Audimas yra senovinis amatas, kuris smarkiai išsivystė atsiradus šiuolaikinėms technologijoms. Šiandien audimo mašinos yra tekstilės gamybos pagrindas, galinčios greitai ir tiksliai pagaminti sudėtingus audinius. Audimas - tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis tam tikra tvarka supinant dvi statmenas siūlų sistemas: išilginę (metmenis) ir skersinę (ataudus). Šių mašinų efektyvumas ir kokybė labai priklauso nuo jų komponentų, o vienas esminių elementų yra staklių velenas, skirtas metmenims ir išaustam audiniui vynioti.
Kas yra velenas audimo staklių kontekste?
Terminas velenas audimo staklių kontekste turi specifinę reikšmę. Tai yra apskritas medinis ar metalinis pagalys, ant kurio riečiami apmatai (metmenys) arba vyniojamas jau išaustas audeklas. Kitaip tariant, tai yra riestuvas. Techninėje prasme, velenas yra cilindrinė detalė, perduodanti sukamąjį judesį arba sukimo momentą. Audimo staklėse paprastai esti du pagrindiniai velenai: vienas skirtas metmenims ir kitas - audeklui vynioti. Be to, velenas gali reikšti ir audžiamųjų staklių skersinį prieš audėjos krūtinę, dar vadinamą slinkiu, arba tiesiog suvyniotą audeklą, rietimą, ritulį.
Pagrindiniai audimo staklių velenai ir jų funkcijos
Suprasti pagrindinius staklių komponentus, o ypač velenus, yra labai svarbu kiekvienam tekstilės pramonės atstovui. Audimo staklės turi metmenų tiekimo mechanizmą, kreiptuvą metmenų krypčiai keisti, metmenų vėrimo nytis, įtaisą ataudams pratiesti ir skietą ataudams prie prieaudo primušti. Pagrindiniai velenai, atliekantys esminį vaidmenį audimo procese, yra:
Metmenų velenas (Metmenų sija)
- Metmenų sija (arba metmenų velenas) yra būtina bet kokių staklių dalis. Jame yra metmenų siūlai, išilginiai siūlai, kurie driekiasi per visą audinio ilgį.
- Metmenų siūlų kokybė ir įtempimas yra labai svarbūs gaminant vienodą ir aukštos kokybės tekstilę. Nuo metmenų veleno nuvyniojama metmenų, kai audinys yra audžiamas.
Audinio velenas (Paėmimo ritė)
- Paėmimo ritė (arba audinio velenas) surenka gatavą audinį. Kai audinys išaustas, jis susukamas į ritinius ant šio veleno.
- Tai užtikrina, kad audinys būtų tvarkingai suvyniotas ir paruoštas tolesniam apdorojimui ar patikrinimui.
Kiti svarbūs audimo staklių komponentai
Nors velenai yra esminiai metmenų ir audeklo tvarkymui, audimo staklės turi ir daugybę kitų komponentų, kurie kartu užtikrina sklandų audimo procesą:
- Nytys: Ploni, į siūlą panašūs komponentai, kuriais metmenų siūlai nukreipiami per stakles. Jie yra pritvirtinti prie rėmo ir atlieka pagrindinį vaidmenį nustatant pynimo modelį. Nyčių skaičius ir išdėstymas gali skirtis priklausomai nuo audinio konstrukcijos sudėtingumo.
- Skietas: Į šukas panaši struktūra, kuri ataudų siūlus stumia į vietą, kai audinys audžiamas. Tai užtikrina, kad ataudų siūlai būtų tolygiai išdėstyti ir sandariai supakuoti, o tai prisideda prie bendros audinio tekstūros ir stiprumo. Pratiestas ataudas muštuvuose įstatytu skietu primušamas prie išausto audinio prieaudo.
- Šaudyklė: Neša ataudų siūlus pirmyn ir atgal per metmenų siūlą. Šiuolaikinėse staklėse šaudyklė iš esmės buvo pakeista pažangesniais mechanizmais, tokiais kaip reperių arba oro srovės sistemos, kurios užtikrina didesnį greitį ir efektyvumą.
- Įtempimo įtaisas: Norint gaminti aukštos kokybės audinius, labai svarbu išlaikyti vienodą metmenų ir ataudų įtempimą. Įtempimo įtaisas padeda reguliuoti įtempimą ir užkirsti kelią tokioms problemoms kaip siūlų nutrūkimas ar netolygus audimas.
- Žakardinis mechanizmas: Norint sukurti sudėtingus raštus, būtinas žakardo mechanizmas. Prietaisas gali valdyti kiekvieną metmenų siūlą atskirai, todėl galima sukurti sudėtingų dizainų, kurių neįmanoma naudojant įprastomis staklėmis.
Audimo procesas ir velenų vaidmuo
Audimo procesas prasideda nuo kruopštaus metmenų paruošimo ir jų įrišimo į metmenų veleną, o baigiasi išausto audinio suvyniojimu ant audinio veleno.
