Lietuvos teisinėje sistemoje nuolat kyla klausimų dėl bausmių skyrimo, provokacijos sąvokos, administracinių nusižengimų reglamentavimo ir teisinės atsakomybės. Įvairios situacijos iliustruoja teismų praktikos formavimąsi, valstybinių institucijų pastangas užtikrinti įstatymo viršenybę ir piliečių teisių apsaugą.
Provokacijos klausimas teismų praktikoje: Valstybinės ligonių kasos (VLK) byla
Klausimas, kaip pavadinti asmenį, nuolat be aiškios priežasties besilankantį valdininko kabinete ir apie savo vizitus stropiai pranešantį Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), greičiausiai yra provokatorius. Apie tai prabilo išplėstinė Aukščiausiojo Teismo (AT) septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi buvusio Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko ir kelių jo pavaldinių bylą.
Bylos eiga ir teismų sprendimai
Painią istoriją ilgai narplioję Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismai buvo nusprendę, kad kalti patys VLK darbuotojai, nusprendę apsisaugoti nuo slapto sekimo ir į savo kabinetus įsileidę klausymosi įrangos ieškojusį specialistą. Apeliacinio teismo sprendimu A. Sasnauskui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o tuomečiams VLK skyrių vadovams Vytui Sinkevičiui ir Justinui Vyšniauskui - piniginės baudos. Iš balos sausas išbrido tik slaptos įrangos VLK kabinetuose ieškojęs Robertas Janickas. Tik bylai pasiekus Vilniaus apygardos teismą (VAT) jis prisipažino, kad viską darė su STT pareigūnų žinia.
Išplėstinė AT kolegija šią savaitę nusprendė sugrąžinti bylą Apeliaciniam teismui ir nurodė išsiaiškinti, ar joje nebuvo provokacijos. „Mano nuomonė liko tokia, kokia buvo, - aš nekaltas, ir tiek. Gal po dešimties ar daugiau metų ir sulauksime teisingumo“, - „Lietuvos rytui“ sakė A. Sasnauskas. Advokatas Vidmantas Martyšius, gynęs V. Sinkevičių, teigė: „Pats provokatorius teisme atsistojo ir pasakė: „Taip, aš provokavau.“ O paklaustas, kaip jis sugalvojo tai daryti, atsakė: „Mane mokė STT darbuotojai.“ AT iš karto galėjo teisiamuosius išteisinti, nes tai buvo provokacija. Anot advokato, tai „ne mūsų - advokatų - sugalvotas dalykas. Mes sugebėjome tai pagrįsti tik faktinėmis aplinkybėmis.“
R. Janicko vaidmuo liko miglotas, tačiau nagrinėjant bylą teismuose buvo neaišku - jis padėjo STT pareigūnams ar jiems trukdė? V. Martyšius paaiškino, kad „R. Janickas tik bandė sakyti, kad jo vaidmuo miglotas. Jis veikė gana aktyviai. Tai nėra aukšto lygio provokatorius, bet vis tiek provokatorius. Protingi žmonės galėjo su juo nebendrauti, tačiau VLK vadovai juo patikėjo. Jie norėjo tik apsiginti nuo galimos įtakos.“ A. Sasnauskas teisme yra pasakojęs ir apie politikų daromą įtaką, pabrėždamas, kad ten, kur brangūs vaistai, ten yra ir bandymų daryti įtaką. Po Apeliacinio teismo sprendimo vienintelis R. Janickas buvo visiškai išteisintas, tačiau panaikindamas Apeliacinio teismo sprendimą AT kartu panaikino ir jo išteisinimą. Dabar procesas grįžo vienu žingsniu atgal - pirmos instancijos teismo nuosprendis apskųstas, bet Apeliacinis teismas skundo dar neišnagrinėjo, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dar nėra.
Šis AT sprendimas gali pakeisti teismų praktiką - vasario 7-ąją Aukščiausiasis Teismas priėmė labai svarbią nutartį. Tuomet šią bylą nagrinėjusi dar trijų teisėjų kolegija apie tai, ką laikyti provokacija, prirašė 16 puslapių. Teisėjų nuomone, naujas ir tinkamas teisės normų išaiškinimas būtų svarbus formuojant vienodą teismų praktiką, todėl šią bylą ir perdavė išplėstinei kolegijai. Tikėtasi, kad AT septynetas šią bylą nutrauks, bet buvo nuspręsta, kad dar reikia apklausti buvusius STT darbuotojus.
