Dar aštuntajame dešimtmetyje vairuotoju pradėjęs dirbti ir šiais metais „DKV LIVE Metų sunkvežimio 2023“ konkurso komisijos nariu tapęs Linas Brazauskas teigė, kad profesionaliems vairuotojams tenka ne tik pasižvalgyti po įvairias šalis, bet ir susidurti su pavojingomis situacijomis.
Patirtys kelyje: nuo smurto iki vagysčių
„Per daugelį metų man teko matyti įvairių situacijų. Dirbau Europoje, teko ne kartą važiuoti į Rusiją, dvidešimt metų dirbau Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad patirčių yra visokių. Žinoma, visi profesionalūs vairuotojai labiausiai nori išvengti situacijų, kai tenka susidurti su smurtu ir vagystėmis, tačiau tikrai ne visiems tai pavyksta. Už save yra tekę pakovoti ir man, tik sakyčiau, kad gana lengvai toji situacija praėjo, pavyko apsiginti, didesnių sužalojimų nepatyriau“, - pasakojo L. Brazauskas.
Saugių aikštelių paieška ir degalų vagysčių problema
Tam, kad pavyktų tokių situacijų išvengti, pirmiausia, kiekvienas vairuotojas stengiasi žinoti, kokios stovėjimo aikštelės yra saugios. Jei tik yra galimybė, kiekvienas poilsiui ar nakvynei bando stoti jau pažįstamoje vietoje, tokioje, kuri yra apšviesta. Vengiama stoti ten, kur aikštelės nėra apšviestos, nes degalų vagystės, anot pašnekovo, dar tikrai nėra praeitis.
„Pačiam su degalų vagimis susidurti neteko, tačiau kolegai dar pernai poilsio metu iš sunkvežimio bako buvo pavogta 400 litrų degalų. Jei šį skaičių padaugintumėte iš degalų kainos, suprastumėte, kad nuostolis ne toks ir mažas. Tokios situacijos vis dar gana dažnos yra Anglijoje. Ten net užrakinus degalų baką, vagys įžūliai pragręžia jame skylę ir išleidžia ten esančius degalus“, - pasakojo vairuotojas.
Finansinės saugos evoliucija: nuo grynųjų iki kortelių
L. Brazauskas prisiminė, kad anksčiau pavojų būdavo dar daugiau, mat kai nebuvo mokėjimo kortelių, vairuotojai buvo priversti vežiotis didesnes sumas pinigų. Tai, be abejonės, viliodavo ir vagis.
„Buvo tokie laikai, kai tekdavo išvažiuoti turint 2-3 tūkst. markių. Už tokią sumą ir automobilį tuomet buvo galima nusipirkti. Tikrai būdavo baisu, nes visi žinodavo, kad vairuotojai turi pinigų. Dabar visi žino, kad vairuotojai turi tik korteles, dėl to ir vairuotojams ramiau ir saugiau“, - lygino pašnekovas.
Technologijos ir saugumas: kameros ir jų ribos
Visgi, pasak jo, dabar dirbti tikrai yra saugiau. Per pastaruosius penkerius metus apiplėšimų ir kitų nemalonių situacijų būna vis mažiau. Įmonės taip pat rūpinasi saugumu, vilkikai ir puspriekabės aprūpinamos vaizdo kameromis, todėl vairuotojas gali matyti, kas dedasi iš visų vilkiko pusių.
„Tačiau kalbant apie tai, svarbu suprasti, kad tais atvejais, kai artėja smurtui pasiruošęs vagis, tai jo ir kameros nesustabdys. Tai labiau veikia tuos, kurie nori veikti visiškai nepastebėti. Apie tai, kad sunkvežimis stebimas kameromis, įspėja ant jo esantys ženklai, todėl tokius vagis atbaido“, - aiškino L. Brazauskas.
Komforto technologijos sunkvežimiuose
Kalbėdamas apie darbo sąlygas, vairuotojas pabrėžė, kad kelionės malonesnės tampa ir dėl sunkvežimiuose naudojamų komforto technologijų bei sprendimų. Pašnekovas prisiminė, kad vos jam pradėjus dirbti niekas nė nežinojo apie tokį dalyką, kaip oro kondicionierius, todėl vasarą nuvykus į pietines Europos šalis, vargindavo didžiulis karštis. Dabar gi sunkvežimiai aprūpinami oro kondicionieriumi, kuris kabiną vėsina važiuojant, ir papildomu, kuris optimalią temperatūrą padeda palaikyti poilsio metu, kai sunkvežimis stovi vietoje.
