Automobilio stabdžių sistema yra vienas svarbiausių transporto priemonės komponentų, užtikrinantis saugumą kelyje. Dauguma vairuotojų puikiai žino, kad nuo stabdymo kelio ilgio priklauso vairuotojo ir keleivių saugumas. Rūpinantis nepriekaištingu automobilio veikimu, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į stabdžių kaladėles ar diskus, bet ir į stabdžių skystį, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį stabdymo sistemoje.

Stabdžių skystis yra specialus mišinys, naudojamas hidraulinėse stabdžių sistemose. Jis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant kelių eismo saugumą. Pagrindinė jo savybė - nesuspaudžiamumas. Būtent stabdžių skystis perduoda jėgą nuo vairuotojo kojos iki stabdžių mechanizmų. Nuspaudus stabdžių pedalą, slėgis per stabdžių skystį perduodamas į stabdžių cilindrus, esančius ant stabdžių apkabos. Tada jie spaudžia stabdžių trinkeles prie stabdžių diskų arba būgnų.

Stabdžių sistemos schema

Pagrindinės stabdžių skysčio savybės

Stabdžių skystis turi būti atsparus ekstremalioms sąlygoms ir pasižymėti specifinėmis savybėmis, kurios užtikrina stabdžių sistemos veikimą bet kokiomis sąlygomis:

  • Aukšta virimo temperatūra: Stabdžių skystis turi atlaikyti didelį karštį, susidarantį stabdant. Aukšta virimo temperatūra užtikrina saugumą ekstremaliomis eksploatavimo sąlygomis, kad stabdžių skystis nepradėtų per anksti virti ir dėl garų burbuliukų susidarymo nesumažėtų stabdymo poveikis.
  • Higroskopiškumas: Stabdžių skystis yra hidroskopinis, t. y., traukia vandenį iš aplinkos oro. Tai reiškia, kad laikui bėgant jis sugeria vandenį. Virimo temperatūros kritimas turi būti palaikomas kuo mažesnis, absorbuojant vandenį į stabdžių skystį; pagrindinė vertė vadinama šlapiąja virimo temperatūra.
  • Apsauga nuo korozijos: Stabdžių skystis turėtų užtikrinti apsaugą nuo korozijos ir apsaugoti mechaniškai įtemptas stabdžių sistemos sudedamąsias dalis nuo nusidėvėjimo.
  • Suderinamumas su medžiagomis: Labai svarbu, kad stabdžių skysčiai būtų visiškai suderinami su visomis sistemos medžiagomis, pavyzdžiui, su įvairiais metalais, taip pat su visomis naudojamomis guminėmis ir plastikinėmis medžiagomis. Reikia vengti stabdžių skysčių sąlyčio su dažais, nes jie tirpdo dažus.
  • Stabilumas šaltyje: Dėl specialios cheminės sudėties stabdžių skystis neužšąla šaltyje.

Stabdžių skysčių tipai ir jų klasifikacija

Stabdžių skysčių pagrindą sudaro polglikolio eteriai, boro rūgšties esteriai ir polglikoliai įvairiomis proporcijomis. Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai yra išimtis. Stabdžių skysčiuose taip pat yra būtinų paviršiaus ir gaminio apsaugą užtikrinančių priedų.

Stabdžių skysčiai dažniausiai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas, kurios žymimos DOT klasifikacija. Eksploatacinių savybių klases ir specifikacijas iš esmės apibrėžia šie standartizacijos institutai:

  • FMVSS (Federalinis motorinių transporto priemonių saugumo standartas, DOT = Transporto departamentas) - JAV Amerikos standartai.
  • ISO 4925 X klasė - Tarptautinė standartizacijos organizacija (Europos standartai).
  • JS K 2233 X klasė - Japonijos pramoninis standartas (Japonijos standartai).

Visiems stabdžių skysčiams svarbūs veiksniai yra sausoji virimo temperatūra (dar vadinama virimo temperatūra, sutrumpintai - SP) ir drėgnoji virimo temperatūra (NSP). Tai lemia temperatūrą, kurioje susidaro garų burbuliukai.

  • Sausoji virimo temperatūra (SP): matuojama visiškai naujiems stabdžių skysčiams, taigi be jokių įmaišytų medžiagų, pavyzdžiui, vandens.
  • Šlapia virimo temperatūra (NSP): matuojama patekus vandeniui. Priklausomai nuo stabdžių skysčio klasės, vandens kiekis, pagal kurį nustatomas NSP, yra nuo 3,2 iki 4,0 proc.

