir Realijos
Benediktas Vanagas yra minėjęs, kad planuoja dalyvauti Dakaro maratone. "Šiuo metu mes dirbame ties tuo projektu, labai norėtume padaryti taip, kad pavyktų sudalyvauti Dakare", - teigia jis. Ralio maratonų kategorijoje tai yra pačios stipriausios lenktynės pasaulyje, taip pat ir vienos žinomiausių lenktynių visame automobilių sporte. "Tai yra legendinės lenktynės ir aš labai norėčiau jose sudalyvauti", - pabrėžia B. Vanagas.
Komanda atliko pakankamai didelį pasiruošimo darbą, dalyvavo ne viename ralio maratone visame pasaulyje ir pasiekė neblogų rezultatų. "Tai, ką išmokome, norėtųsi pademonstruoti Dakare. Šiuo metu tikimybę, kad mes ten būsime, įvertinčiau 90 proc.", - sako lenktynininkas. Pinigų suma, reikalinga Dakarui, kaip vienoms lenktynėms, yra įspūdinga. Rinkodaros prasme, tai geras ir įdomus projektas, bet jį reikia parduoti.
Dakaro Debiutas ir Lietuvos Auditorijos Įtaka
2013 m. debiutavęs Dakare su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu, savo pirmajame Dakaro ralyje Pietų Amerikoje B. Vanagas iš karto pateko į pasaulio žiniasklaidos akiratį. Jei ne „Eurosport“ kanalo išplatintas vaizdo įrašas apie nepasiduodančius lietuvius, pavojingai pakibusius ant uolos krašto, ko gero, nebūtume sužinoję, kokia buvo tikroji debiuto Dakaro ralyje kaina. Tačiau, reikia pripažinti, B. Vanagui Pietų Amerikoje ir Saudo Arabijoje nutikusios istorijos (kai kurios - stingdančios kraują) sukūrė tai, ką dabar vadiname Dakaro drama. Kiekvienais metais milijonai Lietuvos gyventojų bei užsienio lietuvių laukia to, ką vieni pilotai vadina sadomazochizmu, kiti - tiesiog nesibaigiančiu Dakaro serialu.
Geriausi Dakaro ralio 2023 įvykiai
Paklaustas, kas pasikeitė nuo dramatiško starto Dakare 2013 m. iki 2024 m., kai „Toyota Gazoo Racing Baltics“ finišavo aukščiausioje Baltijos šalių istorijoje pozicijoje, ir ar lietuviai tapo geresniais pilotais, patobulėjo technika, o gal rezultatų siekti padeda ir sustyguotas komandinis darbas, Benediktas Vanagas atsako: "Gal pagerėjome mes visi. Kalbu apie visą tautą. Juk pagrindiniai krepšinio treneriai ir Dakaro ekspertai stebi Dakarą iš namų ir turi nuomonę visais klausimais. Čia, žinoma, juokauju."
Tačiau, rimtai kalbant, Dakaro dalyviai negali vieni be kitų - be žiūrovų. "Jei mes neturėtume auditorijos, jei nebūtume jiems įdomūs, neturėtume ir komandos partnerių, nes neveiktų žiedinė Dakaro ekonomika", - pabrėžia lenktynininkas. Pagrindinis skirtumas, lyginant su startu 2013 m. (su latvišku „Oscar“), yra tas, kad tuomet lietuviai buvo svajokliai su rožiniais akiniais ir didelėm širdim, o svarbiausias dalykas buvo noras dalyvauti didžiajame iššūkyje.
"Dabar lietuviai (kalbu ne tik apie mūsų komandą) yra tapę profesionalais, galinčiais suvaldyti tokį sudėtingą procesą, koks yra Dakaras. Todėl lietuviai tapo viena didžiausių tautų Dakare, skaičiuojant sportininkų skaičių pagal šalies gyventojų populiaciją", - džiaugiasi B. Vanagas. Lietuva yra pasiekusi labai gerų rezultatų kai kuriose Dakaro kategorijose: laimėti greičio ruožai, patekta į dešimtuką bendroje įskaitoje, o Arūnas Gelažninkas du kartus nugalėjo motociklų „vienišių“ klasėje. Tokių pasiekimų nebūtų be profesionalaus požiūrio, puikių pilotų ir šturmanų sugebėjimų bei didelių komandinių pastangų. Taip pat ir be galimybių kiekvienam Dakarui surinkti didžiulius biudžetus ir įvaldyti pasaulinio lygio techniką. "Labai sunku būtų lyginti 2013 m., kai startavome tvirtu, bet sunkiai valdomu latvišku „Oskaru“ ir dabar, kai lenktyniaujame gamykline „Toyota GR DKR Hilux T1+“ ir bent jau „geležies“ prasme esame labai arti gamyklinių komandų", - lygina lenktynininkas.