L. Brazauskas pabrėžė, kad dabar sunku įsivaizduoti tolimųjų reisų vairuotojo darbą be papildomai sunkvežimyje montuojamos įrangos, tokios kaip šaldytuvas maistui, kavinukas, o kai kur - net ir mikrobangų krosnelė. Vairuotojas neslėpė, kad turint tokią įrangą, kelionės tampa malonesnės, o ir pasitenkinimas tokiomis darbo sąlygomis - didesnis.
Darbo ir poilsio režimo svarba
Tiesa, išvengti nuovargio vis tiek nepavyksta, ypač dirbant naktinėmis pamainomis. Anot L. Brazausko, būtent dėl to ypač svarbu, kad vairuotojai gebėtų pasirūpinti savo sveikata, nusistatyti griežtą poilsio ir darbo režimą, mat priešingu atveju ima kankinti ne tik nuovargis, bet ir ligos.
„Kartais būna situacijų, kai tenka visą dieną pralakstyti, net ir pavalgyti laiko nelieka, tačiau iš esmės, vairuotojas turi planuoti savo laiką. Žinoma, dabar sunkvežimiai geresni, kai kurie sprendimai mažina nuovargį, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vairuotojai turi galvoti apie savo darbo ir poilsio režimą. Aš visada mėgstu dieną susiplanuoti taip, kad 5 val. ryte jau pradėčiau važiuoti ir tai galėčiau daryti šviesiu paros metu. Lygiai taip pat, stengiuosi planuoti taip, kad 20 val. jau būčiau sustojęs, o 21 val. eičiau miegoti“, - patirtimi dalijosi vairuotojas.
Vairuotojo pagalbos sistemos ir technologijų vaidmuo
„DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurso komisijos atkreipė dėmesį, kad tolimųjų reisų vairuotojams ypač svarbios ir sunkvežimiuose montuojamos vairuotojo pagalbos sistemos, mat jaučiant nuovargį, jos gali padėti išvengti avarinių situacijų.
„Ypač naudinga yra avarinio stabdymo sistema. Vairuotojai pavargsta, kartais kas nors išblaško, dėl to nepastebi, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė jau pradėjo stabdyti, todėl ši sistema tikrai labai padeda išvengti tokių nesusipratimų. Kaip standartinė įranga montuojamos ir kitos vairuotojo pagalbos sistemos, kurios yra ne tik dažnai naudojamos, tačiau ir padeda, kai jų labiausiai reikia“, - sakė L. Brazauskas.
„DKV LIVE Metų sunkvežimio 2023“ konkurso dalyviai
Tai, kaip veikia sunkvežimiuose montuojamos sistemos, o taip pat, kokie sprendimai prisideda prie vairuotojo darbo vietos ergonomikos ir patogumo, 11 kompetentingų specialistų komisija aiškinsis „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse. Šiemet į garbingiausius titulus ir kitas nominacijas pretenduoja septyni per pastaruosius porą metų į rinką išriedėję sunkvežimiai.
„DKV LIVE Metų sunkvežimiu 2023“ pretenduoja tapti (abėcėlės tvarka):
- „Ford F-MAX“
- MAN TGX
- „Mercedes-Benz E-Actros“
- „Scania 460S“
- „Scania P230“
- „Volvo FH“
- „Volvo FH Electric“
Sunkvežimio vairuotojo profesijos stereotipai ir realybė
Sunkvežimio vairuotojo profesija - tai viena iš tų, apie kurią žmonės turi labai skirtingus įsivaizdavimus. Vieni mano, kad tai laisvas gyvenimas kelyje, nuolatiniai nauji vaizdai pro langą ir gera alga už tai, kad tiesiog sėdi ir važiuoji. Kiti - kad tai sunkus, vienišas ir prastas darbas, kurį renkasi tik tie, kam nieko kito nebeliko. Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį, bet su daug niuansų, kurių nepamatysi iš šalies.
Lietuva šiame kontekste yra įdomi šalis - mes turime vieną didžiausių tarptautinio krovinių vežimo industrijų Europoje, proporcingai gyventojų skaičiui. Lietuviški sunkvežimiai važinėja po visą žemyną, mūsų vežėjai žinomi kaip patikimi ir konkurencingi. Tai reiškia, kad darbo rinkoje sunkvežimio vairuotojams tikrai yra galimybių - bet ar tos galimybės tokios geros, kaip kartais atrodo skelbimuose?
Reikalavimai ir biurokratija: licencijos ir kategorijos
Pradėkime nuo pradžių - nuo to, ką reikia turėti, kad galėtum sėsti už sunkvežimio vairo legaliai ir dirbti šį darbą profesionaliai. Čia daugelis žmonių nustemba, nes tai nėra taip paprasta, kaip gauti B kategoriją.