DOT klasifikacija

Šiuo metu prekyboje esantys populiariausi stabdžių skysčiai klasifikuojami į šias kategorijas:

  • DOT 3: Tai paprasti glikoliniai skysčiai, pasižymintys žemesne virimo temperatūra, palyginti su aukštesnės klasės skysčiais. Dėl to jie yra jautresni garų burbuliukų susidarymui esant didelėms apkrovoms. Tinka senesnėms transporto priemonėms, kuriose nėra modernių stabdžių kontrolės sistemų, tokių kaip ABS ar ESP. Nauji verda ne žemiau +205 °C, tačiau drėgmės absorbcijos atveju virimo temperatūra gali nukristi iki +140 °C. Šiuolaikinių "Tesla" modelių stabdžių skysčio užpylimo dangtelis yra pažymėtas "DOT 3" kaip minimalus reikalavimas.
  • DOT 4: Šis stabdžių skystis tinka naudoti visose diskinių ir būgninių stabdžių sistemose ir, priklausomai nuo sistemos / gamintojo specifikacijų, taip pat variklinių transporto priemonių sankabos sistemose, kurioms numatytas šios specifikacijos sintetinis stabdžių skystis. Šis stabdžių skystis taip pat tinka naudoti ABS stabdžių sistemose. Paprastai jo virimo temperatūra sausoje (SP) ir šlapioje (NSP) terpėje yra aukštesnė, palyginti su DOT 3. Daugumai šiuolaikinių automobilių labiausiai tinka DOT 4 stabdžių skystis.
  • DOT 4 ISO Class 6 / SL6 DOT 4: Sukurtas šiuolaikinėms transporto priemonėms su stabdžių sistemomis, tokiomis kaip ABS ir ESP. Maža klampa užtikrina greitą ir tikslią stabdžių sistemos reakciją, ypač šaltomis sąlygomis.
  • DOT 5: Silikoninės alyvos pagrindu pagamintas stabdžių skystis (iš pradžių sukurtas kariniams tikslams), kuris nėra higroskopiškas, t. y. nesugeria drėgmės. Jis ypač tinka senoviniams automobiliams arba klasikiniams motociklams, pavyzdžiui, kai kuriems "Harley-Davidson" modeliams. Jo niekada negalima maišyti su DOT 3, DOT 4 arba DOT 5.1 stabdžių skysčiais.
  • DOT 5.1: Pasižymi greita reakcija dėl mažos klampos, idealiai tinka šiuolaikinėms stabdžių valdymo sistemoms, tokioms kaip ABS ir ESP. Jis pasižymi dideliu terminiu stabilumu ir patikimai apsaugo nuo korozijos, o tai skatina stabdžių sistemos ilgaamžiškumą. Šis skystis dažniausiai naudojamas sportiniams automobiliams, pasižymi aukščiausia virimo temperatūra.
  • DOT 5.1 EV: Specialiai sukurtas elektromobiliams, šis stabdžių skystis pasižymi dideliu šiluminiu stabilumu ir yra pritaikytas specialiems elektrinės pavaros technologijų reikalavimams. Mažo elektrinio laidumo stabdžių skystis pasižymi puikia drėgna ir sausa virimo temperatūra, todėl užtikrina saugų stabdymą net ir po to, kai per ilgesnį naudojimo laiką absorbuojamas tam tikras drėgmės kiekis. Jis palaiko elektrines stabdžių sistemas ir užtikrina didžiausią saugumą.
  • Stabdžių skystis 4 viename: Daugiafunkcinis stabdžių skystis, atitinkantis keturias bendras specifikacijas: DOT 4, DOT 5.1, SL6 DOT 4 ir DOT 5.1 LV. Platus pritaikymo spektras sumažina neteisingo užpildymo riziką, supaprastina sandėliavimą ir taip sumažina išlaidas kasdienėje dirbtuvių veikloje.
  • 7 klasės stabdžių skystis: Apima visas taikymo sritis, kurias anksčiau atitiko du skirtingi produktai (DOT4 SL6 ir DOT 5.1). Jis lenkia įprastinius stabdžių skysčius pagal FMVSS NR. 116 DOT 3, DOT 4.