Lietuva Dakare yra svarbi ne tik dėl sportininkų pasiekimų: tarptautiniu mastu vertinami ir mūsų technikai, ir net sporto komisarai, kaip antai Arnas Paliukėnas, Dakaro FIA sporto komisarų kolegijos pirmininkas.
Dakaro Banga Baltijos Šalyse
Latvijoje Dakaro banga kilo šiek tiek anksčiau, nei 2013 m., tačiau vėliau nuslūgo. B. Vanagas teigia, kad prieš 25 metus buvo latviška Dakaro epopėja, sietina su RRT (Riga Rally Raid Team) ir genialiu inžinieriumi Andri Dambiu, kurio komanda atėjo į Dakarą su „Oskarais“. Reikia nepamiršti ir Janio Vinterio, kuris 2007 m. yra finišavęs 6-oje vietoje motociklų įskaitoje - tai aukščiausias Baltijos šalių pasiekimas.
„Turint omenyje, kad automobiliai ir motociklai konkurencijos prasme yra pagrindinės Dakaro kategorijos (nes varžosi ir gamyklinės komandos), tai yra unikalus pasiekimas. Tad man atrodo, kad Dakaras - tai visų pirma asmenybės, kurios gali suburti daugiau nei vien tik žiūrovus, bet ir komandas. Ir padaryti jį įdomų žmonėms“, - sako B. Vanagas. Jis tiki, kad Baltijos šalyse Dakaro banga pakils dar aukščiau. Netgi Estijoje, kuri Dakare yra turėjusi tik pavienių startų. "Ko vertas vien faktas, kad televizija pradeda rodyti Dakarą visose trijose Baltijos valstybėse. Esu daugiau nei tikras, kad po poros metų Dakare turėsime ne tik lietuviškus, estiškus, bet ir latviškus ekipažus. O Latvijos technikų komanda SRT jau keletą metų darbuojasi Dakare ir tikrai darbuosis artimiausiu metu", - prognozuoja lenktynininkas.
Vairuotojas ar Vadybininkas: Lietuvos Realijos
Paklaustas, ar jis yra greičiausias Dakaro vadybininkas, ar labiau lenktynininkas, turintis vadybos ir rinkodaros gyslelę, B. Vanagas atsako: "Gal nelabai norėčiau didžiuotis tuo, kad dirbu žmogumi-orkestru. Tai - nebūtinai iš gero gyvenimo. Mano svajonės ir norai buvo labai dideli. Kadangi atstovaujame mažai rinkai, reikia prisitaikyti prie padėties ar iš jos suktis."
Lietuva dabar gyvena gerai, kaip niekada, tačiau trys milijonai negali savo ekonomika lygintis su didžiosiomis Europos ar pasaulio valstybėmis. "Mūsų konkurentai biudžetus formuoja dešimtimis ar net tūkstančiais kartų didesnėse rinkose. Taigi galimybės objektyviai skiriasi", - aiškina B. Vanagas. Fenomenas labai paprastas: rezultato galima pasiekti tik tuomet, kai yra didelis noras ir dar didesnis tikėjimas. "Tai aš ir tikėjau, kad galime padaryti tai, ko esame pasiekę. Tačiau, supraskite, tokiu atveju darbo diena negali apsiriboti 8 val. O kartais ji išsitęsia ir iki 20 val.", - atvirauja lenktynininkas. Jis nebūtinai tuo didžiuojasi, nes kitu atveju būtų tiesiog geras vairuotojas, o vadovavimu, komunikacija, pardavimais, komandos formavimu užsiimtų kiti specialistai.