Sunkvežimiams reikia C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Jei važinėsi su priekaba, kurios bendra masė viršija 750 kg - reikės CE kategorijos. Tai jau visiškai kitas lygis, ir dauguma tarptautinių vežėjų reikalauja būtent CE, nes su juo galima vairuoti vilkikus su puspriekabėmis - tai ir yra tas klasikinis „sunkvežimis”, kurį matai keliuose.
Be kategorijos, profesionaliam vairuotojui reikalingas CPC (Certificate of Professional Competence) - tai profesinės kompetencijos sertifikatas, kurį reikia atnaujinti kas penkeri metai, išklausant 35 valandų mokymus. Taip pat reikia vairuotojo kortelės - ji naudojama su tachografu, kuris fiksuoja vairavimo ir poilsio laiką.
Kalbant apie išlaidas - C kategorija Lietuvoje kainuoja apie 1000-1500 eurų, CE - dar papildomai. Kai kurios įmonės apmoka šias išlaidas mainais už įsipareigojimą dirbti tam tikrą laiką. Tai gali būti geras startas tiems, kurie neturi pinigų investuoti iš karto, bet reikia atidžiai skaityti sutartis - kartais sąlygos būna gana griežtos.
Atlyginimų realybė: vietiniai ir tarptautiniai vairuotojai
Tai klausimas, kurį visi nori žinoti, ir atsakymas nėra toks paprastas, kaip „X eurų per mėnesį”. Atlyginimas labai priklauso nuo to, kur dirbi, ką vežioji ir kaip organizuotas darbas.
- Vietinis vairuotojas Lietuvoje - tas, kuris važinėja šalies viduje - gali tikėtis 1200-1800 eurų neto per mėnesį. Tai nėra blogai, bet ir ne kokie auksiniai kalnai. Darbas dažniausiai su aiškiu grafiku, grįžti namo kiekvieną dieną - tai didžiulis pliusas šeimos žmonėms.
- Tarptautinis vairuotojas - čia jau kita istorija. Važinėjant po Europą galima uždirbti 2000-3500 eurų neto ir daugiau. Bet čia reikia suprasti, kad dalis šių pinigų yra dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami. Faktinis „atlyginimas” gali būti mažesnis, o dienpinigiai sudaro didelę dalį pajamų. Tai svarbu žinoti, nes tai veikia pensijų kaupimą, paskolų gavimą ir kitus finansinius dalykus.
- Specialių krovinių vežėjai - pavojingų medžiagų (ADR pažymėjimas), negabaritinius krovinius, gyvulius, šaldytus produktus - paprastai uždirba daugiau. Kiekviena specializacija reikalauja papildomų pažymėjimų ir žinių, bet ir atsiperka finansiškai.
- Verta paminėti ir Vakarų Europos rinką - Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje dirbantys vairuotojai gali uždirbti dar daugiau, bet ten ir gyvenimo išlaidos kitokios, ir darbo sąlygos skiriasi. Nemažai lietuvių vairuotojų dirba pagal „kabotažo” schemas, kurios po naujų ES taisyklių tapo sudėtingesnės.
Darbo sąlygos: tai, ko nesako skelbimai
Čia prasideda ta „realybė” iš pavadinimo. Sunkvežimio vairuotojo darbas turi savo specifinių iššūkių, apie kuriuos darbdaviai retai kalba atvirai.
- Laikas kelyje: Tarptautinis vairuotojas gali praleisti keliuose 3-4 savaites iš eilės, grįžtant namo tik savaitgaliui ar net rečiau. Tai rimtas išbandymas šeimyniniam gyvenimui. Skyrybų statistika tarp sunkvežimio vairuotojų - neoficialiai - yra aukštesnė nei vidutiniškai. Tai nėra mitas, tai realybė, kurią patvirtins daugelis patyrusių vairuotojų.
- Sveikata: Sėdimas darbas, nereguliari mityba, miegas kabinoje (net ir moderniose, su visais patogumais), ribota fizinė veikla - visa tai ilgainiui kenkia. Nugaros problemos, viršsvoris, kraujospūdžio sutrikimai - tai profesinės ligos, kurių tikimybė didėja su stažu. Rimti vairuotojai tai žino ir stengiasi kompensuoti - sportuoja sustojimų metu, seka mitybą, daro pertraukas.
