Lietuvos vairuotojai, stverdamiesi už galvos, priversti už savo transporto priemonės draudimą mokėti kone perpus brangiau nei kaimyninių šalių gyventojai. Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudimų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, turėti automobilį tampa prabanga.
Draudimo kainų šokas ir skirtumai su kaimyninėmis šalimis
Vienos įmonės vadovas Virgis, turintis verslą Panevėžyje, pasakojo, kad neseniai įsigijus ketverių metų senumo lengvąjį automobilį iš partnerių Estijoje, buvo nuspręsta transporto priemonę apdrausti tiek privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tiek KASKO. Kreipęsis į draudimo brokerį, kad šis rastų palankiausią pasiūlymą, jis tiesiog šokiravo draudimo kainos.
- Už lengvojo automobilio KASKO draudimą Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės užsiprašė rekordinių sumų: pigiausias pasiūlymas buvo 886 eurai, o brangiausias - 1558 eurai.
- Draudimo bendrovės pasiūlė nuo 5 iki 7 proc. automobilio rinkos vertės metinį draudimo polisą, o tai reiškia, kad per dešimt metų sumokama tiek, kiek vertas pats automobilis.
Virgis pabrėžė, kad nors įmonė veikia penkerius metus ir draudžia tris automobilius, pastatus, darbuotojus, per šį laikotarpį nebuvo gauta nė vienos draudimo išmokos, todėl nėra jokio pagrindo, kuris leistų taip manipuliuoti kainomis.
Pasipiktinęs tokiomis kainomis, panevėžietis pradėjo domėtis, kiek vairuotojų civilinės atsakomybės bei KASKO draudimai kainuoja Estijoje. Čia jo laukė dar viena staigmena: tokio paties automobilio KASKO draudimo kaina lygiai toje pačioje draudimo bendrovėje skyrėsi kone perpus - Estijoje metinis draudimas kainuoja 571 eurą, o Lietuvoje - 1400 eurų.
Nors iš pradžių manė, kad didelę dalį nuo draudimo sumos atsiriekia brokeris, kreipęsis tiesiai į draudimo bendrovę, Virgis gavo tą patį pasiūlymą. Jam pateikus faktus ir paprašius paaiškinti, kodėl Estijoje siūlomas kone tris kartus pigesnis draudimas, atsakymo nesulaukė, bet gavo nuolaidą - kaina sumažėjo nuo 1400 iki 700 eurų. Deja, Lietuvos įstatymai draudžia draustis kitose šalyse, kur gerokai pigiau, todėl alternatyvų nėra.
Konkurencijos trūkumas ir teisinės problemos
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas teigė, kad įstatymai neužtikrina sąžiningų draudimo įmokų nustatymo principų ir sudaro galimybes draudikams piktnaudžiauti tiek nustatant draudimo įmokų dydžius, tiek diskriminuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, nustatant joms nepalankias draudimo sąlygas.
Mūsų šalyje nėra numatyti maksimalūs dydžiai, kuriais draudikai vadovautųsi apskaičiuodami draudimo įmokų dydžius, o dabartinė draudimo įmokų apskaičiavimo metodika yra paremta paslaptingumo ir uždarumo principu. Draudėjas nežino, kaip jam apskaičiuojama draudimo įmoka. Be to, draudimo įmonės atsisako tarpusavyje dalytis savo sukaupta žalų informacija, todėl atnaujinant draudimo sutartis klientams yra sudėtingiau pereiti iš vieno draudiko pas kitą.
V. Kleinausko teigimu, objektyvių priežasčių taip drastiškai kelti kainas nėra. Draudikai skaičiuoja įvykių dažnį, kuris neatspindi realių išmokų kiekvieno vežėjo atveju. Lietuvos bankas tik stebi, kad būtų laikomasi likvidumo rodiklių, neatsižvelgiama į visos rinkos efektyvumą ir konkurencingumą. Taip pat, transporto bendrovėms draudimo paslaugas iš esmės teikia trys įmonės, iš kurių dvi yra valdomos vieno savininko, o tai akivaizdžiai rodo konkurencijos trūkumą rinkoje.
Draudimo įmokų augimas ir „Linavos“ veiksmai
2016 m. civilinės atsakomybės draudimo įmokos juridiniams asmenims, palyginti su 2015 metais, augo 25,3 proc., o 2017 m. I ketvirtį, palyginti su analogišku 2016 metų laikotarpiu, - net 40,7 proc. Tokia situacija daro Lietuvos vežėjus sunkiai konkurencingus tarptautinėje rinkoje, kur jie konkuruoja su vežėjais iš Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų ES šalių.