Metmenų paruošimas
Audžiant staklėmis metmenys tampomi ir lankstomi, todėl dyla ir gali trūkinėti. Dėl to metmenų verpalai verpiami iš pakankamai ilgo bei stipraus pluošto ir specialiai apdorojami. Siūlai pervejami į talpesnes, dažniausiai kūgines rites, pašalinant ydingas siūlų dalis. Medvilniniai, lininiai ir cheminio pluošto metmenys po metimo glituojami - specialioje mašinoje suvilgomi klijingų medžiagų tirpalu ir ištempti džiovinami. Paskui jie įriečiami į audimo staklių metmenų veleną. Tokie metmenys daug atsparesni dilimui ir daugkartiniam mechaniniam poveikiui, ne taip trūkinėja.
Metmenys veriami vėrimo stovuose (rankiniu būdu) ar automatinėse vėrimo mašinose. Kai pakartotinai ruošiamasi austi to paties užtaisymo metmenimis, jie primazgymo mašina priraišiojami prie staklėse paliktų metmenų galų. Ataudai pervejami į šeivas (šaudyklinėms staklėms) arba į dideles (panašias į metmenų) rites (modernioms bešaudyklėms staklėms). Kartais ataudai suvilgomi specialia emulsija.
Audimo eiga
Pagal norimą pynimą metmenys suveriami į nytis. Jos audžiant tam tikra tvarka periodiškai kilnojamos ir sudaromos žiotys. Pro jas šaudykle, vandens ar oro srautu, iešmais, sviedikliu ir kt. būdais tiesiamas ataudų siūlas; pakeltose nytyse suverti metmenys dengia tiesiamą ataudą, o nuleistose yra po juo. Pratiestas ataudas muštuvuose įstatytu skietu primušamas prie išausto audinio prieaudo.
Audinio vyniojimas
Išausta audinio dalis atitraukiama ir įriečiama į audinio veleną, o nuo metmenų veleno vėl nuvyniojama metmenų. Šis sinchronizuotas procesas užtikrina nuolatinį ir sklandų audinio gamybos ciklą.
Audimo staklių ir velenų evoliucija
Audimo amatas ir jam naudojamos staklės turi ilgą istoriją, siekiančią tūkstantmečius, o kartu su jais tobulėjo ir velenų konstrukcija bei naudojimas.
Istorinės audimo staklės
- Austi pradėta neolite iš gyvulinės (vilna), gyvūninės (šilkas) kilmės ir įvairių augalinių pluoštų.
- Pirmieji audimo įrankiai buvo lentelės su dviem skylutėmis, vėliau keturiomis ar šešiomis. Jas persukant susidaro žiotys, pro kurias peršaunami siūlai. Toks audimas vadinamas vytiniu.
- Bronzos amžiuje Vidurio Europoje austa vertikaliosiomis staklėmis, kurių apmatai buvo įtempiami moliniais (kartais ir akmeniniais) pasvarais.
- Pirmosios audimo staklės atsirado apie 5 tūkstantmetį prieš m.e. Azijoje. Centrinėje ir Pietų Amerikoje naudotos audimo staklės su horizontalia metmenų padėtimi (horizontaliosios), Egipte, Vidurio ir Pietų Europoje - su vertikalia (vertikaliosios).
- Pirmosios audimo staklės buvo be pakojų žiotims sudaryti, sudėtingesnės, su pakojomis pradėtos naudoti antrame - pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. Kinijoje, o nuo XIII-XIV a. naudojamos ir Europoje.
Audimo staklių tobulėjimas
- VI a. atsirado audimo manufaktūrų (Konstantinopolis), XVI a.- XVIII a. jos paplito ir Europoje.
- 1733 m. Anglijoje išrasta greitaeigė šaudyklė su šovos įtaisu, žymiai paspartinusi audimo procesą.
- Nuo seno audžia ir moterys, ir vyrai. Agrarinėse bendruomenėse dažniausiai audė moterys, miestuose - vyrai. Vieni garsiausių yra Azijos kilimų bei Europos gobelenų meistrai.
Velenai Lietuvos audimo tradicijose
Lietuvoje audimas turi gilias šaknis, o audimo staklių, įskaitant velenus, evoliucija atspindi šalies tekstilės istoriją.
Ankstyvosios audimo staklės Lietuvoje
- Lietuvoje naudotas seniausias audimo įtaisas juostoms austi - lentelės su skylutėmis kampuose metmenų žiotims sudaryti. Šiaurės vakarų Lietuvoje IX-XII a. kapuose rasta žalvarinių ir gintarinių ritualinės paskirties miniatiūrinių audimo lentelių.
- Pirmosios Lietuvos teritorijoje naudotos audimo staklės buvo vertikaliosios su keraminiais pasvarais, nuo XIII a. - horizontaliosios.
- II a.- IV a. kapinynuose randama kanapinių, lininių ir vilnonių audinių, austų dvinytai bei trinytai, nuo IX a.- XII a. ir keturnytai, liekanų.