- Tachografo taisyklės ir kontrolė: ES vairavimo ir poilsio laiko reglamentai yra griežti: 4,5 valandos vairavimo - 45 minučių pertrauka, maksimalus dienos vairavimas - 9 valandos (kartais 10), savaitinis poilsis - bent 45 valandos. Pažeidimai baudžiami rimtai - ir vairuotoją, ir įmonę. Kai kurios įmonės daro spaudimą vairuotojams „sutvarkyti” tachografą arba ignoruoti taisykles. Tai nelegalu ir pavojinga - tiek saugumui, tiek karjerai.
- Krovimo ir iškrovimo problemos: Teoriškai vairuotojas tik veža, o krovimą atlieka sandėlio darbuotojai. Praktiškai - labai priklauso nuo įmonės ir maršruto. Kartais tenka pačiam krauti, laukti eilėse sandėliuose po kelias valandas, spręsti dokumentų problemas pasienyje.
Karjeros keliai transporto sektoriuje
Sunkvežimio vairuotojo profesija nėra aklavietė - priešingai, ji gali būti startas į platesnę transporto industriją. Štai kaip dažniausiai atrodo karjeros trajektorija.
- Pradedantysis vairuotojas - paprastai pradeda nuo vietinių reisų, mokosi įmonės procesų, kaupia stažą. Pirmieji metai - intensyvaus mokymosi laikotarpis, net jei turi pažymėjimą. Realus vairavimas su 20 tonų kroviniu mieste ar siauru kaimo keliu - tai visiškai kas kita nei mokymai.
- Patyręs vairuotojas - po 3-5 metų jau gali rinktis maršrutus, derėtis dėl atlyginimo, pereiti į specializuotus krovinius. Šiame etape vairuotojai dažnai tampa vertinami specialistai, kurių įmonės nenori prarasti.
- Ekspeditorius ar dispečeris - dalis vairuotojų, sukaupę patirties, pereina į organizacinį darbą. Jie žino, kaip viskas veikia iš vidaus, todėl tampa gerais koordinatoriais. Tai variantas tiems, kuriems atsibodo keliai, bet nori likti transporto sektoriuje.
- Savo verslas - tai daugelio vairuotojų svajonė. Nusipirkti savo vilkiką ir dirbti sau. Tai įmanoma, bet reikia suprasti, kad tai jau ne vien vairavimas - tai verslas su visomis jo problemomis: mokesčiais, techninės priežiūros išlaidomis, klientų paieška, draudimu. Vilkiko kaina - 50 000-150 000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo amžiaus ir modelio. Daugelis pradeda nuo lizingo.
Autonominiai sunkvežimiai ir vairuotojų ateitis
Šis klausimas kyla vis dažniau, ir jis visiškai pagrįstas. Autonominiai sunkvežimiai - tai ne mokslinė fantastika, tai aktyviai vystoma technologija. „Tesla Semi”, „Waymo Via”, „Daimler” ir kiti jau testuoja savivaldžius sunkvežimius realiomis sąlygomis.
Bet reikia būti realistiškiems. Pilnas automatizavimas - kai sunkvežimis visiškai be žmogaus nuvažiuos iš Vilniaus į Paryžių per visus pasienio kontrolės punktus, miestų gatves ir nenuspėjamas situacijas - tai dar toli. Ekspertai kalba apie 15-25 metus iki to, kai autonominiai sunkvežimiai galėtų realiai pakeisti didžiąją dalį vairuotojų. Ir net tada - greičiausiai pirmiausia magistraliniai reisai taps automatizuoti, o miestų logistika liks žmonių rankose ilgiau.
Tuo tarpu technologijos jau dabar keičia darbą - modernūs sunkvežimiai su ADAS (pažangiomis vairuotojo pagalbos sistemomis), automatinėmis pavarų dėžėmis, adaptyviu tempostabu - tai jau ne prabanga, o standartas. Vairuotojas, mokantis dirbti su šiomis sistemomis ir suprantantis telematikos duomenis, yra vertingesnis darbo rinkoje.
Praktinis patarimas: nesibijok technologijų, bet ir nesėdėk vietoje. Domėkis naujovėmis, mokykis, kaip veikia modernioji logistikos programinė įranga. Tai investicija į savo vertę darbo rinkoje.
Dirbtinis intelektas ir darbo jėgos ateitis: Andrew Yang apie tai, kaip technologijos paveiks darbo vietas
Kaip rasti gerą darbdavį ir ko vengti
Transporto sektoriuje, kaip ir visur kitur, yra gerų ir blogų darbdavių. Bet čia skirtumai gali būti ypač ryškūs - nuo puikių darbo sąlygų iki tikro išnaudojimo. Štai keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Geri ženklai:
- Įmonė aiškiai paaiškina atlyginimo struktūrą - kiek yra bazinis, kiek dienpinigiai, kaip skaičiuojamos premijos
- Parkas naujas arba gerai prižiūrimas - senas, neprižiūrimas vilkikas yra ne tik nepatogus, bet ir pavojingas
- Yra aiški politika dėl poilsio - įmonė nespaudžia pažeidinėti tachografo taisyklių
- Galima pasikalbėti su esamais vairuotojais prieš priimant sprendimą
- Sutartis aiški, be smulkaus šrifto spąstų
Raudonos vėliavėlės:
- Darbdavys vengia konkrečių atsakymų apie atlyginimą
- Reikalauja pasirašyti sutartį iš karto, neduodant laiko perskaityti
- Užsimena, kad „visi taip daro” kalbant apie tachografo manipuliavimą
- Nėra aiškaus atsakymo, kaip sprendžiamos situacijos, kai sugenda vilkikas kelyje
- Labai aukštas darbuotojų kaitos rodiklis - tai dažnai rodo problemas
Verta pasitikrinti įmonę „Rekvizitai.lt” ar panašiose platformose - ar ji moka mokesčius, ar nėra skolų, kiek laiko veikia. Tai viešai prieinama informacija, kurią ignoruoti būtų neprotinga.
Sunkvežimio vairuotojo profesija 2024-aisiais: iššūkiai ir galimybės
Sunkvežimio vairuotojo profesija 2024-aisiais yra tokia: reali, su gerų galimybių, bet ir su rimtais iššūkiais, kurių nereikia ignoruoti. Tai nėra romantiškas gyvenimas kelyje iš filmų, bet tai ir nėra beviltiškas darbas be perspektyvų.
Lietuva išlieka viena stipriausių tarptautinio vežimo šalių Europoje, o tai reiškia, kad patyrusiam, patikimam vairuotojui darbo tikrai netrūks. Trūkumas darbo rinkoje - realus: jaunų žmonių, renkančių šią profesiją, mažėja, o patyrę vairuotojai sensta. Tai reiškia, kad derybinė pozicija dėl atlyginimo ir sąlygų gerėja tiems, kurie turi stažą ir gerą reputaciją.
Jei svarstai šią profesiją - būk atviras sau dėl gyvenimo būdo klausimų. Ar esi pasiruošęs savaitėms toli nuo namų? Ar tavo šeima tai priims? Ar esi pasiruošęs rūpintis sveikata aktyviai, o ne tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime? Jei atsakymai teigiami - tai gali būti puiki profesija su solidžiu uždarbiu, tikra nepriklausomybe kelyje ir galimybe augti iki savo verslo.
O jei jau dirbi šioje srityje ir jauti, kad kažkas negerai - per maža alga, blogos sąlygos, spaudimas pažeidinėti taisykles - žinok, kad rinka šiuo metu yra vairuotojų pusėje. Geri vairuotojai yra paklausūs, ir keisti darbdavį nėra silpnumo ženklas.
Transporto įmonės teigia, kad rinkoje trūksta sunkvežimių vairuotojų. Praktika rodo, kad daugelis vairuotojų norėtų įsidarbinti, tačiau tam trukdo asmeninio gyvenimo aplinkybės. Kartais žmonės tiesiog negali išbristi iš bėdų ir pradėti naujo gyvenimo.
Pavadinimas gali pasirodyti šiurkštus, bet reikia įsiminti - atstumtasis asmuo - tai ne nusikaltėlis, o žmogus, kuris dėl kokių nors priežasčių dėl ligos ar kitų aplinkybių “iškrito” iš savo aplinkos ir įprasto gyvenimo būdo. Sunkvežimio vairuotojas Timas Jensenas iš Öster-Ulslev miesto (Danija) 12 metų buvo nedarbingas - jam buvo diagnozuota sunki depresija, dėl kurios išsivystė kitų sveikatos problemų. Viskas klostėsi taip gerai, kad 2021 m. „Man buvo labai svarbu, kad jie nustatė aplinkybes, kodėl išėjau nedarbingumo atostogų. Mano įdarbinimo konsultantas atvyko pas mane į namus, mes pasivaikščiojome ir pasikalbėjome. Inovatyvus projektas buvo gana sėkmingas; jis suteikė darbą daugeliui žmonių iš pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių, kurie įveikė savo problemas. Vėlesnė projekto analizė parodė, kad iniciatyva pasiteisino: kas trečias eksperimente dalyvavęs Danijos pilietis per šį laikotarpį pradėjo dirbti arba mokytis. „Darbo biržos darbuotojai pakeitė savo požiūrį ir į piliečius, ir į įmones.
tags: #sunkvezimio #vairuotojas #tempe #tvora