Kai pasibaigus vienam Dakarui jau reikia ruoštis kitam, B. Vanagas omenyje turi ne tik vairą. Skirtingai nei Sethas Quintero, Nasseras al Attiyah, Carlosas Sainzas ar kiti greiti pilotai, jis galvoja ne tik apie sportinius kilometrus. "Taip, ir žinau, kad, jei atsisakyčiau vadovavimo komandai, pardavimų ir kitų papildomų veiklų, dėl to būčiau tik geresnis vairuotojas, nes nuvažiuočiau daugiau kilometrų tarp dviejų Dakarų", - sako jis. B. Vanagas galėjo būti „Toyota“ gamyklinės komandos sudėtyje, nes žino, kaip to pasiekti. Tačiau didelis klausimas, ar jis nori būti tik vairuotoju? "Nes man patinka komandos kūrimo ir valdymo procesas. Aš tikrai galėjau būti „Toyota“ gamyklinės komandos sudėtyje, nes žinau, kaip to pasiekti. Bet niekada neturėjau tokio tikslo, nes būti tik pilotu man yra per mažai. Man patinka vairuoti ir procesus, ne tik automobilį", - pabrėžia B. Vanagas.
Iššūkiai ir Perspektyvos: Nuolatinis Tobulėjimas
Patirties Dalijimasis ir Mokymosi Svarba
Per 13 metų sukaupęs daug žinių, kaip sukurti komandą ir rėmėjams įdomų produktą, Benediktas Vanagas dalijasi šia patirtimi su kitais lietuviais, ypač Dakaro naujokais, pabrėždamas, kad ruošiantis Dakarui, nepakanka vien tik atsukti motociklo rankeną. "Taip, klausimų gaunu daug ir tikrai į visus juos atsakau. Pastebiu, kad žmonės galvoja, jog žinau, ko jie nežino. Tačiau pagrindinė taisyklė - žinojimą realizuoti per darbą", - sako lenktynininkas. O dirbti kolegos kartais ir patingi. Išgirsti, suvokti ir įgyvendinti - tai, kas svarbiausia. Būtent įgyvendinimas yra imliausias laikui. "Taigi galiu atsakyti TAIP, esame susitikę pokalbiams su ne vienu Dakare važiuojančiu lietuviu", - patvirtina B. Vanagas.
Geriausi Dakaro ralio 2023 įvykiai
Ambicijos Kaina ir Asmenybės Virsmas
Lygindamas 2013 m. ir dabartinius interviu, pastebimas didelis skirtumas. Ankstesni buvo labai maksimalistiniai, tarsi Dakare daug gerų vairuotojų, bet ir lietuviai gali juos šio to pamokyti. Paklaustas apie skirtumą tarp 2013 m. Benedikto, kuris tuomet norėjo „parodyti, kaip reikia“ važiuoti, ir to, kuris finišavo aštuntas tarp greičiausių, B. Vanagas atsako, kad skirtumas yra esminis. "Bet atsakymą perfrazuosiu. Kas yra ambicingas žmogus? Tas, kuris dėl rezultato pasiruošęs sumokėti pačią didžiausią kainą. Ar tai yra išmintinga - tai jau kitas klausimas. Ambicija - tai kainos mokėjimas, tai nesusijęs su tvarumu ar rezultatu. Tai - labiau EGO dalykai", - aiškina jis.
Važiuodamas į pirmąjį savo Dakarą B. Vanagas buvo nusiteikęs parodyti, „koks aš raitelis puikus“. "Ir kai pirmajame greičio ruože (startavę iš galo) užėmėme, rodos, 18-tą vietą, kai antrą dieną startavome tarp lenktynininkų, kuriuos buvome matę tik per TV, tą akimirką atrodė, kad „tuoj mes čia parodysime“", - prisimena lenktynininkas. Tada ir prasidėjo ilga kelionė, kuri buvo labai sunki ir su daug išbandymų, su daug pralieto kraujo tiesiogine ir perkeltine prasme. "Pamokas mes išmokome, bet 13 metų transformacija kainavo labai daug. Ir ne tik pinigų", - sako B. Vanagas. Dabar kolegos jam pasakoja daug nutikimų iš pirmųjų Dakarų, ir jis jų jau nebeatsimena - tiek daug visko nutiko. "Mano smegenyse susidėliojo tikrai daug archeologinių sluoksnių, pro kuriuos sunku patekti į 2013 m. Tačiau esu tikras, kad po pirmojo Dakaro drąsiai būčiau parašęs bent dvi knygas - tiek daug visko nutiko. O kad ne viską atsimenu, man dėl to net truputį baisu. Dakaras ir savo nutikimais ir informacijos kiekiu galėjo nužudyti, bet aš turbūt esu laimės vaikis", - apibendrina Benediktas Vanagas.