Kiti stabdžių skysčių tipai pagal pagrindą

Be DOT klasifikacijos, stabdžių skysčiai skirstomi ir pagal pagrindą:

  • Glikoliniai stabdžių skysčiai (DOT 3, DOT 4, DOT 5.1): Tai populiariausi skysčiai, pasižymintys geromis tepimo savybėmis, klampumu ir atsparumu aukštai temperatūrai. Tačiau jie turi savybę ilgainiui sugerti aplinkos drėgmę, todėl būtina juos reguliariai keisti. Svarbu žinoti, jog glikoliniai stabdžių skysčiai (DOT 3, DOT 4, DOT 5.1) yra maišomi tarpusavyje ir su vandeniu, tačiau juos keičiant vienas po kito, nemaišant, savybės nepablogėja.
  • Mineraliniai stabdžių skysčiai: Negalima naudoti automobiliuose su diskiniais stabdžiais, jie greit užverda prie aukštos temperatūros ir nemaišomi su glikoliniais skysčiais.
  • Silikoniniai stabdžių skysčiai (DOT 5): Nėra higroskopiški ir nesugeria drėgmės.
Lentelė, lyginanti skirtingų DOT tipų stabdžių skysčių savybes
Stabdžių skysčio tipas Sausoji virimo temperatūra (°C) Šlapioji virimo temperatūra (°C) Klampumas prie -40°C (mm²/s)
DOT 3 205 140 <1500
DOT 4 230 155 <1800
DOT 4 ISO Class 6 250 165 <750
DOT 5.1 260 180 <900
Motul RBF 600 FL 312 205 ~750

Kodėl ir kaip dažnai reikia keisti stabdžių skystį?

Stabdžių skysčiai traukia vandenį (yra higroskopiški). Tai reiškia, kad laikui bėgant jie sugeria vandenį iš aplinkos oro. Tai gali sukelti problemų ir tapti pavojinga. Prisigėrusio vandens stabdžių skysčio užvirimo temperatūra smarkiai sumažėja, todėl nuo stabdymo metu išsiskiriančios šilumos stabdžių skystis gali užvirti stabdžių magistralėse. Jei stabdžių skystyje yra vandens ir jis įkaista, vanduo gali išgaruoti ir stabdžių sistemoje susidaro maži garų burbuliukai. Šie garų burbuliukai yra suspaudžiami. Tai reiškia, kad jie nebegali veiksmingai perduoti stabdžių pedalo hidraulinio slėgio. Dėl to stabdymo efektyvumas gali sumažėti pačiu netinkamiausiu momentu - kai automobilį reikia stabdyti staiga, kuo mažesniu atstumu.

Kita problema gali kilti dėl užteršto arba pasenusio stabdžių skysčio, kuris praranda savo apsaugines savybes. Toks skystis neapsaugo nuo korozijos metalinių stabdžių sistemos dalių, o guminės dalys ima greičiau dėvėtis. Senas stabdžių skystis pradeda kaupti apnašas, dėl kurių stringa stūmoklių darbas, jie gali imti net strigti. Vandens prikaupęs stabdžių skystis minusinėje temperatūroje keičia savo savybes ir tampa mažiau efektyvus. Dėl to gali padidėti stabdymo kelias, o spaudžiant stabdžių pedalą jaustis didesnis pasipriešinimas. Neefektyvus stabdymas - pagrindinė eismo įvykių rizika kelyje.

Kada keitėte stabdžių skystį? Ar žinote kada reikia jį keisti ir kaip patikrinti jo būklę?

Kada rekomenduojama keisti stabdžių skystį?

Pakeisti stabdžių skystį rekomenduojama:

  • Nusipirkus naudotą automobilį ir nežinant, kada ir kokiu skysčiu buvo pildytas stabdžių skysčio bakelis.
  • Jei pastebimas minkštesnis nei įprasta stabdžio pedalo veikimas, ar ilgesnis stabdymo kelias. Lengviau nei anksčiau, žymiai minkščiau nei įprasta veikiantis stabdžio pedalas - pirmas signalas, kad galbūt reikia keisti stabdžių skystį. Dažnu atveju taip pat pastebimas ir ilgesnis stabdymo kelias, automobilis ima stabdyti labai palengva.
  • Jei stabdymo metu girdimas cypimo garsas ar jaučiamas degėsio kvapas. Tiesa, cypimo garsas būdingas ir esant staigiam stabdymui, kai stabdžių sistema veikia nepriekaištingai.