Tradicinių staklių konstrukcija ir velenai
XIX-XX a. naudotas audimo stakles sudarė rėmai, du velenai (vienas metmenims, kitas audiniui įriesti) su krumpliaračiais ir strektėmis (metmenims ir audiniui įtempti). Apie metmenų veleną apdėtos balanos, kurios neleisdavo metmenims susitaršyti. Taip pat buvo naudojamos lazdelės su nytimis, pakojos (nytims kilnoti) ir lenta audėjai sėdėti. Audžiant buvo naudojama šaudyklė su šeiva (ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti) ir sprąstis audiniui išplėsti.
Gijos metmenims ir ataudams buvo ruošiamos taip: iš priverptų ričių siūlai nuvejami ant lanksčio, išbalintos ar nudažytos sruogos vytuvais pervejamos ant reketuko (krijelio), o nuo jo ant judamųjų mestuvų. Metmenys į stakles riečiami trise: vienas laiko nuo mestuvų nuimtą pynę, o kiti du riečia. Po to į stakles kabinamos nytys ir į jas veriami metmenys. Suvėrus į nytis veriama į skietą. Baigus verti skietas įstatomas į mintuvus, rišamos pakojos.
XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje audinys drabužiams, patalynei, rankšluosčiams ir staltiesėms austas paprastu drobiniu pynimu - ruoželiu, rečiau atlasu (statiniu), penkianyčiais, šešianyčiais, aštuonnyčiais ar kitais daugianyčiais pynimais arba diminiais pynimais per ketverias, aštuonerias ir daugiau nyčių. Kai kur diminiais pynimais austa pagal servetinių audinių pavyzdžius. Ripso raštais dažniausiai margintos lovatiesės. Rinktiniais raštais, dvejomis arba ketveriomis nytimis audė užtiesalus, staltieses, takelius, lovatieses, juostas, puošė rankšluosčius, drabužius. Dugną audė drobiniu pynimu, rašto siūlus iškeliant į viršų arba nuleidžiant į apačią. Raštą išgaudavo iš ataudų arba iš metmenų. Panašūs raštai išaudžiami ir kaišytiniu būdu.
Profesionalaus audimo plėtra Lietuvoje
Austa senesniųjų kartų tekstilės pavyzdžiu, kurti nauji raštai, t. p. buvo perimama audimo cechų, dvarų manufaktūrų, audimo mokyklų patirtis. XIX a. pab. Vilniuje įsteigus audimo mokyklą imta rengti parodas. Tautodailės tradicijas 1926-1940 m. puoselėjo Žemės ūkio rūmai. Ilgainiui profesionalaus amato reikšmė didėjo, meistrai plėtojo senąsias audimo tradicijas. Liaudies audimo techniką ir būdus tebenaudoja tautodailininkai. Dabar tautodailininkai, meno dirbtuvių audėjai naudoja patobulintas rankines audimo stakles su vietinių meistrų pagamintomis nytkėlėmis.
Moderniosios audimo staklės
Šiuolaikinės audimo staklės yra sudėtingos mašinos, kuriose velenai ir kiti mechanizmai veikia sinchronizuotai, užtikrindami didelį greitį ir tikslumą.
- Žiotys audžiant paprastu (2-8 nyčių) pynimu sudaromos kumšteliniu mechanizmu, sudėtingu (iki 14-28 nyčių) pynimu - nytkėlėmis. Į jas pynimo programa perkeliama mechaniniais ar elektroniniais įtaisais - audimo kortomis.
- Be šių mechanizmų, audimo staklės dar turi pagalbinių mechanizmų ir įtaisų. Tai spalvotų ataudų valdymo įtaisai, metmenų bei ataudų saugikliai, kurie sustabdo stakles trūkus bent vienam siūlui, šaudyklių ar kitokie ataudo pratiesimo mechanizmų apsaugos ar kontrolės įtaisai, atmušos mechanizmai, šeivų automatiniai keitimo mechanizmai, pavaros bei valdymo mechanizmai.
- Modernios audimo staklės turi dar mikroprocesorinės automatikos įtaisų trūkusiems ataudams automatiškai surasti, jų pakuotėms keisti, audinio rietimui išimti, staklių užtaisymui pagreitinti.
- Šaudyklinės audimo staklės gali būti rankinės, kuriose šeiva keičiama rankomis ir automatinės (keičiama automatiškai). Pagal tai, kiek audiniui austi vienu metu sudaroma žiočių, audimo staklės būna vienažiotės ir daugiažiotės.
- Dažnai tomis pačiomis audimo staklėmis galima austi įvairių žaliavų audinius. Sudėtingos bei specialios sandaros audiniai, pav., kilpiniai ir pūkuotieji audiniai - aksomas, pliušas, kilimai, t. p. kaspinai, techniniai audiniai audžiami specialiomis audimo staklėmis.
- Lietuvos tekstilės pramonėje iki XX a. aštuntojo dešimtmečio vyravo šaudyklinės mechaninės ir automatinės audimo staklės.
tags: #stakliu #velenas #ant #kurio #rieciami #metmenys