B. Vanagas sutinka, kad jo pasakojimas apie tai, kas nutinka Dakare, per tiek metų labai smarkiai pasikeitė. Anksčiau avarija ar kitoks incidentas atrodė kaip silpnumo išraiška, todėl stengėsi pasakyti apie tai kuo mažiau. Dabar - tai įdomi istorija ir neatsiejama Dakaro dalis, apie kurią būtina papasakoti ir ja pasidalinti. "Keitėsi asmenybė, keitėsi ir suvokimas. Tad kito ir komunikacija. Tiesa, kad jūs nežinote visų mano pirmojo Dakaro istorijų. Mes pasakojome tikrai ne viską. Nes jau buvo visko per daug ir gal net truputį gėda. Dabar galvoju jau kitaip: visos istorijos yra mano gyvenimo dalis. Ir jeigu rodysi tik „špaklių“, kuriuo puošiesi, nebūsi tikras ir atviras", - aiškina lenktynininkas.
„Pažvelkime plačiau: augindami žmones, mes norime, kad jie neklystų. O juk patirties įgauname tik darydami klaidas ir niekaip kitaip. Taigi turėtume nesigėdyti savo klaidų, bet su viena sąlyga - kad iš jų pasimokėme. Per tiek metų supratau, kad klysti nėra gėda. Ir net nesvarbu, ką tuo metu galvoja kiti“, - teigia B. Vanagas.
Aukšti Lūkesčiai ir Mažėjančios Grąžos Dėsnis
Pateikus užuojautą dėl to, kas 2025 m. pradžioje laukia Dakaro ralyje, ir išreikšus autosporto bendruomenės lūkesčius, kad jau vien patekimas į dešimtuką nebus vertinamas kaip „labai geras“, B. Vanagas patvirtina jaučiantis spaudimą. "Taip, atvažiavę į finišą aštunti 2024 m., mes „praleidome galimybę patylėti“. Jei būtume užėmę 10-tą vietą ir neužsikėlę kartelės taip aukštai, viskas būtų paprasčiau. Nes 10-tukas buvo labai išsvajotas. Iki to laiko mūsų geriausia pozicija buvo 11-ta (2019 m. iki 10-tos trūko 5 sekundžių). Taigi atvažiuodami aštunti nepagalvojome, kiek pasunkinome savo darbą ateičiai ir padarėme meškos paslaugą. Nes, jei nori, kad tavo darbas būtų įvertintas, kaskart turi bent viena vieta pagerinti ankstesnį pasiekimą", - atvirauja lenktynininkas.
Žvelgiant psichologiškai, rezultatai įvertinami, jei patenkama į dešimtuką, penketuką ir užimama prizinė vieta ar net laimima Dakaras. "Taigi galima spėti, kad tauta lauktų TOP5. O aš tikrai žinau, kaip nepaprasta dabar yra gerinti rezultatus", - sako B. Vanagas. Jis pateikia pavyzdį: kasdien vairuojamo sportinio automobilio galią padidinti 20 proc. gali kainuoti apie 500 Eur, bet „Formulėje 1“ pusė AG gali kainuoti ir milijardą. Tai versle vadinama mažėjančios grąžos dėsniu. "Mes dabar esame toje zonoje, kur, norint bent šiek tiek pagreitėti, reikalingos didžiulės investicijos visomis prasmėmis", - pabrėžia lenktynininkas.
Pasak jo, kai atvažiuojama paskutiniam, labai lengva padaryti santykinai nedidelį pokytį, kad pasiektų apčiuopiamai geresnį rezultatą. Bet kai esami išsėmę beveik visus įmanomus resursus, situacija yra visai kitokia. "Aš tą suprantu. Bet puikiai suprantu, kad žmonėms reikia ir naujo dirgiklio: pasidžiaugėme 8-ta vieta, puiku, bet kuo tu mus dabar nustebinsi?", - svarsto B. Vanagas.
Neseniai lankęsis „Toyota Gazoo Racing“ komandos būstinėje Tamperėje, kuri yra maždaug 300 mln. metinę apyvartą turinti organizacija, B. Vanagas patyrė paradoksą. "Pamatęs, kaip ji veikia, supratęs, kokios komandos galimybės, kaip ji ruošiasi raliui, atradau didžiausią motyvaciją nustoti sportuoti... Nes suvokiau, kad esu bent 300 kartų mažesnis, vertinant technologijas ir žmogiškuosius resursus. Tai kokia gali būti motyvacija mesti pirštinę gamyklinei komandai ir sakyti, kad kovosime su jais vienoje smėlio dėžėje?", - retoriškai klausia lenktynininkas.
