Transporto sektorius yra nuolat kintanti sritis, kurioje reguliavimo, mokesčių ir darbo santykių pokyčiai tiesiogiai veikia transporto priemonių eksploatavimą, vežėjų atsakomybę ir įmonių finansinę veiklą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios naujienos ir taisyklės, turinčios įtakos vežėjams Lietuvoje ir tarptautiniame kontekste.
Teisinio Reguliavimo Naujienos ir Atsakomybės Aspektai
Kelių Transporto Kodekso ir Veiklos Pagrindų Įstatymo Pataisos
Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kelių transporto kodekso bei Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisos. Šios pataisos susijusios su naujos licencijos, reikalingos krovinių vežimui transporto priemonėmis nuo 2,5 iki 3,5 tonos, atsiradimu. Taip pat reguliuojamos komandiravimo deklaracijos, vairavimo trukmės viršijimas, transporto priemonių vairuotojų poilsio laiko netinkamas suskirstymas bei mobilių kelių darbuotojų darbo laikas ir jo apskaita. Be to, įsigaliojo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai, įtvirtinantys atsakomybę ir sankcijas už minėtus pažeidimus.
Krovinių vežimo keliais licencijavimas yra esminė sąlyga. Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų, tad svarbu glaustai aptarti esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas.
Vežėjų Atsakomybės Ribos ir Draudimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“, kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų. Pagal CMR konvencijos VI skyriaus 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą. Antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį.
Ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, siekiant maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, paaiškėjo, kad jų nėra tiek daug, viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų.
Tarptautinio krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims - ekspeditoriams, terminalams, agentams. Visiškas padarytų nuostolių atlyginimas yra vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. numato ribotos atsakomybės galimybę.
Teismų praktika dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų yra aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010.
Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį). Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui.
Nuo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės.
Kiti Teisiniai Aspektai
Ne laiku išduotos tachografo kortelės gali sukelti nuostolių. Advokatas Mindaugas Šimkūnas aptarė situaciją, kai 2023 m. dėl Lietuvos transporto saugos administracijos uždelsimo išduoti naujos kartos tachografo korteles Lietuvos vežėjai galėjo patirti nuostolių, kas tokius nuostolius galėtų sudaryti, kaip juos apskaičiuoti, taip pat kam ir kokiu būdu būtų galima pareikšti reikalavimus dėl tokių nuostolių atlyginimo.
Vekselis gali būti vežėjo atsiskaitymo garantija sunkmečiu, ypač vežėjams nerimaujant dėl galimų COVID-19 pasekmių.
Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo). Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo.
Komercinio akto reikšmė tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais ginčuose yra didelė. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS susitarimas) ir LR Geležinkelio transporto kodeksas skirtingai reglamentuoja reikalavimų vežėjui pareiškimo tvarką. Geležinkelio įmonės atliekama komercinio akto išdavimo procedūra, nacionaliniame reglamentavime nenumatyta, tačiau privaloma tarptautiniuose krovinių pervežimuose geležinkeliu. Sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis - nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra SMGS teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau - GTK) teisės normos, konkrečiai - GTK 67 str.
Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu. Neretai krovinio vežėjui praradus ar sugadinus vežamą krovinį, ginčas dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų kompensavimo tampa ne ką mažiau svarbus, nei ginčas dėl sugadinto ar prarasto krovinio vertės atlyginimo.
Ieškinio senatis krovinių gabenimo teisiniuose ginčuose: teisės aktai apibūdina senatį skaičiais - mėnesiais arba metais. CMR konvencijoje įtvirtinta, jog „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų“.
Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems - pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje - jau kitas. Svarbu žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis ir vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus.
Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus.
Mokesčių ir Darbo Santykių Reguliavimas Transporto Sektoriuje
Dienpinigiai ir Kompensacijos
Dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas - padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo nutarimo „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimai, įtvirtinantys galimybę apskaičiuoti mažesnius dienpinigius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte, suderintame su darbuotojo atstovais, bei pakeičiantys išmokėjimo tvarką.
2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kuriais mažinamas kompensacijos dydis nuo 50 iki 30 proc. bazinio darbo užmokesčio darbuotojams, dirbantiems kilnojamo pobūdžio ar su kelionėmis bei pervežimu susijusį darbą. 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) pakeitimai, pagal kuriuos nebelieka kompensacijų už darbą lauko sąlygomis arba kilnojamojo pobūdžio darbą. 2022 m. rugsėjo 26 d. VMI atnaujino leidinį, kuriame pateikė išaiškinimus dėl įsigaliosiančių DK ir VSDĮ pakeitimų, susijusių su kompensacijų dydžio sumažinimu ir panaikinimu.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. turėtų didėti MMA (minimali mėnesinė alga) ir MVA (minimalus valandinis atlygis), turintys įtakos tiek darbuotojų atlyginimams, tiek mėnesio NPD (neapmokestinamas pajamų dydis) bei metinio NPD apskaičiavimui, tiek neapmokestinamų GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dienpinigių vykstant į užsienį dydžiams. Taip pat 2023 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti GPMĮ pakeitimai, kuriais siekiama padidinti mėnesio NPD tiems asmenims, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 Eur, bei proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims taikytiną fiksuotą NPD.
