Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryža yra vienas opiausių transporto mazgų Vilniaus mieste, pasižymintis sudėtingu eismu ir nuolatiniais srautų konfliktais. Ši vieta jau ilgą laiką kelia diskusijas dėl eismo organizavimo trūkumų ir nuolatinių kamščių, kurie daro įtaką tūkstančiams vilniečių kasdien.

Įžanga ir esami eismo iššūkiai

Sankryžoje dažnai kyla eismo problemų, kai viešasis transportas (VT) išsukdamas iš stotelės užblokuoja vienintelę juostą, ypač piko metu. Tai sukelia didelius transporto srautų sutrikimus. Faktas, kad dabartinė stotelės vieta nėra optimali, o esami maršrutai, kur viešasis transportas, palikęs stotelę, turi kirsti srautą norėdamas patekti po žiedu, tik dar labiau apsunkina situaciją.

Ukmergės gatvės srautas nuolat konfliktuoja su Geležinio Vilko gatvės srautu. Pavyzdžiui, atkarpoje, kur dvi eismo juostos pereina į vieną ir vėl į dvi, ne kartą buvo fiksuotas chaotiškas eismas, eismo užblokavimas, avarinės situacijos, ir net susidūrimai. Kai kurie gyventojai pabrėžia, kad tokia eismo organizacija šioje vietoje išlieka "nesamonė" dešimtmečius.

Vilniaus Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžos eismo srautų schema su kamščiais ir viešojo transporto maršrutais

Geležinio Vilko gatvės infrastruktūros atnaujinimas ir viešojo transporto perspektyvos

Geležinio Vilko gatvė yra viena judriausių sostinėje, todėl jos remontui pastaruosius metus skiriamas ypatingas dėmesys, siekiant pagerinti susisiekimą.

Ankstesni atnaujinimo darbai

  • Pernai buvo sutvarkyta atkarpa nuo Noragiškių iki Didlaukio gatvės, važiuojant į centrą: paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai, suremontuoti šaligatviai ir atnaujintas ženklinimas.
  • Taip pat pernai sutvarkyta kita svarbi Geležinio Vilko gatvės atkarpa - nuo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Linkmenų fabriko iki sankryžos su Ukmergės gatve. Šios atkarpos, maždaug 720 metrų ilgio, metu gatvė buvo praplatinta, o apsisukimo į Žalgirio gatvę šviesoforinė sankryža perkelta ir naujai įrengta.
  • Be to, buvo rekonstruoti Ukmergės - Geležinio Vilko gatvių sankryžos šviesoforai, pakloti nauji šaligatviai, nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai.
  • Prieš dvejus metus buvo sutvarkyta beveik 4 kilometrų ilgio Geležinio Vilko gatvės atkarpa nuo Gerosios Vilties žiedo iki tilto per Neries upę.

Šiuo metu vykdomi darbai

  • Šiuo metu tvarkoma ir kita svarbi dviejų kilometrų ilgio Geležinio Vilko gatvės atkarpa, nuo Didlaukio iki Noragiškių gatvės, važiuojant iš centro. Iki vasaros pabaigos bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai ir atnaujintas ženklinimas.
  • Geležinio Vilko gatvės atkarpoje nuo Geležinio Vilko tilto iki Ukmergės gatvės sankryžos remonto darbai vyks nuo 9 val. iki 15 val., taip pat naktimis ir savaitgaliais. Darbų metu bus stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams. Eismas bus ribojamas vienoje eismo juostoje pasirinkta važiavimo kryptimi, o leistinas greitis bus 40 km/val.
  • Miesto savivaldybė šiems gatvės remontams skyrė daugiau kaip 640 tūkst. eurų, siekdama, kad apie 28 tūkstančiai vilniečių, kasdien važiuojančių iš Visorių, Santariškių ir Baltupių rajonų, jaustųsi saugiai ir patogiai.

Viešojo transporto sistemos tobulinimo idėjos

Daugelis pabrėžia, kad šiuo metu iš Visorių, Jeruzalės ir Baltupių iki Saltoniškių ar centro negalima patogiai nuvažiuoti autobusu. Faktas, kad toks autobusas kažkiek srauto nuimtų nuo gatvių. Pagal statybos techninį reglamentą (STR), viešasis transportas Geležinio Vilko gatve gali veikti tik kaip ekspresas. Reikėtų įrengti stoteles Riešėje, Mokslininkų, Ateities, Didlaukio gatvėse.