Dakare varžysis ne tik „Toyota Gazoo Racing“, bet ir kitos gamyklinės komandos: „Dacia“, „Ford“, MINI. Taigi, teoriškai jau vien sudėjus tokių komandų pilotus, gaunasi 10-tukas ar 15-tukas. "Turime TOP20 jau vien iš komandų, kurios gali vadintis gamyklinėmis. O gal net ir TOP30, nes yra tikrai daug gerai užsirekomendavusių Dakare komandų, kurios nėra gamyklinės. Todėl pasakysiu trumpai: Saudo Arabijos smėlynuose tikrai bus ką veikti", - apibendrina B. Vanagas.
Konkurencija ir Strategijos Svarba
Paklaustas apie kitus Dakaro lietuvius ir Roko Baciuškos ambicijas varžytis T1+ kategorijoje, B. Vanagas teigia, kad jam labai gaila, jog T1+ kategorijoje netekome Vaidoto Žalos. "Nes pastaruosius beveik dešimtį metų kova tarp lietuvių buvo įdomi. Dėl to Dakaro populiarumas Lietuvoje tik didėjo, nes ralis buvo nenuspėjamas. Todėl tikiuosi, kad Vaidotas tikrai dar sugrįš į „doros kelią“", - sako jis. Roko Baciuškos jis labai laukia "tikrų vyrų žaidimų aikštelėje". "Niekam nekyla abejonių, kad R. Baciuška yra labai talentingas vairuotojas. Tą jis įrodė savo puikiais rezultatais net keliose skirtingose autosporto disciplinose. Tačiau esu tikras, kad nebus taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes konkurenciją ir daugybę kitų niuansų šioje kategorijoje sunku apibūdinti", - mano B. Vanagas.
Kalbėdamas apie Stephane'o Peterhanselio frazę, kad Dakarą gali laimėti tik vyresnio amžiaus pilotas, nes vien greičio nepakanka, reikia ir geros strategijos bei patirties, B. Vanagas primena kitą posakį: išmintis ateina su metais, bet kartais amžius ateina vienas. "Jei rimtai, Dakare jaunas žmogus turi truputį daugiau trūkumų, nei privalumų. Nes raumenų nepakanka, reikia ir suvokimo, kur ir kaip tuos raumenis panaudoti. Nes Dakaras yra ultramaratonas. Ir rezultatą reikia pasiekti ne kuriame nors greičio ruože, o tik galutiniame finiše. 5000 km trunkantį žaidimą turi žaisti taip, kad laimėtum karą, o ne mūšį", - aiškina lenktynininkas.
Greičio ruožo laimėjimas tikrai labai paglosto EGO, bet po to nubloškia į kitą pasaulį. "Tai S. Peterhanselis iki šiol yra laimėjęs daugiausiai Dakarų, nelaimėdamas greičio ruožų. Taigi, jei nori laimėti lenktynes, pakeliui turi kažką ir paaukoti. Tai yra sudėtingas strateginis ir taktinis žaidimas, kuriame reikia žiūrėti gerokai toliau nei žingsnis į priekį", - pabrėžia B. Vanagas. Į klausimą, ar tai kaip šachmatuose, ir ar jis kasdien žaidžia savo telefone, jis atsako: "Taip, šįryt telefone jau sužaidžiau tris trijų minučių partijas. Šachmatais galima žaisti nusiraminimui arba gilinantis, įtemptai galvojant. Man tai labiau nusiraminimas. Nes, jei norėčiau žaisti „giliai“, turėčiau skirti daugiau laiko mokymuisi. Bet tam negaliu skirti daug laiko."
Naujokai Dakare ir Nuolatinis Atsinaujinimas
Tarp Dakaro naujokų iš Lietuvos bus nemažai motociklininkų. B. Vanagas jiems linki: "Sveiki atvykę į klubą, kuriame įgausite labai daug naujos patirties. Turiu omeny netgi išbandymą dėmesiu - tai yra asmenybės ugdymo dalis." Kaip sakė „Toyota“ prezidentas A. Toyoda, privaloma nuolat atsinaujinti. Benjaminas Franklinas sakė tą patį: „When You're finished changing, You are finished“. Jei neatsinaujinama, į tavo vietą ateina kiti. "Todėl man labai smagu, kad turime naujų žaidėjų", - džiaugiasi Benediktas Vanagas.
tags: #talentingas #vairuotojas #zaidimas