Istorijos pradžia: Slaptos įrangos paieškos
Paini istorija, į kurią įsivėlė VLK vadovai, prasidėjo dar 2009 metais. R. Janickas tuo metu dirbo bendrovėje „Gelsauga“. A. Sasnauskas su juo susipažino žvejyboje, o vieną dieną naujo pažįstamo sulaukė savo kabinete. Svečias A. Sasnauskui netikėtai pareiškė, kad jo kabinete gali surasti slaptą klausymosi įrangą. Su nedideliu lagaminu atėjęs ir visas kabineto pakampes apžiūrėjęs vyras pareiškė suradęs sekimo įrangą, bet jos A. Sasnauskui neparodė.
Tuo metu VLK darbuotojai pastebėjo, kad naktimis kažkas lankosi jų patalpose. Rytais į darbą susirinkę specialistai surasdavo besimėtančių varžtelių ir sulamdytų popierių, būdavo įjungti kompiuteriai. Tik maždaug po metų paaiškėjo, kad valstybinės įstaigos vadovą sekė STT agentai. To nežinodama ir norėdama apsisaugoti nuo paslaptingų stebėtojų VLK paskelbė konkursą, kad galėtų įsigyti vaizdo kamerų ir aparatūros, galinčios aptikti klausymosi įrangą. Šiame konkurse dalyvavo ir bendrovė „Gelsauga“, o R. Janickas ėmė domėtis jo rezultatais.
Karantino taisyklių pažeidimai ir baudos
Karantino laikotarpiu buvo fiksuota daug pažeidimų, už kuriuos skirtos administracinės baudos. Pavyzdžiui, asmeniui, piktybiškai nedėvėjusiam kaukės, grėsė bauda. Jis drąsiai sakė: „Žiūrėk, jeigu aš būsiu be kaukės, ir tu man rašai baudas. Viską, ką toliau darysi? Mane sumuši? Išveši kažkur? Pasodinsi, aš dabar klausiu pas viršininką, kas bus." Policija karantino metu išrašė virš trijų tūkstančių baudų. Tačiau jas iki šiol susimokėjo tik trečdalis nubaustųjų. Tad net dviem tūkstančiams pažeidėjų dabar teks atverti pinigines dvigubai plačiau.
Minimali bauda už karantino pažeidimus yra 500 eurų, tačiau sumokant ją per pirmąsias dvi savaites nuo skyrimo ji sumažėja perpus, iki 250 eurų. Policijos atstovas Ramūnas Matonis nurodė: „Sumokėjo iki šios dienos, mūsų duomenimis, daugiau negu 1000 žmonių. Daugiausia susimokėjo pusę minimalios baudos - apie 250 eurų. O visiems kitiems, kurie nesusimokėjo pusę minimalios baudos, jiems gresia nuo 500 iki 1500 baudos.“ Karantino taisykles laužę šalies gyventojai biudžetą jau papildė šimto tūkstančių eurų suma.
Policija tikina neklaužadas pirmiausia tramdžiusi žodiniais įspėjimais, o baudusi tik piktybiškai nusiteikusius piliečius. R. Matonis aiškino: „Įspėtų žmonių tikrai yra dešimčia kartų daugiau. O protokolai buvo rašomi tokiems piktybiniams pažeidėjams. Arba daro iš karto kelis pažeidimus, arba tie kurie, nevykdo teisėtų reikalavimų. Tokios trys kategorijos populiariausių tų nusižengimų: izoliacijos nesilaikymas, apsaugos kaukių nedėvėjimas ir būriavimasis didelėmis grupėmis.“ Vilniečiai pritarė, kad pažeidėjai gavo, ko nusipelnę: „Jeigu tu pažeidei taisykles, tu privalai. O tuo labiau, tu taisykles tokias pažeidei, kurių pažeidimas liečia tavo artimuosius. Tai čia yra didžiausias nusikaltimas.“
S. Skvernelio pozicija dėl baudų išieškojimo
Pats premjeras Saulius Skvernelis užtikrino, kad karantino taisyklių laužytojams nuo baudų išsisukti niekaip nepavyks: „Kas gavo nurodymą, gavo nurodymą greičiau kažkaip sumokėti, jeigu ne, tai yra terminai. Vis tiek išieškos. Jeigu jau paskirta, tai valstybė išieškos tas baudas.“
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras už karantino taisyklių laužymą taip pat surašė apie 100 administracinių protokolų verslams bei juridiniams asmenims. „Tai prekybos įmonės, prekybos veiklą vykdančios įmonės, grožio paslaugos teikiančios. Visą komercinę ūkinę veiklą vykdantys subjektai“, - kalbėjo Visuomenės sveikatos centro atstovė Donata Budrevičienė. Daugiausia karantino sąlygas pažeidinėjusių įmonių užfiksuota didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Fiksuoti pažeidimai daugelyje verslų buvo identiški: paslaugos teikiamos nekeičiant ar nedėvint visų tuomet reikalaujamų asmens apsaugos priemonių, neišlaikant atstumų, nesant informacijos dėl rizikos amžiaus grupių asmenų lankymo, nematuojama darbuotojų kūno temperatūra jiems atvykus į darbą. Nuo balandžio 3-ios dienos baudos už karantino taisyklių nesilaikymą verslams svyravo nuo 1500 iki 6 tūkstančių eurų.
