Kasmet Lietuvoje parduodama daugiau kaip 700 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, o šis kiekis nuolat didėja. Nemaža dalis panaudotų baterijų ir elektronikos prietaisų kartu su komunalinėmis atliekomis patenka į sąvartynus, užuot buvę perdirbti. Toks netinkamas atliekų tvarkymas ne tik švaisto gamtos išteklius, bet ir kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
Europos Sąjungos reikalavimai ir tikslai
Europos Sąjungos (ES) direktyva numato itin griežtus reikalavimus nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių tvarkymui, kurių privalo laikytis visos ES valstybės. Pagal šiuos reikalavimus Lietuva privalo surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45 proc. į rinką patiektų baterijų kiekio. Europos nešiojamųjų baterijų asociacijos (EPBA) duomenimis, 2016 metais tik 16 iš 28 ES narių pasiekė šią 45 proc. surinkimo užduotį.
Svarbu paminėti, kad Baltijos šalyse trūksta atliekų perdirbimo pajėgumų, todėl surinktos elementų atliekos dažnai eksportuojamos į kitas ES šalis, tokias kaip Belgija, Suomija ar Vokietija.
Kaip ir kur priduoti panaudotas baterijas bei elektroniką?
Lietuvoje sukurta plati surinkimo infrastruktūra - veikia apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos.
Pagrindinės taisyklės gyventojams:
- Platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaudami pirkti naujų.
- Atliekas galima pristatyti į savivaldybių įsteigtas aikšteles.
- Specialios talpos įrengtos biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose.
- Elektronikos atliekas (telefonus, kompiuterius) taip pat būtina mesti į specialiai tam skirtas talpas, esančias prekybos centruose.
Atliekų kaupimo namuose problema
Nors žmonės vis labiau atsakingi, didelė dalis elektronikos prietaisų vis dar lieka namuose. Eurostat 2022 m. duomenimis, tik nedidelė dalis gyventojų atiduoda senus įrenginius perdirbimui:
| Prietaiso tipas | Perdirbimui atiduota (ES vidurkis) | Perdirbimui atiduota (Lietuva) |
|---|---|---|
| Stacionarūs kompiuteriai | 13% | 11,3% |
| Nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai | 10% | 8,3% |
| Išmanieji ir mobilieji telefonai | 10,3% | 10,4% |
Daugiausia žmonių senus nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius atiduoda perdirbti Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje - beveik 18 proc. gyventojų. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pabrėžia, kad prietaisų kaupimas namuose užkerta kelią žiedinei ekonomikai.
Kodėl svarbu saugoti aplinką?
Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti pavojingos medžiagos. „Pažiūrėjus į tokį mažą galvaninį elementą sunku patikėti, jog jame esantys sunkieji metalai gali padaryti labai didelę žalą aplinkai ir mūsų sveikatai“, - teigia Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) vadovas Giedrius Mikulskas.
Visuomenės sąmoningumui didinti organizuojamos įvairios akcijos, pavyzdžiui, pilietinė iniciatyva „Darom“, kurios metu gyventojai skatinami aktyviai rinkti ir priduoti atliekas. Siekiant švaresnės aplinkos, raginama nebekaupti senų telefonų ar klaviatūrų stalčiuose, o pristatyti juos į artimiausius surinkimo taškus.
tags: #suomijoje #seni #akumuliatoriai