Turbūt visiems aišku, ką daro stovėjimo stabdys, kartais dar vadinamas rankiniu. Jį užtraukus (arba įjungus), automobilis lieka vietoje ir nenurieda net tada, kai stovi įkalnėje ar nuokalnėje. Tačiau ar tiksliai žinote, kaip jis veikia ir kuriuos ratus stabdo? Klausimas, kuriuos ratus automobilyje stabdo stovėjimo stabdys, yra gana dažnas ir turi keletą niuansų. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes priklauso nuo automobilio modelio, pagaminimo metų ir naudojamos stabdžių sistemos tipo. Šiame straipsnyje panagrinėsime šią temą išsamiai, pradedant nuo tradicinių mechaninių sistemų iki modernių elektroninių sprendimų.
Tradiciniai Mechaniniai Stovėjimo Stabdžiai
Daugumoje transporto priemonių su tradiciniu mechaniniu stovėjimo stabdžiu, kartais vadinamu rankiniu, sistema yra suprojektuota taip, kad užblokuotų galinius ratus. Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena. Šiose sistemose stabdymas pasiekiamas per trosinę sistemą, kuri sujungia stovėjimo stabdžio svirtį (arba pedalą) su galiniais stabdžių mechanizmais. Patraukus svirtį arba paspaudus pedalą, trosas įtempiamas ir suaktyvina galinius stabdžius, užblokuodamas galinius ratus. Troselio mechanizmas prispaudžia stabdžių trinkeles prie būgno arba, prie atskiro mechanizmo galinio stabdžių kaladėlės viduje.
Kodėl dažniausiai naudojami galiniai ratai?
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl tradiciniai stovėjimo stabdžiai dažniausiai stabdo galinius ratus:
- Konstrukcinis paprastumas: Galinių ratų stabdžių sistema yra palyginti paprasta ir patikima. Trosinė sistema leidžia lengvai perduoti jėgą nuo svirties iki stabdžių mechanizmų.
- Saugumas: Jei rankinį stabdį užtrauktumėte automobiliui judant, galinių ratų blokavimas yra kur kas mažiau pavojingas nei priekinių. Stabdant galinius ratus, sumažėja tikimybė, kad automobilis staiga pasisuks (ypač ant slidžios kelio dangos) arba praras kontrolę.
- Ekonomiškumas: Galinių ratų stabdžių sistema dažnai yra pigesnė nei priekinių ratų stabdžių sistema.
Istorinės išimtys
Automobilių istorijoje buvo keletas modelių, kuriuose stovėjimo stabdys veikė ne galinius ratus. Pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose buvo naudojamas stovėjimo stabdys priekiniams ratams.
Elektroniniai Stovėjimo Stabdžiai (EPB)
Prieš daugiau nei 20 metų gamintojai į įvairius modelius pradėjo montuoti ir elektrinius stovėjimo stabdžius, kurie vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose. Elektroninis stovėjimo stabdys pakeitė anksčiau naudotą įprastą rankinį stabdį ir yra paprastai valdomas jungikliu panelėje arba vidurinėje konsolėje. Jis įjungiamas mygtuko paspaudimu.
Veikimo principas ir stabdomi ratai
Dauguma elektroninių stovėjimo stabdžių (EPB), kaip ir tradicinės sistemos, taip pat veikia galinius ratus. Prie galinių ratų stabdžių sistemos montuojami du elektriniai varikliai su pavaromis, kurie, aktyvuojant stabdį, veikia galinių ratų stabdžių diskus. Tačiau EPB sistemos gali veikti šiek tiek kitaip nei tradiciniai mechaniniai stabdžiai.
Šiuo metu automobiliuose montuojamos dviejų tipų elektrinio stabdžio sistemos:
- Elektromechaninis valdymas su trosu: Tai sistemos, kurių pagrindą vis dar sudaro trosu įtempiamas stabdys, tik valdomas ne ranka, o elektros motoru. Jos laikomos ne tokiomis pažangiomis ir dėl troso faktoriaus ar išorėje montuojamo valdymo bloko nėra visiškai apsaugotos nuo karščio ar drėgmės poveikio.