Tarpmiestiniai maršrutai galėtų naudotis Ateities stotele, išvengiant Žaliojo tilto ir patogiai pasiekiant „Panoramos“ ofisus. Ekspreso maršrutas per Geležinio Vilko gatvę taptų realia alternatyva asmeniniam transportui, nes šiuo metu kelionė iš Santariškių/Bajorų/Visorių iki Panoramos apylinkių su 1G maršrutu ir persėdimu yra sudėtinga ir nepatogi, užtrunkanti 3-4 kartus ilgiau nei automobiliu.

Atskirai siūloma patogesnis persėdimo mazgas tarp 1G ir 4G maršrutų Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, kas išspręstų apie 50% esamų problemų. Kalvarijų gatvėje jau yra ištisinė A juosta nuo Baltupių iki pat Konstitucijos prospekto, beliko įrengti trūkstamą atkarpą prie Jeruzalės.

Daugiafunkcis kompleksas ir aplinkinės infrastruktūros pertvarka

Šalia statomo Daugiafunkcio komplekso prasideda svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Siekiama, kad ši teritorija taptų moderniu sporto, laisvalaikio ir pramogų centru, į kurį būtų patogu atvykti, o judėjimas Šeškinėje būtų saugesnis ir sklandesnis kasdien.

Eismo mazgo pertvarka Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje

  • Rekonstrukcijos metu bus panaikinta transporto mazge esanti šviesoforinė sankryža šalia pastato Ukmergės g. 184.
  • Šiaurinėje Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos pusėje abipus Ukmergės gatvės bus įrengtos žiedinės sankryžos, kurių dėka įsiliejantis eismas taps sklandesnis ir saugesnis.
  • Pokyčiai laukia ir Ozo gatvės viaduko: pietinėje jo pusėje bus įrengtos dvi trūkstamos dobilo lapo tipo jungtys, leisiančios dešiniaisiais posūkiais iš Ukmergės gatvės užvažiuoti į Ozo gatvę (Žirmūnų kryptimi) ir iš Ozo gatvės nuvažiuoti į Ukmergės gatvę (kelio A2 kryptimi).
  • Darbai bus dalinami į dvi dalis, siekiant sumažinti nepatogumus įprastam eismui: eismo ribojimai pirmajame etape galios nuo gegužės iki gruodžio, antrajame - nuo kitų metų kovo iki lapkričio. Nors pirmieji darbai jau prasidėjo, šiuo metu technika daugiausia dirba netrukdydama eismui. Artimiausią mėnesį gali pasitaikyti laikinų važiuojamosios dalies susiaurinimų esamose Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos jungtyse. Gegužės pabaigoje darbai prasidės šiaurės vakarinėje mazgo dalyje, šalia pastato Ukmergės g. 184, o birželį rekonstrukcija jau apims bene visą transporto mazgą.

Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra

Vienas svarbiausių pertvarkos aspektų - patogesnis judėjimas pėsčiomis, kadangi šiuo metu Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje trūksta pėsčiųjų jungčių, o gatves kirsti yra nesaugu ir nepatogu.

  • Šalia žiedinių sankryžų po Ukmergės gatve bus įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, taip panaikinant poreikį nuo viešojo transporto stotelių ar einant link jų daryti didelį lankstą viaduku.
  • Papildomos dviračių takų jungtys rekonstrukcijos metu bus įrengtos ir Siesikų gatvėje bei link suplanuotų žiedinių sankryžų abipus Ukmergės gatvės.
  • Atskiru projektu ketinama pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką piečiau Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazgo. Šis tiltas sujungs Žvėryną su Nacionalinio stadiono sklypu, todėl bus galima drąsiai palikti automobilį tolėliau ir į renginius ateiti pėsčiomis. Pėsčiųjų viadukas padės pasiekti ir naują viešąją erdvę.