Įtarimai Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo
Kaip pranešė prokurorai, politikas įtariamas kyšininkavimu. Prokurorų duomenimis, esama pakankamai pagrindo įtarti, jog eidamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per keletą kartų priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais už politinį palankumą vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla. „Įtariama, kad S. Skvernelis galimai žinojo, jog neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų“, - teigiama pranešime. Kyšius politikui esą perduodavo jo patarėja Agnė Silickienė, dirbusi ir Augalininkystės tarnyboje.
Tiesiogiai iš Vyriausybės: Saulius Skvernelis apie judėjimo sugriežtinimą Šv. Velykų savaitgalį
Seimas leido patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jo teisinė neliečiamybė buvo panaikinta supaprastinta tvarka. Kaip nurodo Generalinė prokuratūra, šioje byloje bendra kyšių suma galėjo siekti ne mažiau kaip 1 mln. 112 tūkstančių eurų. Anot pareigūnų, nuo 2025 metų birželio mėnesio buvęs šios tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko, jo patarėjas Aurelijus Šapranauskas ir kiti asmenys kiekvieną mėnesį iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų gautus kyšius už išduodamus fitosanitarinius sertifikatus skirstė nusikalstamos grupės nariams bei kitiems asmenims, tarp jų ir S. Skverneliui. Nurodoma, kad šios aplinkybės fiksuotos vedamoje apskaitoje, kurioje S. Skverneliui priskirtas slapyvardis „Krabas“.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, įtarimai politikui grindžiami liudytojų ir įtariamųjų parodymais, per kratas rastais įrodymais, kitais ikiteisminio tyrimo dokumentais. Pats parlamentaras kaltinimus atmetė. Jis žurnalistams sakė nei žinojęs apie minėtą nusikalstamą schemą, nei ėmęs pinigus. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pateikti 16 asmenų, tarp jų - ir buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui.
Generalinei prokuratūrai siekiant pareikšti įtarimus parlamentarui ir buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo, pastarasis sako ikiteisminio tyrimo detalių nekomentuosiantis. S. Skvernelis netrukus pranešė stabdantis narystę partijoje, teigė, kad dėl imuniteto atsisakymo supaprastinta tvarka dar spręs. ELTA anksčiau skelbė, kad tiriant galimą itin didelio masto korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau atliko kratas Seime S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose. Parlamentaras S. Skvernelis tuomet tvirtino esantis ramus, nes, jo teigimu, pats nieko nusikalstamo nepadarė. ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. A. Silickienė yra buvusi S. Skvernelio patarėja. Byloje įtarimai asmenims pareikšti dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių ir 14 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių.
Kova su sutartomis sporto varžybomis
Teisinių įrankių kovoti prieš sutartas varžybas ir panašaus pobūdžio sukčiavimą sporte šiuo metu nepakanka, sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Ministras tikisi, kad daugiau galimybių pareigūnams imtis priemonių prieš tokius veiksmus suteiktų Baudžiamojo kodekso papildymas atskiru straipsniu dėl manipuliacijos sporto varžybų eiga ar rezultatais.
„Teisinio reguliavimo nepakanka, yra pakankamos spragos, ir įrodinėjimo prasme buvo nutraukta keletas ikiteisminių tyrimų vien dėl to, kad buvo taikomos tos teisės normos, kurios šiandien yra baudžiamajame įstatyme. Dėl to buvo parengtas naujas Baudžiamojo kodekso straipsnis, skirtas būtent manipuliacijoms sporto varžybose. Manau, su šiuo straipsniu, jei Seimas priims, atsiras reali galimybė tiek ikiteisminio tyrimo įstaigoms, tiek kriminalinės žvalgybos subjektams realiai pradėti kriminalinį persekiojimą ir tikėtis sėkmingų bylų teisme“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė S. Skvernelis. Kalbėdamas apie sukčiavimo mastą Lietuvos sporte kaip pavyzdį jis pateikė tarptautinės agentūros „Sportradar“ duomenis, kad per pastaruosius ketverius metus kaip nesąžiningos ir sutartos iš anksto buvo įvertintos 77 futbolo rungtynės Lietuvoje.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis sakė, kad naujas straipsnis palengvintų kovoti su manipuliacijomis sporte, o jos yra paplitusios. „Toks reiškinys tikrai yra, šiandien glaudžiai bendradarbiaujame su Interpolu, Europolu, keičiamės informacija su užsienio partneriais, ir mes tai (manipuliacijas) turime suvaldyti“, - per spaudos konferenciją kalbėjo policijos atstovas. Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas tvirtino, kad „sportas vienas apsiginti nuo šitos problemos negali“. „Jeigu nusikaltėliai mato nebaudžiamumą, jie ir toliau tai daro ir didina mastus. Nė vienas sportas nuo to neapsaugotas, nusikaltėliai, kurie mato galimybę uždirbti, ten ir eina, o teisinė bazė iki šiol buvo tokia, kad, deja, joje jautėsi nebaudžiami“, - sakė federacijos vadovas.
V. Vasiliausko registruota pataisa numato, kad manipuliacijos profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatais siekiant apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, užtrauktų sankcijas nuo baudos iki 5 metų laisvės atėmimo. Anksčiau pataisas siūlydama numatyti baudžiamąją atsakomybę už nesąžiningą įtaką sporto rezultatams yra parengusi ir Vidaus reikalų ministerija. Panašų siūlymą parlamentui yra teikęs ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas socialdemokratas Juras Požela. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva pateko į dešimtuką valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia futbolo rungtynių, kurios laikomos sutartomis. Pernai „Transparency International“ atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, kad nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių Lietuvoje yra paplitę.
Administracinių baudų patikra ir apmokėjimas
Norint pasitikrinti informaciją apie paskirtas administracines baudas, yra keletas būdų. VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) turimą informaciją apie Jums paskirtų administracinių baudų prievoles galite pasitikrinti prisijungę prie „Mano VMI“ sistemos. Pradžios lango skiltyje Mokesčiai ir baudos rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK). Detalią konkrečios baudos prievolės informaciją galite peržiūrėti paspaudę ant norimos peržiūrėti baudos prievolės eilutės.
Informaciją apie administracinių baudų prievoles, paskirtas nuo 2015 m. liepos 1 d., galite peržiūrėti „Mano VMI“ sistemoje užsisakę administracinių baudų ataskaitą skiltyje Ataskaitos. Informacija apie paskirtas baudas pateikiama pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, kur atitinkamos institucijos pareigūnai, paskyrę baudas, registruoja pažeidimus.
Informaciją, susijusią su pažeidimo, už kurį skirta bauda, aplinkybėmis (už kokį pažeidimą paskirta bauda, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kokia institucija paskyrė baudą ir kt.), galite patikrinti prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt/, skiltyje Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims, arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą.
Pasiūlymai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų sistemos
Diskusija dėl kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų sistemos tobulinimo atvedė prie idėjos grąžinti balų kaupiamąją sistemą. Buvo padaryta pauzė, tačiau diskusija atnaujinta. „Senojoje sistemoje baudos balais buvo vertinami pažeidimai. Iš praktikos galiu pasakyti, kad sisteminiai piktybiniai eismo pažeidėjai labiau bijojo ne baudos, o kad pažeidimas nebūtų įvertinamas balais.“
Lietuvoje siūloma grąžinti balų kaupiamąją sistemą, balus diferencijuojant priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir keliamo pavojaus eismo saugumui (2, 3, 4 ar 5 balai). Pakartotinai kelių eismo taisykles pažeidinėjantys asmenys, kurie per vienerius metus surinktų dešimt ar daugiau balų, netektų teisės vairuoti transporto priemonės nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.
tags: #svernelis #nubaude #bauda