Darbo Laiko Apskaita ir Apgyvendinimas
Svarbu tinkamai planuoti darbo laiką vairuotojams ir teisingai su jais atsiskaityti. Taip pat, reikia teisingai apmokestinti ir deklaruoti vairuotojams išmokėtas lėšas, tinkamai informuoti ir užtikrinti, kad darbuotojo darbo grafikas atitiktų nustatytus darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus. Rizika dėl neteisingai ir netiksliai pažymėto darbo laiko gali turėti rimtų pasekmių. Aktuali yra Mobilumo paketo taikymo praktika: vairuotojų komandiravimo, vairuotojų poilsio laiko ir kabotažo (prekių vežimo kitos šalies, nei tos, kuriai priklauso vežėjas) taisyklės.
Kiti klausimai, susiję su aplinkosaugos, darbo santykių mokesčiais, yra ne mažiau svarbūs transporto sektoriui.
Buhalterinės Apskaitos Ypatumai
Transporto įmonių mokesčius, savalaikį deklaracijų ir ataskaitų pildymą akylai stebi VMI, SODROS ir kitų institucijų darbuotojai. Įmonės gerą vardą gali prarasti dėl nedidelės klaidos, todėl transporto įmonėms ypač svarbu skaidriai, pažangiai, profesionaliai ir tiksliai vesti apskaitą bei sekti besikeičiantį reglamentavimą.
Svarbu paminėti, jog už nedeklaruotą ir nelegalų darbą gali būti skiriamos ne tik piniginės sankcijos, bet ir papildomos priemonės, tokios kaip: neįtraukimas į patvirtintų įmonių sąrašą, neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, nesuteikiamas paramos gavėjo statusas ir kt.
2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos įstatyme įpareigoti asmenys atsižvelgia ar informacija yra pateikta į posistemį JANGIS bei pateiktos informacijos tikrumą. Nepateikus naudos gavėjų duomenų, gali būti taikomos ne tik finansinės, bet ir veiklos apribojimo sankcijos.
2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos LR Finansinės apskaitos įstatymas suteikė daug laisvių patiems reglamentuoti vidaus ūkines operacijas, tokias, kaip grynųjų pinigų judėjimą, inventorizaciją, dokumentų atkūrimą ir kitas. Iš kitos pusės - tam tikrais klausimais atsirado net daugiau reguliavimo, tad teks įsigilinti ką konkrečiam ūkio subjektui reikia nuveikti šiais klausimas. AVNT patvirtino ir paskelbė rekomendacijas dėl „Vidaus kontrolės organizavimo“ ir „Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo“, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai rinkdamiesi naują ar vertindami esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Kuro apskaita, kelionės lapų pildymas ir kuro sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį, yra svarbūs buhalterinės apskaitos aspektai. Taip pat, PVM ypatumai transporto paslaugas teikiančiose įmonėse ir aplinkos taršos mokestis iš mobilių taršos šaltinių.
Transporto Įmonių Veiklos Optimizavimas ir Rizikų Valdymas
Saugumas ir Atsakomybė Krovinių G benevime
Nepaisant netylančių kalbų apie būtinumą užtikrinti transporto priemonės saugumą, iki šiol pasitaiko atvejų, kai krovinio gabenimas į Jungtinę Karalystę pasibaigia administracine bauda už nelegalių asmenų gabenimą. Transporto priemonės konfiskavimas gali būti taikoma kaip administracinio poveikio priemonė už kontrabandą, kuri yra prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio.
Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais reglamentuoja tarptautinė CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje.
Terminai yra vežimo sutarties sąlyga, jų reikšmė krovinių gabenimo grandinėje yra būtina. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu.
Advokatas Mindaugas Šimkūnas konsultavo leidinį „Verslo žinios“ dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, jūrų vežėjo atsakomybės, bendrosios avarijos klausimais. Gaisro kelte „Lisco Gloria“ nuostoliai vežėjams tik didėja. Sudegusių transporto priemonių ir krovinių vežėjai turi sumokėti už gelbėjimo darbus - per gaisrą išlikusių transporto priemonių ir krovinių savininkai tiesiog atsiimti savo turto nebegali.
Transporto Įmonių Įsteigimas ir Valdymas
Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (KTK) 7 str. 2 d. vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Tad pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios veiklos tikslas būtų verstis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Lietuvoje populiarios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija, akcinė bendrovė.
Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). Ekspeditoriaus patirtos papildomos išlaidos organizuojant krovinio pervežimą yra svarbus finansinis aspektas.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotos motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos.
Dėkinga Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad iš Lietuvos yra nesunkiai pasiekiamos tiek Rytų, tiek Vakarų Europos (įskaitant Šiaurės regiono valstybes) rinkos. Todėl Lietuva dažnai apibūdinama kaip transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų Europos susikirtimo taškas, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai.
tags: #svenciu #itaka #transporto #priemonems