„Mamutų Slėnio parkas“

30 hektarų ploto teritorijoje šalia statomo Daugiafunkcio komplekso yra Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis, kuriam visai neseniai Vilniaus miesto savivaldybės taryba suteikė Mamutų Slėnio parko pavadinimą. Šioje vietoje numatoma įrengti edukacinę erdvę, kuri išryškins Lietuvos geologinį išskirtinumą ir leis iš arčiau pažinti ledynmečių palikimą. Šiuo metu ieškoma rangovo pirmiesiems teritorijos sutvarkymo etapams.

Daugiafunkcio komplekso objektai ir srautų valdymas

Daugiafunkcį kompleksą, be Nacionalinio stadiono, taip pat sudarys tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona, dvi futbolo treniruočių aikštės, sporto centras, kultūros centras bei vaikų darželis.

Tai reiškia, kad pėsčiųjų, viešojo transporto keleivių ir automobilių srautai bus generuojami įvairaus dydžio renginių metu, įvairiu paros metu. Kai kurie objektai, pavyzdžiui, darželis, generuos gana pastovų srautą, o srautai į vienus ir kitus objektus dėl skirtingo traukos laiko prasilenks. Svarbiausiu Daugiafunkcio komplekso objektu bus Nacionalinis stadionas, kuriame galės tilpti apie 18 tūkstančių žiūrovų.

Planuojama, kad dauguma žmonių iki Nacionalinio stadiono atvyks ne asmeniniu automobiliu, o viešuoju transportu, pėsčiomis, naudosis pavėžėjų paslaugomis, mikrojudumo priemonėmis, asmeninį automobilį palikdami tolimesnėse miesto vietose. Įprastai renginiai prasideda jau po vakarinio piko, o į renginius žmonės renkasi apie 2-3 valandas, todėl didelių spūsčių tai neturėtų sudaryti. Didesniu iššūkiu tokiuose objektuose tampa srautas po renginių, kai visi žiūrovai pajuda vienu metu.

Daugiafunkcio komplekso ir Nacionalinio stadiono vizualizacija Vilniuje

Nacionalinio stadiono statyba, Vilnius. 2026.03.19

Ukmergės - Geležinio Vilko gatvių sankryžos rekonstrukcija (2007 m.)

Ši sankryža, kuri transporto požiūriu laikoma viena opiausių vietų sostinėje, buvo rekonstruota į dviejų lygių sankryžą. Transporto jungtis nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės buvo suprojektuota kaip vienos eismo krypties trijų eismo juostų estakada per Geležinio Vilko gatvę. Estakados ilgis siekė 247 metrus, o plotis su atitvarais - 14,25 metro.

Esama šešių eismo juostų pločio Ukmergės gatvė buvo panaudota automobilių eismui centro link: keturių eismo juostų gatvė prieš sankryžą išplatėjo iki šešių eismo juostų, iš kurių viena buvo skirta visuomeniniam transportui, o kita - dešiniajam posūkiui į Saltoniškių gatvę.

Šiuos darbus vykdė konkursą laimėjusi AB „Panevėžio keliai“ drauge su partneriais: tiltų statybos UAB „Tilsta“ ir kelių statybos UAB „NCC Fegda“. Projekto, kurį finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, vertė siekė 35,96 milijono litų. Pasak V. Puidoko, šį projektą įgyvendinti nebuvo lengva, nes vietovė yra sudėtinga geologiniu požiūriu. Taip pat buvo nelengva rekonstrukcijos metu organizuoti automobilių eismą. Transporto srautų tyrimų duomenimis, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža rytinio piko metu per valandą abiem kryptimis pravažiuoja iki 8 tūkstančių automobilių.

Sankryžą numatyta rekonstruoti per 25 mėnesius. „Įvertinus tai, kad ši sankryža yra labai apkrauta ir rekonstrukcijos metu automobilininkams susidarys dar daugiau sunkumų, stengsimės darbus organizuoti taip, kad galėtume sutartinius įsipareigojimus įvykdyti bent šešiais mėnesiai greičiau“, - kalbėjo V. Puidokas. Sutartyje numatyta sankryžos rekonstrukcijos darbų pabaiga - 2007 metų lapkričio 7 d. AB „Panevėžio keliai“, UAB „Tilsta“ ir UAB „NCC Fegda“ Vilniuje jau yra vykdę panašų bendrą projektą - A. Narbuto ir Laisvės prospekto dviejų lygių sankryžos ties Spaudos rūmais rekonstrukciją.