Nekonkurencingos draudimo įmokų kainos lemia mažėjantį Lietuvos vežėjų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Jeigu nebus imamasi ryžtingų sprendimų, vis daugiau Lietuvos kelių transporto įmonių savo veiklą perkels į kitas Europos Sąjungos šalis, ir šis procesas jau yra prasidėjęs.
Asociacija „Linava“ gavo užduotį ieškoti būdų, kaip padėti nariams iškelti savo verslus į šalis, kuriose yra palankesnė mokestinė aplinka. Taip pat pradėti naujos draudimo bendrovės steigimo darbai. V. Kleinauskas tikisi, kad jau 2018 m. bus atlikta didžioji dalis darbų ir išduoti pirmieji draudimo polisai, pasiūlant geresnes kainas vežėjams ir sėkmingai konkuruojant draudimo rinkoje.
Lietuvos banko pozicija ir rinkos veikimas
Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas tvirtina, kad banko rankos, reguliuojant kainas, yra surištos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad draudimo įmokos dydį nustato draudikas. Kadangi draudimo sutartis yra rizikinga, draudikas negali numatyti, ar draudžiamasis įvykis atsitiks, o jei atsitiks - kokio dydžio žala bus padaryta.
Tokiu atveju draudikas, pasitelkęs įvairius statistinius ir matematinius metodus, vertina įvykio atsitikimo ir potencialios draudimo išmokos dydžio tikimybę. Priklausomai nuo įvertintos rizikos, apskaičiuojamas draudimo įmokos dydis, kuris turi užtikrinti, kad draudikas tokia įmoka sugebės sukaupti tokį rezervą, kuris leistų jam vykdyti įsipareigojimus.
M. Dumbauskas pabrėžė, kad kainų reguliavimas laisvoje rinkoje nėra priimtinas ir taikomas tik išimtiniais atvejais. Tai galioja ir draudimo rinkoje. Nors Lietuvos bankas prižiūri draudimo įmonių veiklą, jis neturi teisės nurodyti draudimo įmonėms sumažinti draudimo įmokas tiek bendrai, tiek individualiu atveju ar kitaip daryti įtaką draudimo įmokoms skaičiuoti.
Draudikų nuostoliai ir rizikingi tarptautiniai vežėjai
Draudiko prisiimama rizika kiekvienos draudimo sutarties atveju gali siekti 5 milijonus eurų dėl žalos asmeniui ir vieną milijoną eurų dėl žalos turtui, jei įvykis įvyksta Lietuvoje. Jei eismo įvykį transporto priemonės valdytojas sukelia kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tai mokėtina draudimo išmoka gali būti ir neriboto dydžio, nes nemažai Europos Sąjungos valstybių narių nėra nustatę maksimalios draudimo sumos.
Lietuvos banko turimi statistiniai duomenys rodo, kad tarptautinių vežėjų draudimo sutartys sudaro tik 2 proc. visų Lietuvoje sudarytų sutarčių, tačiau sukelia 11 proc. įvykių, o mokamos draudimo išmokos sudaro net 27 proc. visų mokamų draudimo išmokų. Didelių žalų statistika rodo, kad per paskutinius 5 metus iš 13 atvejų, kai padaryta didesnė nei 0,5 mln. eurų žala, 10 atvejų žalą padarė tarptautinių vežėjų valdomos transporto priemonės.
M. Dumbauskas aiškiai mato, kad vežėjų keliama rizika išsiskiria iš visų transporto priemonių tipų, todėl privalo būti proporcingai įvertinama apskaičiuojant draudimo įmokas. Be to, civilinio atsakomybės draudimo veikla Lietuvoje veikiančioms draudimo įmonėms yra nuostolinga iš esmės nuo pat šios draudimo rūšies atsiradimo. Praėjusiais metais draudikai iš šios veiklos patyrė 19,4 mln. eurų nuostolį, ir tai yra beveik blogiausias rezultatas per visą šios rūšies draudimo istoriją.
Avarijų skaičiaus įtaka ir perspektyvos
Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas pripažino, kad dėl kylančių kainų kaltas ne draudikų apetitas, o rekordiškai išaugęs avarijų skaičius. Draudimo kaina visiems vairuotojams priklauso nuo kelių veiksnių - eismo įvykių skaičiaus ir vidutinės žalos, padarytos per vieną eismo įvykį. Praėję metai buvo rekordiniai - eismo įvykių skaičius per metus pasiekė beveik 100 tūkst. ribą, vidutiniškai per parą įvyko 275 eismo įvykiai.