Nepaisant automobilio ridų, stabdžių skystį rekomenduojama keisti kas dvejus metus arba kas 40 - 70 tūkst. kilometrų, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Tačiau rida nėra vienintelis rodiklis, kuriuo verta vadovautis. Net ir mažai eksploatuojamo automobilio stabdžių skystis ilgainiui sensta ir praranda savo funkcijas. Automobiliui stovint stabdžių skystis taip pat sensta. Dažniau stabdžių skystį reikėtų keisti daug ir sudėtingomis sąlygomis vairuojantiems automobilių savininkams.

Tinkama stabdžių skysčio priežiūra yra esminė jūsų automobilio saugumo dalis. Svarbiausias prioritetas: stabdžių skysčiai yra saugai svarbūs komponentai! Reikia griežtai laikytis atitinkamo gamintojo specifikacijų ir jų laikytis.

Kaip pasirinkti tinkamą stabdžių skystį?

Renkantis stabdžių skystį savo automobiliui, pirmiausia reikia atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas, kurios dažniausiai nurodomos automobilio naudotojo vadove arba ant stabdžių skysčio rezervuaro dangtelio. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į DOT klasifikaciją, bet ir į tai, kurio tipo stabdžių skystis geriausia naudoti jūsų automobiliui - mineralinį, silikoninį ar glikolinį. Jei jūsų automobilio stabdžiai yra diskiniai, mineralinis stabdžių skystis yra visiškai netinkamas.

Jei mažai šioje srityje nutuokiate, pasitarkite su profesionaliais specialistais, kurie patars, kokį stabdžių skystį pilti. Pasirinkti tinkamą stabdžių skystį ir reguliariai jį keisti yra labai svarbu siekiant užtikrinti jūsų transporto priemonės saugumą.

Stabdžių skysčio talpyklos su DOT žymėjimu nuotrauka

Stabdžių skysčio patikra ir priežiūra

Svarbu reguliariai tikrinti ir prižiūrėti stabdžių skystį. Štai keletas patarimų:

  1. Reguliariai tikrinkite skysčio lygį: Pirmiausia suraskite stabdžių skysčio bakelį. Jis turėtų būti su ryškios spalvos dangteliu, variklio skyriuje, vairuotojo pusėje, netoli priekinio stiklo. Stabdžių skysčio rezervuaras turėtų būti skaidrus, todėl ant šono pamatysite dvi žymes MIN ir MAX. Skysčio lygis turėtų būti tarp šių žymų. Patikrinkite, ar stabdžių skystis yra tarp minimalių ir maksimalių žymėjimų ant rezervuaro.
  2. Stebėkite skysčio spalvą: Atidarę rezervuaro dangtelį pažvelkite į stabdžių skysčio spalvą. Šviežias stabdžių skystis turėtų būti skaidrus arba šiek tiek geltonas, šviesiai rudas, turėti auksinį atspalvį (išskyrus silikono pagrindo skystį, kuris būna violetinis ir dažniausiai naudojamas sportiniams automobiliams). Jei skystis atrodo tamsus ar drumstas, tai gali reikšti, kad jis užterštas ir jį reikia pakeisti.
  3. Keiskite skystį pagal gamintojo rekomendacijas: Dažniausiai rekomenduojama keisti stabdžių skystį kas 2-3 metus arba kas 40-80 tūkst. km, priklausomai nuo automobilio markės ir naudojimo instrukcijos. Jeigu pirkote naudotą automobilį, dėl šventos ramybės stabdžių skystį taip pat turėtumėte pakeisti.
  4. Patikrinkite, ar nėra nuotėkių: Jei pastebite, kad stabdžių skysčio lygis nuolat mažėja, patikrinkite, ar nėra nuotėkių stabdžių sistemoje.
  5. Naudokite stabdžių skysčio testerius: Jei nesate tikri, ar jau atėjo laikas keitimui, naudokite stabdžių skysčio testerius. Jie mažiau nei per minutę parodys, ar stabdžių skystis dar tinkamas naudoti.

tags: #stabdziu #skystis #pagal #automobili

Populiarūs įrašai: