Stovėjimo stabdys, dar žinomas kaip rankinis arba avarinis stabdys, yra esminis stabdžių sistemos elementas, skirtas automobilio apsaugai stovint. Jį užtraukus (arba įjungus), automobilis lieka vietoje ir nenurieda net tada, kai stovi įkalnėje ar nuokalnėje. Be to, jis yra naudingas ir kitose situacijose, pavyzdžiui, gedimo atveju standartinės stabdžių sistemos.
Stovėjimo Stabdžio Paskirtis ir Veikimo Principas
Kas yra stovėjimo stabdys ir kuriuos ratus jis stabdo?
Daugumoje transporto priemonių su tradiciniu mechaniniu stovėjimo stabdžiu sistema yra suprojektuota taip, kad užblokuotų galinius ratus. Mechanizmas veikia taip: kai patraukiate svirtį (arba nuspaudžiate specialų stovėjimo stabdžio jungiklį), įtempiamas kabelis, kuris eina iki galinių stabdžių diskų arba būgnų. Troselio mechanizmas prispaudžia stabdžių trinkeles prie būgno arba, esant diskiniams stabdžiams, prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje.
Kodėl stabdomi tik galiniai ratai? Jei rankinį stabdį užtrauktumėte automobiliui judant, galinių ratų blokavimas yra kur kas mažiau pavojingas nei priekinių. Tačiau svarbu žinoti, kad rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo.
Mechaninio stovėjimo stabdžio konstrukciniai elementai
Tradicinis rankinis stabdys susideda iš trijų pagrindinių elementų:
- Rankinio stabdžio svirtis, esanti automobilio kabinoje, centrinėje konsolėje, dažniausiai už pavarų svirties.
- Rankinio stabdžio mechanizmas, sumontuotas ant galinių ratų apkabų - tai yra vykdomasis elementas.
- Valdymo mechanizmas, esantis apatinėje svirties dalyje (po gaubtu), kuriame taip pat yra reguliavimo varžtas.
Rankinio stabdžio trosas yra pagamintas pagal Bowdeno kabelio principą: tai plieninis, standus trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, mažinančiu trintį trosui judant. Išorėje Bowdeno kabelis padengtas lanksčiu plastiku, o troso grįžimui į pradinę padėtį naudojamos spyruoklės. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais, prie galinių ratų apkabų prijungiami stabdžių trosai. Užtraukus svirtį, trosas juda ir stumia stūmoklį apkaboje, suaktyvindamas stabdį.
Mechaninis ir Elektroninis Stovėjimo Stabdys: Skirtumai ir Ypatybės
Tradicinis mechaninis stovėjimo stabdys
Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančia rankena. Nors šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi elektrinius stovėjimo stabdžius, sena-gera mechaninė rankena, kuri keliama garsiai trata, tikrai niekur nedingo.
Mechaninis stovėjimo stabdys bent jau teoriškai yra patikimesnis, nes turi mažiau komponentų ir mažiau silpnųjų vietų. Yra buvę žmonių, kurie sugedus darbiniams automobilio stabdžiams išsigelbėjo po truputį keldami stovėjimo stabdžio rankeną. Dar mechaninius stovėjimo stabdžius mėgsta ir sportiško važiavimo entuziastai.
Elektroninis stovėjimo stabdys (EPB)
Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką.
Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įrangą taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų, kuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.
Elektriniai stovėjimo stabdžiai nėra blogis - savo funkciją jie atlieka, o vienas iš EPB sistemų privalumų yra jų automatizacija, pavyzdžiui, įjungus pavarą arba išjungus variklį, stabdys užsitraukia automatiškai. Tačiau, palyginti su mechaniniu, elektroninis stabdys turi daugiau komponentų ir galimų silpnųjų vietų, todėl teoriškai gali būti mažiau patikimas.
Dauguma elektrinių stovėjimo stabdžių, kaip ir tradicinės sistemos, veikia tik galinius ratus. Tačiau ypač aukštesnės klasės ar galingesniuose modeliuose gali būti naudojamas integruotas stabdžių cilindrų varikliukas arba stabdžių sistemos hidraulinis kontūras. Jeigu jums įdomu sužinoti apie savo automobilį, galima atlikti paprastą testą - stebėkite, kurie ratai nesisuka aktyvavus stovėjimo stabdį.
Dažniausi Stovėjimo Stabdžio Gedimai ir Jų Požymiai
Kodėl stovėjimo stabdys „nebelaiko“?
Stovėjimo stabdį vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Dažnai stovėjimo stabdį linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet per techninę apžiūrą ir paaiškėja, kad stovėjimo stabdys „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų.
Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais - stovėjimo stabdys užstringa. Tačiau gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, bet neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas. Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas - pernelyg laisvas.
Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Dėl automobilio amžiaus rankinio stabdžio lynai, stabdžių suportai būna pažeisti korozijos, o apsauginės gumelės, saugančios judančias detales, sutrūkinėja ir praleidžia vandenį į stabdžių sistemos judančias dalis. Drėgmė sukelia koroziją, kuri trukdo lengvai judėti stabdžių sistemos dalims.
Pagrindiniai gedimų simptomai
Kaip ir bene kiekvienas kitas komponentas, rankinis stabdys gali sugesti. Apie tai dažnai praneša įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje.
- Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų, įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą, yra juntamas automobilio judėjimas pastačius jį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
- Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdys lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas sukelia nereikalingą trintį.
- Bendri stabdžių sistemos gedimo požymiai, kurie gali būti susiję ir su rankiniu stabdžiu: aukšto dažnio, cypimą primenantis garsas iš automobilio ratų (susidėvėjusios kaladėlės), automobilis krypsta į šoną stabdant (užstrigusios apkabos) arba stabdžių skysčio nutekėjimo problemos (skysčio žymės ant vidinės padangos pusės).
Stovėjimo Stabdžio Priežiūra ir Remontas
Gedimų šalinimas ir reguliavimas
Rankinio stabdžio taisymas priklauso nuo gedimo tipo. Jei stabdys nelaiko ir reikia jį labai aukštai užtraukti, problemos sprendimas gali būti rankinio stabdžio reguliavimas. Tai atliekama tinkamai nustatant reguliavimo varžtą būgne arba diske-būgne, atsakingą už tinkamą stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties.
Korozijos pažeistas rankinio stabdžio trosas yra dažna problema. Dėl išorinio apvalkalo pažeidimo metalinis trosas gauna drėgmės ir pradeda rūdyti, o tai trukdo jam lengvai judėti. Tokiu atveju gali prireikti pakeisti trosą. EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai, kurių remontas reikalauja specifinių žinių.
Reguliarios patikros ir prevencija
Rankinio stabdžio būklė ir veikimas tikrinami kasmetinės techninės apžiūros metu. Be to, važinėjimas su sugedusiu rankiniu stabdžiu yra ypač pavojingas. Kiekvienam automobilio vairuotojui rekomenduojama bent 1-2 kartus per metus patikrinti automobilio pakabos ir stabdžių dalis - nereikia laukti, kol pradės kas nors negero jaustis. Atėjus padangų keitimo sezonui, tai puiki proga profilaktiškai pasitikrinti ir, jei bus rasta gedimų, laiku juos sutvarkyti.
Dauguma automobilių gedimų atsiranda dėl netinkamos priežiūros ar nekokybiškų remonto sprendimų. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiams skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
Kaip pakeisti rankinio stabdžio trosas ALFA ROMEO 147 (937) [AUTODOC PAMOKA]
Mitai ir Tiesa apie Stovėjimo Stabdžio Naudojimą
Mitas apie tausojimą
Nors tarp vairuotojų sklando mitas, kad nenaudodami rankinio stabdžio jį tausojame, tai yra visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti. Anot specialistų, rankinio stabdžio ignoruoti nereikia, kadangi dirbantis mechanizmas tarnauja ilgiau. Nenaudojamas jis gali tapti papildomų gedimų priežastimi, nes nejudančias stabdžių sistemos dalis gali paveikti korozija, drėgmė ar dulkės, o jo remontas gali kainuoti kelis šimtus eurų. Todėl jį rekomenduojama naudoti visada, kai išlipama iš automobilio.
Naudojimas žiemą: prišalimo rizika ir prevencija
Tarp vairuotojų sklando mitas, kad žiemą geriau nenaudoti rankinio stabdžio, nes jis gali prišalti. Specialistai tvirtina, kad toks įsitikinimas teisingas tik tuo atveju, jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas pripažino, kad žiemą, pastačius įkaitusį automobilį ir užtraukus rankinį stabdį, jo kaladėlės gali prišalti prie stabdžio būgno ar disko. Vis dėlto, automobilių gamintojai nurodo, kad jei rankinis stabdys tvarkingas, esant dideliam šalčiui, užtraukus rankinį stabdį ir jam atvėsus, kaladėlės neturėtų prišalti. Tačiau prišalimo visiškai išvengti neįmanoma dėl greitai besikeičiančių oro sąlygų.
Norint, kad šaltuoju metų laiku rankinis stabdys nekeltų problemų, išeitis viena - jį profilaktiškai tikrinti ir laiku pašalinti pasitaikančius defektus. Vis dėlto, žiemą vairuotojams ilgai laikyti užtraukto rankinio stabdžio nepatariama.
Kodėl reikia naudoti rankinį stabdį, net įjungus pavarą ar „P“ režimą?
Daugelis vairuotojų mano, kad užtenka įjungti pavarą ar automatinėje dėžėje pasirinkti „P“ (parkavimo) režimą, tačiau ekspertai įspėja: rankinio stabdžio ignoravimas gali kainuoti brangiai. Rankinis (parkavimo) stabdys sukurtas tam, kad automobilis stovėdamas liktų stabilus ir nejudėtų.
- Automatinėse pavarų dėžėse parkavimo padėtis „P“ blokuoja transmisiją, tačiau ilgainiui toks stovėjimas su visa apkrova gali sukelti papildomą dėvėjimąsi.
- Mechaninėje pavarų dėžėje kai kurie vairuotojai palieka automobilį įjungę pavarą, manydami, kad to pakanka. Tačiau, ypač esant stačiam šlaitui ar slidžiai kelio dangai, vien tik pavara negali garantuoti automobilio stabilumo.
Lietuvoje dažni temperatūrų svyravimai, lietus, šlapdriba ir ledas - visa tai mažina padangų sukibimą. Rankinio stabdžio užtraukimas trunka sekundę, tačiau tai gali padėti išvengti brangių gedimų, nemalonių situacijų ir net eismo įvykių. Ši rekomendacija taikoma daugelyje Europos šalių kaip geroji praktika.
tags: #suportonisano #rankinis #stabdis