A. Križinauskas teigia, kad tai yra milžiniški skaičiai, ir kiekviename tokiame eismo įvykyje padaroma mažesnė ar didesnė žala, kurią draudikams reikia atlyginti. Todėl ir daugiau pinigų reikia surinkti iš besidraudžiančiųjų. „Kai lietuviai pradės daryti mažiau eismo įvykių, ir kainos bus mažesnės“, - teigė jis.
Lietuvoje kasmet draudžiama apie 1,7 mln. transporto priemonių, o statistiškai net šeši vairuotojai iš šimto sukelia eismo įvykį. „Tad tas šimtas turi sumokėti už tų šešių kaltininkų padarytas žalas“, - kalbėjo Transporto priemonių draudikų biuro vadovas.
Būsimi pokyčiai ir kainų augimo prognozės
Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, pagal kurias siūloma nuo 2019-ųjų panaikinti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ribą ir numatyti, kad draudimo suma yra 5 mln. eurų, į ją būtų įtraukta ir neturtinė žala. Nors šias įstatymo pataisas dar turės pasirašyti prezidentė, neabejojama, kad tai lems dar vieną draudimo kainų šuolį.
Tačiau A. Križinauskas įsitikinęs, kad priėmus šį įstatymą kainos neturėtų drastiškai kilti, galėtų kilti vos keliais eurais. Tai priklausys ir nuo teismų praktikos, kiek jie priteis nukentėjusiesiems neturtinės žalos. Vis dėlto didžiąją dalį kainos lemia avarijų kiekis, ir jeigu kažkokiu būdu sumažėtų eismo įvykių, kainos galėtų ir mažėti. Deja, kitų galimybių mažinti draudimo kainų nėra, nes Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri galėtų reguliuoti kainas, o Lietuvos įstatymai draudžia bet kokį kišimąsi į kainų reguliavimą.
Patarimai vairuotojams žiemos sąlygomis
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius ir techninės pagalbos įmonės „RedGo Lithuania“ direktorius Ignas Krasauskas pateikia svarbius patarimus vairuotojams, kaip išvengti nemalonių situacijų žiemą.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai
Pirmieji šalčiai automobiliams tampa egzaminu, kai oro sąlygos patikrina akumuliatoriaus ir variklio galimybes. Dažniausia problema - susijusi su akumuliatoriais. Šaltu oru silpnas akumuliatorius nepajėgia užtikrinti tinkamos srovės, todėl vairuotojai rytais negali užvesti automobilių. Didžioji dalis užšąlančių transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų ir varomos dyzelinu.
Pagrindinės neužsivedančio automobilio priežastys tokiomis oro sąlygomis nesikeičia: nusėdęs akumuliatorius, neveikiančios ar prastai veikiančios dyzelinių variklių pakaitinimo žvakės, užšalęs kuras.
Kaip užvesti automobilį per šalčius:
- Prieš bandydami užvesti transporto priemonę, išjunkite visus jos prietaisus, klimato kontrolės, garso sistemas.
- Jei automobilis yra varomas dyzeliu, pasinaudokite variklio cilindrų pašildymo sistema kelis kartus, atkreipdami dėmesį į prietaisų skydelyje esančią lemputę.
- Bandydami užvesti transporto priemonę, nesukite jos starterio ilgiau nei 10-15 sekundžių. Jei nepavyko užvesti, palaukite porą minučių ir bandykite dar kartą.
- Jei akumuliatorius silpnas, gali prireikti jį įkrauti arba pasinaudoti pagalbiniu nešiojamu akumuliatoriumi.
- Nereikėtų naudotis automobiliais donorais, jei nesate tikri, kaip tinkamai juos pasitelkus užvesti transporto priemonę, kadangi šiuolaikiniai automobiliai turi nemažai jautrių elektros įrenginių.
Svarbu pasirūpinti matomumu ir stabdžių sistema
Jei automobilį užvesti pavyko, A. Gučius ragina neskubėti važiuoti į kelią, o atsakingai pasirūpinti tinkamu matomumu. Spaudžiant šaltukui, automobilio langai gali apšalti ne tik išorėje, bet ir viduje. Reikėtų kantriai palaukti, kol langus nupūs vėjelis, arba nugramdyti juos mechaniškai. Nerizikuokite važiuoti tik šiek tiek pravalytais langais. Pasirūpinkite ne tik priekiniu, bet ir šoniniais stiklais bei veidrodėliais. Galinis stiklas turi įmontuotas atitirpinimo sistemas, kurias reikėtų įjungti.
Pasitaiko ir tokių situacijų, kai automobilis - užvestas, stiklai - švarūs, regis, būtų galima važiuoti, tačiau įjungus pavarą ir pabandžius pajudėti, automobilis stovi vietoje. Greičiausiai leistis į kelią trukdo užšalęs rankinio stabdžio mechanizmas. Pabandykite kelis kartus išjudinti automobilį iš vietos, keli truktelėjimai gali padėti atlaisvinti rankinį stabdį ir pradėti važiuoti. Įjunkite atbulinę pavarą bei pabandyti pavažiuoti atgal. Net ir išjudėjus iš vietos patartina nevažiuoti didelio atstumo, nes nėra aišku, ar mechanizmas yra tinkamai atlaisvintas, ar stabdžių kaladėlės ir toliau liečiasi prie stabdžių disko arba būgno. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į remonto dirbtuves, kur bus įvertinta rankinio stabdžio mechanizmo būklė.
3 svarbiausios taisyklės, padėsiančios per šalčius išvengti nemalonių automobilio staigmenų:
- Prieš šalčius pakeiskite akumuliatorių. Jei to padaryti nepavyko, ir akumuliatorius yra keistas senokai, galima jį išimti bei per naktį palikti šiltai. Tačiau tokia procedūra kai kuriuose automobiliuose yra pakankamai sudėtinga, ypač jei transporto priemonė yra pakankamai nauja ir turi nemažai papildomų elektroninių sistemų.
- Pasirūpinkite, kad viduje neapšaltų langai. Jų apšalimo iš vidaus priežastis yra automobilio salone susikaupusi drėgmė. Norint jos išvengti, reikėtų pasirūpinti kilimėliais: laikyti juos švarius ir sausus, esant galimybei, išdžiovinti transporto priemonės kilimėlius namuose ir tik tada grąžinti į automobilį. Nakčiai galima palikti šiek tiek pravirus automobilio langus. Praverkite tiek, kad į transporto priemonės saloną nepatektų sniegas, bet jos vidus vėdintųsi.
- Įsitikinkite nepriekaištinga rankinio stabdžio mechanizmo veikla. Jei rankinis stabdis dažnai užšąla esant žemesnei nei -20 laipsnių oro temperatūrai, vadinasi jo mechanizmą reikia patikrinti. Jeigu automobilis stovi lygioje vietoje, transporto priemonę palikite su įjungta pirmąja mechaninės greičių dėžės pavara, o ne su rankiniu stabdžiu. Taip pat į kelkraščio pusę susukite priekinius transporto priemonės ratus, jai pajudėjus, tai sumažins tikimybę nuriedėti didesnį atstumą ar įgauti pagreitį. Po automobilio ratu galite padėti papildomą kliūtį, kuri jam neleistų pajudėti.
Kiti aktualūs pokyčiai vairuotojams
Draudimo žaliosios kortelės formos ir spalvos keitimas
Nuo liepos 1 dienos keisis žaliosios kortelės - privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį - forma ir spalva. Kirtus Lietuvos sieną, pakaks žaliosios kortelės dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo popieriaus formate.
Elektroninės eismo įvykio deklaracijos
Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimo.lt.
Draudimo galiojimas be techninės apžiūros
Nors draudimas ir techninė apžiūra (TA) yra du visiškai nesusiję dalykai, būti užtikrintam, kad net ir neturint techninės apžiūros ir sukėlus eismo įvykį žala bus atlyginta, negalima. Draudikai teigia, kad tai daugiau teorija nei realybė.
„Linavos“ įkurta draudimo bendrovė
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ įkūrė bendrovę - gavus Lietuvos banko leidimą, ji taps nauja transporto draudimo rinkos žaidėja.
Draudimas už automobilio durelių įlenkimą
Europos Teisingumo Teismas (ETT) išnagrinėjęs vieną įvykį Latvijoje konstatavo, kad eismo įvykiu galima laikyti ir tokį nutikimą, kai automobilio durelės įlenkiamos ar įbrėžiamos.
tags: #stveriasi #uz #galvos #tureti #automobili #tuoj