Vairavimas su mechanine greičių dėže reikalauja tikslaus pedalų valdymo ir tam tikrų įgūdžių. Nors automatinės pavarų dėžės tampa vis populiaresnės, mechaninės pavarų dėžės išlieka svarbios. Todėl svarbu suprasti pagrindinius veikimo principus ir vengti dažnų vairuotojų klaidų, kurios gali lemti ne tik didesnes išlaidas remontui, bet ir saugumo riziką, ypač kalbant apie stabdymą.

Teisingas Pedalų Valdymas

Sankabos Pedalas

Sankaba sujungia variklį su varomaisiais ratais arba nuo jų atjungia. Sankabos pedalą turi spausti kairės pėdos priekis. Nepamirškite, kad sankabos pedalas turi būti įspaustas iki galo. Kai sankabos pedalas nenaudojamas, pėda neturi būti laikoma virš jo. Kai pavaros perjungiamos tinkamai ir reikiamu metu (tiek greitėjant, tiek lėtėjant), užtikrinamas optimalus variklio jėgos perdavimas varomiesiems ratams.

Vairuotojui spaudžiant sankabos pedalą tam tikru momentu variklis atjungiamas nuo transmisijos, o sukimo momentas varantiesiems nėra perduodamas. Neliečiant sankabos pedalo, prispaudimo diskas užtikrina pakankamai didelę jėgą ir sukimo momentas perduodamas nepertraukiamai. Atitinkamai, iki galo nuspaudus sankabos pedalą, diafragminė spyruoklė visiškai atitraukia sankabos diską nuo smagračio.

Stabdžių Pedalas

Stabdžių valdymas apima sąmoningą jų naudojimą ir tausojimą. Nuspaudus stabdžių pedalą, taip pat galima perjungti pavarų dėžės svirtį į žemesnę pavarą. Jeigu tenka stabdyti, nepradėkite nuo pavarų perjungimo.

Laukiant, kol pasikeis šviesoforo signalas, arba trumpam sustojus ir neišjungus variklio, turėtų būti įjungta neutrali automobilio pavara. Stovint ilgesnį laiką: įjunkite „P“ režimą (parkavimo pavara) - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui.

Stabdymas Varikliu (Be Sankabos)

Kas yra stabdymas varikliu?

Vairavimo instruktoriai ypatingai pabrėžia gebėjimą lėtinti automobilį varikliu. Stabdymas varikliu yra nemaža automobilių mėgėjų diskusijų tema. Vieni teigia, kad tai - reikalingas įgūdis ir normali praktika, kiti sako, kad taip gadinamas variklis, trumpinamas jo darbinis gyvenimas. Tikrasis stabdymas varikliu yra veiksmas, kuomet vairuotojas nespaudžia akceleratoriaus pedalo (ir jokių kitų pedalų), kuomet automobilis rieda su įjungta pavara.

Kadangi tuo metu automobilio ratai yra tiesiogiai sujungti su varikliu, o vairuotojas nekelia apsisukimų akceleratoriaus pedalu, automobilis sparčiai lėtėja. Iš tikrųjų, akceleratoriaus pedalo atleidimas sumažina oro ir degalų kiekį, patenkantį į cilindrus. Kai kurie naujesni automobiliai visiškai nutraukia degalų įpurškimą, taip pagerindami sąnaudas. Toks sulėtinimo būdas niekaip varikliui nekenkia ir tikrai netrumpina jo gyvenimo.

Kada ir kodėl verta stabdyti varikliu?

Artėdami prie sankryžos, eismo kamščio ar kelių mokesčių surinkimo punkto, nejunkite neutralios pavaros. Daugelis vairuotojų mano, kad taip jie sutaupys degalų, tačiau iš tiesų kur kas geriau stabdyti varikliu. Automobiliu leidžiantis nuokalne (arba prieš posūkį), reikėtų daugiausia pasikliauti variklio stabdymo jėga, o stabdžius naudoti tik tada, jeigu reikia dar labiau pristabdyti.

Stabdydami įprastais stabdžiais mes kinetinę energiją paverčiame karščiu. Lygiai tas pats vyksta ir stabdant varikliu, juk kinetinė energija turi kažkur pasišalinti. Dar daugiau - kartais varikliu stabdyti yra tiesiog geriau. Tas karštis mažina stabdžių efektyvumą, jei stabdžių diskai perkaista. Važiuojant nuo ilgo kalno geriau automobilį palikti žemesnėje pavaroje ir stabdyti varikliu. Taigi stabdymas varikliu nėra įgūdis - greičiausiai jūs tai darote pakankamai dažnai.

Infografika: Stabdymo varikliu principas ir nauda

Stabdymas su Sankaba ir jo Pavojai

Važiavimas neutralia pavara arba su nuspausta sankaba

Kartais artėdami prie šviesoforo vairuotojai nuspaudžia sankabos pedalą ir taip nuvažiuoja paskutinius keliasdešimt ar net kelis šimtus metrų. Važiuoti neutralia pavara arba važiuoti nuspaudus sankabos pedalą - tai vienas ir tas pats. Toks stabdymas neabejotinai yra žalingas automobiliui - be reikalo dėvima sankaba.

Laikant koją ant sankabos pedalo, net jei jis nėra pilnai nuspaustas, sankabos diskai gali būti ne pilnai susilietę. Bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpesnį eksploatacijos laikotarpį. Tai žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Ši klaida dažnai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie anksčiau vairavo automobilius su automatine pavarų dėže. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų nuolat laikyti kojos ant sankabos pedalo.

Variklio sūkių suderinimas (rev-matching)

Perjungiant pavaras į žemesnę, ypač norint pristabdyti automobilį varikliu, vairuotojai turi taikyti techniką, vadinamą apsisukimų suderinimu (rev-matching). Neteisingas pavarų perjungimas, ypač staigus perjungimas į žemesnę pavarą, kai variklio sūkių skaičius pernelyg padidėja ir gali viršyti raudonąją zoną, gresia liūdnomis pasekmėmis.

Pavyzdys iš patirties: „Mano "Fiat 600D" spidometras rodo truputį daugiau kaip 100km/h. Pradedu atsargiai stabdyti - perjungiu pavaras iš ketvirtosios į trečiąją ir negalvodamas atleidžiu sankabą. Tą patį akimirksnį mašina ima kelyje suktis vilkeliu.“

Numiname sankabos pedalą ir aukštesniąją pavarą perjungiame į žemesniąją, atitinkamai spausdami akceleratorių, kad variklio apsisukimų skaičius padidėtų. Jeigu variklio apsisukimai išsitenka įjungtos pavaros greičio ribose, galime iš karto atleisti sankabą - nieko blogo neatsitiks. Jeigu variklio apsisukimai būtų daug mažesni už ratų sukimosi greitį, tai varantieji ratai stengtųsi greitinti variklį ir imtų čiuožti. Tai reikia turėti galvoje.

Sportiniame važiavime tachometras yra vienas iš geriausių kontrolės prietaisų. Ralistai nuolat žiūri į tachometrą ir beveik niekada nepažvelgia į spidometrą, nes greitis jiems, tiesą sakant, tarsi neturi reikšmės.

Dažniausios Klaidos ir Jų Poveikis Sankabai

Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuodami automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti efektyviai ir saugiai, svarbu jų vengti.

Nuolatinis kojos laikymas ant sankabos pedalo

Laikant koją ant sankabos pedalo, net jei jis nėra pilnai nuspaustas, sankabos diskai gali būti ne pilnai susilietę. Bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpesnį eksploatacijos laikotarpį. Tai žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla.

Pavarų perjungimas praleidžiant pavaras

Daugelis vairuotojų mano, kad praleidžiant pavaras, pavyzdžiui, perjungiant iš 4-os į 2-ą, sutaupoma laiko ar degalų. Nors kai kurie teigia, kad tai gali pagerinti degalų naudojimo efektyvumą, mechaninio gedimo rizika yra didesnė nei galimas sutaupymas. Tai praktika, kuri reikalauja patirties ir tikslumo.

Kaina: Sankabos, kaip ir kitos mechaninės automobilio dalys, per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė. Viso sankabos remonto komplekto kaina išaugo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o neretai ji gali viršyti net 10 tūkstančių eurų.

Vairavimo Egzamino Reikalavimai

Vairavimo egzamino metu keliami griežti reikalavimai sankabos valdymui. Toliau pateikiami dažniausi pažeidimai (NK - neleidžiamoji klaida, SPK - specialioji pakartotinė klaida):

  • NK - be reikalo užgesina variklį.
  • NK - be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu).
  • NK - laiko koją ant / virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių.
  • NK - per greitai atleidžia sankabos paminą.
  • NK - netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras.
  • NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - važiuodamas mažu greičiu netinkamai valdo sankabos paminą.
  • NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą tris ar daugiau sekundes.
  • NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių.
  • SPK - šešis kartus užgesina variklį.
  • SPK - šešis kartus važiuoja išjungta sankaba.

Stabdymo technika ir saugumas

Veiksmingiausiai stabdoma prie sukibimo ribos. Tačiau, norint to išmokti, reikia kartais šią ribą ir peržengti. Jaunas vairuotojas, kuris stabdydamas mano, kad čia pat ratai bus blokuoti ir ims čiuožti, kitaip tariant yra prie pat sukibimo ribos, iš tiesų dažniausiai būna nuo jos dar tolokai, už 30%.

Vadinasi, stabdžių pedalą reikia tiek spausti, kad pajustume, jog ratai pasiekė pirmąją laukiamo slydimo ribą. Jei juos blokavome, tučtuojau truputį sumažiname spaudimą ir iš karto vėl padidiname. Ne visi keturi ratai iš karto atsiduria anapus sukibimo ribos, o tik vienas iš jų. Nėra tokių stabdžių ir nebūna tokių situacijų, kad visi keturi ratai tuo pačiu metu būtų vienodai veikiami.

Schema: Automobilio ratų sukibimo su keliu ribos

Pažangios Stabdymo Technikos

Stabdymas kaire koja ir akceleravimas dešine (angl. Left Foot Braking)

Kitados didelį susidomėjimą sukėlė straipsnis, kuriame buvo rašoma, kaip žymusis suomių automobilistas Mekinenas perjunginėja pavaras, nenaudodamas sankabos; kairiąja koja tuomet stabdo, o dešiniąja spaudžia akceleratorių. Savaime aišku, taip jis darė tam tikromis sportinio važiavimo situacijomis. Tokiems manevrams tinka, mano supratimu, tik tam tikri automobilių tipai. Tiesa, teko girdėti, jog bandyta juos atlikti su įvairiausiomis mašinomis, ir rezultatai, pasak bandžiusiųjų, buvę neblogi. Esu šitaip važinėjęs II grupės automobiliu "Morris Cooper". Jo variklio galingumas buvo smarkiai padidintas.

Nors įjungti pavarą, nenaudojant sankabos, visada yra įmanoma. Reikia tik tobulai mokėti perjunginėti pavaras tame apsukimų diapazone, kuriame ratų ir variklio sukimosi greičiai idealiai atitinka vienas kitą. Tada svertas, neišmynus sankabos, lengvai pereina iš vienos padėties į kitą. Kairioji koja esti laisva.

Kaipgi pristabdysime tik užpakalinius ratus, kai priekiniai yra varantieji? Paspausdami vienu metu ir stabdžių, ir droselio valdymo pedalus. Pavyzdžiui, jei sportiniame "Morise" su priekiniais varančiaisiais ratais ir 100AG varikliu kairiąją koją laikome ant stabdžių pedalo, o dešiniąją - ant akceleratoriaus, tai, stabdydami iš karto visus keturis ratus ir varikliu greitindami du priekinius ratus, galime priversti slysti užpakalinius ratus.

Turbūt jau aišku, jo aprašytasis manevras vargiai pavyks su automobiliu, kurio variklis yra per silpnas, kad visiškai nurungtų stabdžius. Paprastai stabdžiai tokiais atvejais esti gerokai veiksmingesni už variklį.

Rankinio stabdžio naudojimas stabdymui

Yra dar vienas metodas - patraukti rankinį stabdį. Tačiau manevrą su rankiniu stabdžiu, vairuotojų gerai žinomą ir noriai naudojamą figūrinio vairavimo varžybose, irgi derėtų pirmiausia gerai išmokti. Esu vartojęs rankinį stabdį, pavyzdžiui, staigiuose vingiuose, kuriuos ralistai vadina kilpomis. Ir tiktai važiuodamas "Morisu". Apskritai rankiniai stabdžiai gerai veikia tik iki tam tikros greičio ribos.

Nuotrauka: Sportinis automobilis posūkyje naudojant rankinį stabdį

tags: #stabdymas #su #sankaba #ir #be #jos

Populiarūs įrašai: