Ar kada pastebėjote mažą medžiaginę kilpą savo automobilio saugos dirže ir susimąstėte, kam ji reikalinga? Nors ši detalė atrodo nereikšminga, ji atlieka svarbų vaidmenį tiek patogumo, tiek saugumo požiūriu.
Saugos diržo kilpa: maža detalė, didelė reikšmė
Medžiaginė kilpa, dar vadinama „diržo kilpa“ arba „stabdžiu“, yra nedidelis audinio gabalėlis, įsiūtas į diržą kiek žemiau metalo sagties. Pagrindinė kilpos funkcija - sustabdyti sagtį (metalinę dalį, kuri įsistato į užsegimą) nuo per didelio susitraukimo į viršutinį saugos diržo mechanizmą.
Įdomu tai, kad ši kilpa nėra privaloma pagal įstatymus. Automobilių gamintojai ją įdiegia dėl ergonomikos ir patogumo priežasčių. Kai kurie vairuotojai mano, kad ši kilpa gadina vaizdą ar yra nereikalinga. Tačiau ją pašalinus padidėja nepatogumas segantis diržą ir rizikuojama pagreitinti mechanizmo dėvėjimąsi. Kai kurie senesni ar kitaip sukonstruoti automobiliai gali neturėti šios kilpos. Tai nėra defektas - tiesiog kita diržo tvirtinimo sistema. Maža medžiaginė kilpa ant saugos diržo nėra atsitiktinė - tai funkcionali ir apgalvota detalė, padedanti užtikrinti sklandų naudojimą ir ilgalaikę saugą.
Saugos diržų svarba eismo įvykio metu
Važiavimas neužsisegus saugos diržo - vienas pavojingiausių pažeidimų. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius pasakoja, jog tenka išgirsti skeptikų, kurie aiškina, neva čia tik „jo reikalas, jeigu važiuoja neužsisegęs, pats susižalos ir tai tik jo bėda“.
„Taip nėra, nes įvykus susidūrimui, smūgiui, tai ir vairuotojas, ir keleiviai gali trenktis vieni į kitus. Dažniausiai nukenčia gyvybiškai svarbiausios kūno dalys, pavyzdžiui, galva. Jos sužalojimas neretai būna ir mirties priežastis. Neretai diržų neprisisegę eismo dalyviai išlekia per langą, neprisegti specialiose saugos kėdutėse per automobilio langus išskrenda vaikai, vairuotojai trenkiasi į vairą, į prietaisų skydelius. Tai tikrai pavojinga“, - teigia policijos atstovas.
Kas įvyksta susidūrimo metu važiuojant 80 km/val. greičiu?
- Praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu.
- Po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų.
- Po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
- Po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą.
- Po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį.
- Po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas.
- Po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal.
- Po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal.
- Po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas).
- Po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis... Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis.
Beprotiškos girto BMW vairuotojo gaudynės: neapsiėjo be šūvių • TV3 žinios
Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Neužsisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkus į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas.
Įpročio formavimas: saugos diržas kaip automatinis veiksmas
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pastebi, kad vairuotojai turėtų nuosekliai siekti, kad susiformuotų įprotis užsisegti saugos diržą.
„Kiekvieną kartą atsisėdus į automobilį, prieš jį užvedant ar prieš pasukant automobilio raktelį, reikėtų pagalvoti apie saugos diržą ir jį užsisegti. Arba kitaip tariant, pasitikrinti, ar saugos diržas yra užsegtas. Jeigu neužsegtas, automobilio neužvesti. Arba užvedus automobilį, neįjungti pavaros, kol nėra užsegtas saugos diržas“, - pataria psichologė.
Jos teigimu, labai svarbu yra nuoseklumas, žinojimas, kad tam prireiks laiko, įprotis, įgūdis nesusiformuos per 3 dienas ar per savaitę, todėl būtina kontrolė. Reikia stebėti, kaip sekasi įgyvendinti tai, ką esi užsibrėžęs. „Pirmas veiksmas, kurį padarau atsisėdęs į automobilį - prisisegu saugos diržą. Kitaip tariant, yra situacija - yra ir veiksmas. Atsisėdu, seguosi, užvedu automobilį“, - sako psichologė V.Šap.
Atsakomybė ir bendrakeleiviams
Pasak psichologės, jeigu žmogus važiuoja automobilyje ne vienas, o su kitais žmonėmis, galima paprašyti, kad visi kartu formuotų šį įprotį. „Susėdate į automobilį ir galite turėti kiekvieną rytą rutininį klausimą: „Kaip diržai?“ Automobilis neužvedamas, kol visi neprisisega diržų. Įtraukti kiti šeimos nariai labai palaiko ir motyvuoja“, - pataria psichologė.
Įpročio susiformavimo laikas priklauso nuo žmogaus, jo charakterio, gebėjimų ir motyvacijos. Pakeisti įprotį užtrunka ilgiau negu suformuoti naują. Todėl jauniems vairuotojams, kurie dar neturi netinkamo įpročio važinėti neprisisegus saugos diržų, naujas įprotis formuojasi žymiai greičiau ir lengviau. Svarbu stebėti save ir matyti rezultatus, o net ir trumpoms kelionėms segtis diržą automatiškai.
Saugos diržų naudojimo taisyklės ir baudos
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius pasakoja, kad daugiau kaip prieš 15 metų Europos Komisija atkreipė dėmesį, jog važiavimas be saugos diržų yra vienas pavojingiausių eismo pažeidimų. Aktyvios priemonės, sustiprinta kontrolė ir socialinė reklama davė rezultatų: pažeidimų skaičius sumažėjo trigubai.
Nepaisant to, dalis keleivių vis dar neturi įpročio prisisegti diržo, ypač gale sėdintys. Deja, dar neturime įpročio segtis saugos diržų autobusuose, nors Kelių eismo taisyklėse tai parašyta juodu ant balto.
Baudos už saugos diržų nenaudojimą
Už šį pažeidimą keleiviams, kaip ir vairuotojui, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų, ir baudą susimokėti teks patiems diržo neprisisegusiems keleiviams. Pakartotinai padarytas toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
Saugos diržų naudojimo taisyklės ir išimtys
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena saugos diržų naudojimo taisykles:
- Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
- Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
- Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.
- Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
- Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
Išimtys, kada vairuotojui leidžiama nesegėti saugos diržo:
- Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
- Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą.
Saugos diržų būklė ir tikrinimas
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai.
Saugos diržų patikra
Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Patikrinkite, ar diržai nėra susilankstę, ar jie neturi įbrėžimų ar įpjovimų, ar jų spalva nesikeitė. Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus. Saugos diržų patikra taip pat atliekama techninės apžiūros metu, kur technikas patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti - jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno.
Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas.
Taisyklingas saugos diržų naudojimas
- Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius.
- Juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus.
- Svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės.
- Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
- Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Jei automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu vienas ar keli saugos diržai patyrė stiprias apkrovas, tuos saugos diržus reikia keisti. Diržą keisti būtina ir tada, kai aiškiai matomi nusidėvėjimo arba pažeidimo požymiai.
Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais
Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.
Pirotechniniai įtempikliai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp žmogaus ir saugos pagalvės, jie labai patikimai laiko žmogų sėdynėje, kai automobilis verčiasi, stipraus smūgio metu neleidžia išsinerti iš diržų, jei vairuotojas ar keleivis apsirengęs storais šiltais rūbais ir tarp diržo bei kūno yra didesnis atstumas. Todėl jei įtempikliai yra suveikę, jie turi būti tinkamai suremontuoti, kad vėl galėtų atlikti savo funkcijas. Būna atvejų, kai sistema aktyvuoja tik pirotechninį įtempiklį, be oro pagalvių, pvz., nedidelio susidūrimo metu. Tad jei po avarijos automobilio saugos pagalvės nebuvo keistos, tai dar nereiškia, kad diržas veiks tinkamai.
Kaip patikrinti, ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs?
Norint sužinoti, ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses - jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi, pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę.
Saugos diržų istorija ir ateitis
Saugos diržo patentas buvo užregistruotas 1885-aisiais, o po kelių dešimtmečių, tarpukario metais, keli gydytojai tokią technologiją pritaikė savo automobiliuose ir paskatino didžiuosius gamintojus padaryti tą patį. Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Ford“ bei „Nash“ jau siūlė saugos diržus kaip papildomą komplektaciją naujuose automobiliuose, o pirmasis pasiūlęs juos kaip standartinę įrangą buvo „Saab“.
Visame pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, jog būtent saugos diržai geriausiai saugo automobilio keleivius nuo sužalojimų ir mirties avarijose. Šiandien saugos diržų naudojimas yra neatsiejamas eismo atributas, o visuose naujuose automobiliuose, jeigu keleivis šio neužsisega, prasideda pypsėjimų ir mirksėjimų maratonas mašinos prietaisų skydelyje. Tiesa, dažniausiai jis vyksta tik priekyje sėdintiems žmonėms ignoruojant saugos diržus, tačiau „Volvo“ buvo pirmasis, analogišką sistemą įdiegęs ir galinėse sėdynėse.
Ateities saugos diržų inovacijos
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas:
- Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
- Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažnas mirties priežastis eismo įvykiuose.
- Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
- Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.
Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.
Beprotiškos girto BMW vairuotojo gaudynės: neapsiėjo be šūvių • TV3 žinios
Vaikų saugumas: teisingas saugos diržų naudojimas
Neteisingai naudojami saugos diržai gali sukelti pasismaugimo grėsmę vaikams, ypač jeigu šie mašinoje neprižiūrimi suaugusiųjų. Ši grėsmė padidėjo, kai buvo išrasti „užsikertantys“ saugos diržai, turintys įtampos ribotuvą. Nelaimė įvyksta tada, kai žaisdamas su diržu mažametis apsisuka šį apie savo kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką - suspėti diržą atsegti, arba jį nukirpti. To grėsmę sumažinti galima visada rakinant transporto priemonę, kad vaikai negalėtų patekti į ją vieni. Taip pat, niekada nepalikti jų vienų mašinoje, o esant kartu, prižiūrėti.
Naudoto automobilio saugos diržų patikra
Kai įsigyjamas naujas automobilis, jokių problemų nėra - viskas su diržais yra gerai. Bet jei perkamas naudotas automobilis, problemų gali būti įvairių. Kaip atpažinti susidėvėjusius saugos diržus? Kada reikia keisti saugos diržus? Patikimi specialistai, galintys tinkamai įvertinti saugumo sistemų (saugos pagalvių, saugos diržų būklę ir kitų komponentų) būklę, padės išvengti sukčiavimo ir nenumokti į tai ranka.
Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties. Jei automobilis buvo patekęs į avariją ir diržų pirotechniniai užtaisai suveikė, juos reikėjo pakeisti naujais, todėl diržo pagaminimo data turėtų būti vėlesnė už automobilio gamybos datą ir artima apytiksliai avarijos datai. Jei automobilis nebuvo patekęs į avariją, saugos diržų pagaminimo data turėtų būti tokia pati arba šiek tiek senesnė už automobilio pagaminimo datą. Bet jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi, diržai po avarijos nebuvo keisti. Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas - atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“.
Visa tai daroma tam, kad būtų galima sutaupyti - jei naudoto automobilio pardavėjas keistų visą saugos sistemą nauja ir tinkamai sutvarkytų visus kėbulo pažeidimus, daugeliu atvejų automobilis taptų brangesnis už tų pačių metų, bet nedaužtą automobilį. Kruopščiai patikrinus automobilį prieš perkant jį, išvengsite sukčiavimo! Įsigyti avariją patyrusį automobilį su užmaskuotais apgadinimais yra vienas blogiausių dalykų, kurie gali nutikti automobilio pirkėjui. Todėl verta nuodugniai susipažinti su jus dominančio automobilio technine būkle. Neverta rizikuoti!
tags: #superku #saugos #dirzus