- Integruota elektroninio stabdžio sistema: Vis daugiau gamintojų atsisako elektros motoru tampomų trosų sistemos ir keičia ją moderniausia, kartu su ESP arba atskirai valdoma integruota elektroninio stabdžio sistema. Šiuo atveju rankinio stabdžio trinkelės stabdžių diskus suspaudžia ne įtemptos trosu, o pasitelkiant elektrinę stabdžių apkabą. Cilindras ir pavara plastikiniame korpuse, kuriam tenka stovėjimo stabdžio funkcija, varžtais yra tvirtinami tiesiogiai prie stabdžių apkabos korpuso.
EPB privalumai
Nors dalis vairuotojų, ypač įgudusių, elektriniu parkavimosi stabdžiu nesižavi, jo privalumai naujuose automobiliuose yra akivaizdūs:
- Patogumas: EPB aktyvuojamas mygtuko paspaudimu, sutaupant erdvės centriniame pulte (vietoj rankinio stabdžio rankenos atsiranda dėtuvės, vieta mobiliajam telefonui įkrauti).
- Automatinis aktyvavimas ir atleidimas: Stabdžiai automatiškai atleidžiami, kai transporto priemonė pajuda pirmyn, todėl ji nė kiek nerieda atgal. Priklausomai nuo gamintojo sprendimo ir konkretaus modelio, EPB gali būti įjungtas automatiškai, atidarius vairuotojo dureles arba išjungus variklį. Saugumo sumetimais stovėjimo stabdys atleidžiamas automatiškai tik tada, kai variklis veikia ir vairuotojas yra prisisegęs saugos diržą.
- „Auto Hold“ funkcija: Elektroninis stovėjimo stabdys apima ir „Auto Hold“ funkciją, sukurtą apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo atgal sustojus prie šviesoforo ar įkalnėse.
- Pagalba pajudant į įkalnę (Hill Start Assist): Ši funkcija užtikrina, kad automobilis, sustabdytas įkalnėje, tiesiog stovės kaip įbestas, kol vėl spustelėsite akceleratoriaus pedalą. Tai gerokai palengvina judėjimą įkalnėje ir ypač padeda manevruoti sausakimšose daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse.
- Apsauga nuo užšalusių trosų: Tiesiogiai ant stabdžių apkabos montuojamose sistemose pavyksta išvengti tokių nesklandumų kaip žiemą užšalę rankinio stabdžio trosai.
- Saugumas: Modernūs elektriniai rankiniai stabdžiai, veikiantys kartu su automobilio elektronine stabilumo kontrolės (ESP) sistema, garantuoja dar didesnį saugumą. Be to, tokia sistema veikia kaip papildoma apsauga nuo salone žaidžiančių vaikų - elektrinio rankinio stabdžio nepavyks išjungti, jeigu neveikia automobilio variklis.
Elektrinis stovėjimo stabdys
Gedimai ir remontas
Deja, nemaža dalis apynaujų automobilių vairuotojų, susiduriančių su elektrinio rankinio stabdžio gedimais, baisisi išgirdę, jog vien elektrinio bloko, valdančio šią sistemą, keitimas nauju gali kai kuriais atvejais atsieiti 1000 ar net daugiau eurų. Pavyzdžiui, nemažai problemų dėl elektrinio stabdžio kyla nuo 2009 metų gaminamų „Toyota Avensis“ šeimininkams, kur išorėje ant užpakalinės ašies montuojamas elektrinio stabdžio valdymo blokas pasirodė esąs nepakankamai atsparus drėgmei. Tiesa, nuo 2014 metų „Toyota“ tikina išsprendusi šį klausimą, atnaujinusi valdymo bloko dizainą ir papildomai jį izoliavusi nuo drėgmės.
Avarinis Stabdymas Elektriniu Stovėjimo Stabdu
Elektrinis stovėjimo stabdys yra skirtas automobilio parkavimui bei avarinėms situacijoms, kai sugenda pagrindiniai stabdžiai. Esant avarinei situacijai, sugedus pagrindinei hidraulinei stabdžių sistemai ir vairuotojui nuspaudus elektrinį rankinio stabdžio jungiklį, įvyksta svarbus veikimo pasikeitimas:
- Jei stovėjimo stabdis įjungiamas automobiliui nejudant, jis veikia tik galinius ratus.
- Jei jis įjungiamas automobiliui judant, naudojami įprasti stabdžiai, t. y. stabdomi visi keturi ratai. Stabdymo funkcija pasikeičia į užpakalinių ratų, kai automobilis beveik sustoja.
Avariniu atveju toks elektrinis rankinis stabdys, veikdamas trumpais intervalais, savo stabdymo maniera primena stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), siekiant išvengti ratų užsiblokavimo ir su tuo susijusio transporto priemonės kontrolės praradimo. Suaktyvinus avarinio stabdymo funkciją važiuojant dideliu greičiu, pasigirsta signalas.
Kaip Nustatyti, Kuriuos Ratus Stabdo Jūsų Automobilis?
Geriausias būdas sužinoti, kuriuos ratus stabdo jūsų automobilio stovėjimo stabdys, yra peržiūrėti automobilio savininko vadovą. Jame turėtų būti pateikta tiksli informacija apie jūsų automobilio stabdžių sistemą.
Taip pat galite atlikti paprastą testą: ant slidžios dangos (pvz., sniego ar smėlio) įjunkite stovėjimo stabdį ir pabandykite pajudėti. Jei slysta tik galiniai ratai, tai reiškia, kad stabdomi tik galiniai ratai. Jei slysta visi keturi ratai, tai reiškia, kad stabdomi visi keturi ratai.
Stovėjimo Stabdžio Priežiūra ir Dažniausi Gedimai
Nepriklausomai nuo to, ar naudojate tradicinį mechaninį, ar elektroninį stovėjimo stabdį, svarbu tinkamai jį prižiūrėti. Vairuotojai stovėjimo stabdį neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, turėkite įprotį jį reguliariai naudoti.
Gedimų priežastys ir simptomai
Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su:
- Išsitampę arba nutrūkę trosai: Mechaniniuose stovėjimo stabdžiuose trosas gali užstrigti dėl korozijos ar purvo. Tai gali sukelti stabdžių užstrigimą arba neveikimą.
- Užstrigęs mechanizmas: Tiek mechaninės, tiek elektrinės sistemos gali turėti užstrigusius komponentus.
- Nusidėvėjusios stabdžių kaladėlės arba trinkelės: Susidėvėjusios stabdžių kaladėlės gali sumažinti stovėjimo stabdžio efektyvumą. Jeigu neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga, tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.
- Elektronikos gedimai: EPB sistemose gali sugesti elektriniai pavaros arba valdymo moduliai, atsirasti elektroninių gedimų, tokių kaip jutiklių gedimai arba programinės įrangos klaidos.
- Netinkamas sureguliavimas: Trosas gali būti pernelyg laisvas, tuomet reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą.
Apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus praneša keletas signalų:
- Automobilio judėjimas: Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje.
- Įspėjamosios lemputės: Apie gedimą dažnai praneša įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje. Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
- Sunkus įsibėgėjimas: Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdys lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas sukelia nereikalingą trintį.
Rekomendacijos
Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Taip pat, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiams skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus. Jei pastebėjote kokių nors problemų su stovėjimo stabdžiu, kreipkitės į kvalifikuotą mechaniką, kad jis atliktų patikrą ir remontą. Dėl elektrinio stovėjimo stabdžio konstrukcijos galinius stabdžių antdėklus rekomenduojama pakeisti autoservise.
Kiti Aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose automobiliuose, ypač senuose modeliuose, stovėjimo stabdys gali veikti per atskirus stabdžių būgnus, esančius galiniuose ratuose. Šie būgnai skirti tik stovėjimo stabdžiui ir neturi įtakos pagrindinei stabdymo sistemai. Be to, kai kuriuose sunkvežimiuose ir kituose sunkiasvoriuose automobiliuose gali būti naudojami pneumatiniai stovėjimo stabdžiai, kurie veikia visiškai kitaip nei lengvuosiuose automobiliuose, naudodami oro slėgį stabdžių atleidimui.
Apibendrinant, daugumoje automobilių stovėjimo stabdys stabdo galinius ratus, nes tai yra efektyviausia ir paprasčiausia konstrukcija užtikrinant transporto priemonės stabilumą ir saugumą stovint. Šiuolaikiniai elektroniniai stovėjimo stabdžiai taip pat paprastai veikia galinius ratus, tačiau gali turėti papildomų funkcijų, kurios padidina saugumą ir komfortą vairuotojams.
tags: #stovejimo #stabdis #stabdo #kuriuos #ratus