Atlikus eismo organizavimo pakeitimus, siekiama ne tik padidinti eismo dalyvių saugumą, tačiau ir transporto srautų pralaidumą. Planuojama, jog nauju režimu sankryža pradės veikti nuo rugpjūčio 13 d., o šviesoforų veikimo kalibravimo darbai bus atliekami iki rugpjūčio 16 d. „Po šių pakeitimų sankryža veiks lankstesniu visiems eismo dalyviams režimu, o važiuojantiems Geležinio Vilko g. nuo centro pusės raudonas šviesoforo signalas bus įjungiamas tik tuomet, kai per sankryžą norintys pereiti pėstieji aktyvuos sensorinį pėsčiųjų mygtuką“, - sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė. Vykdant sankryžos rekonstrukcijos ir šviesoforų reguliavimo pakeitimo darbus, taip pat šioje vietoje atnaujinami šaligatviai, sankryžos apšvietimas ir tiesiami nauji dviračių takai. Planuojama, jog visa sankryžos rekonstrukcija bus baigta iki rugpjūčio mėn. pabaigos. Šie pokyčiai turės įtakos ir viešojo transporto judėjimui - nuo rugsėjo 1 d. 5 maršruto autobusai šią sankryžą kirs pakeista trasa, nebesukdami į kairę ir nebesustodami Saltoniškių stotelėje. Tikslesnė informacija keleiviams bus pateikta antroje rugpjūčio mėn. pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo už galimus nepatogumus ir laikinus eismo sutrikimus darbų vykdymo metu.

Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos estakados statybos eiga

Neišspręsti klausimai ir ateities diskusijos

Svarstoma, ar visa problematika bent jau apmažėtų su sankryžos rekonstrukcija, kai Geležinio Vilko gatvės srautas negalėtų patekti ant žiedo, o važiuotų nauju viaduku į Saltoniškių gatvę. Tačiau kyla klausimų, ar tai išspręstų problemą ar tik perkeltų ją į kitą vietą, pavyzdžiui, į Saltoniškių gatvę ir sankryžą su Narbuto gatve. Pagal principinę schemą, net uždraudus išsukti iš Geležinio Vilko gatvės į žiedą (nors duodama „0 šansų, kad tai įvyktų“), Ukmergės gatvės ir Geležinio Vilko gatvių srautai vis tiek kertasi. Be šviesoforo, eismas be viaduko būtų sudėtingas.

Kai kurie siūlomi sprendimai, tokie kaip izoliuotų greitųjų juostų įrengimas toliau nuo žiedo (nuo Konstitucijos pr.), yra vadinami utopinėmis idėjomis, visiškai orientuotomis į automobilius ir vietomis netgi neapgalvotos. Reikia viltis, kad tokie stambūs sprendimai nebus pradėti įgyvendinti, išskyrus patobulinimus žemesnės kategorijos gatvėse.

Šiuo metu nėra patvirtintų projektų, kuriuose būtų numatyta rekonstruoti esamas vieno lygio šviesoforais reguliuojamas sankryžas Geležinio Vilko g. su Žalgirio ir Ukmergės g. Vilniaus miesto savivaldybė prieš tvirtindama projektus juos pristato viešai konsultacijai, o tik vėliau specialistai sprendimą priima įvertinę ne tik projekto sprendinius, bet ir visuomenės pastabas. Šiuo metu yra derinamas dviejų lygių sankryžos projekto Gariūnų g. panaikinant vieno lygio šviesoforais reguliuojamą sankryžą statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir projektuojama dviejų lygių Minsko pl. ir Gurių g. sankryža, siekiant panaikinti nesaugų posūkį į kairę bei užtikrinti tinkamą patekimą į vystomas teritorijas Kalnėnuose ir Kuprioniškėse.

Taip pat siūloma, kad per Pedagoginį žiedą reikėtų tramvajaus viaduko (galbūt kartu su pėsčiųjų ir dviračių viaduku), o visa kita infrastruktūra jau ir taip yra tinkama.

Nacionalinio stadiono statyba, Vilnius. 2026.03.19

tags: #statybos #objektas #prie #gelezinio #vilko #ir

Populiarūs įrašai: