Pastaraisiais metais Europos sunkvežimių rinka išgyveno sudėtingą laikotarpį, fiksuodama traukimąsi, tačiau Lietuva pademonstravo išskirtinį, fenomenalų naujų registruotų sunkvežimių skaičiaus augimą. Šis augimas leido šaliai įsitvirtinti tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos (ES) rinkų, nepaisant bendrojo regiono nuosmukio.
Europos ir Lietuvos rinkos dinamika
2024-2025 m. Europos ir Lietuvos sunkvežimių rinkos apžvalga
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pateikė duomenis apie sunkesnių nei 16 tonų bendrosios masės sunkvežimių rinką. Nors daugumoje ES rinkų pardavimas mažėjo, Lietuvoje buvo užregistruoti 10 929 nauji sunkvežimiai. Tai sudaro 59,5 proc. augimą, lyginant su ankstesniais 2024 metais (6 852 vnt.).
Tačiau tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir primena, jog 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi. 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. susitraukimas. P. Drižas pažymi, kad "beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. susitraukimas." Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu.
Duomenys už 2025 m. pirmą pusmetį patvirtina, kad Europos sunkiasvorių transporto priemonių rinka patyrė aiškų smūgį. Didžiausios ES ekonomikos užfiksavo dviženklius kritimus tiek sunkvežimių, tiek furgonų segmentuose.
Furgonų ir sunkiasvorių transporto priemonių segmentai
Naujų komercinių furgonų (mikroautobusų iki 3,5 tonų) registracijų skaičius Europos Sąjungoje sumažėjo 13,2 proc. palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu ir siekė 729 127 vienetų. Sumažėjimas buvo ypač pastebimas didžiausiose rinkose:
- Vokietijoje užregistruotas net 14,7 proc. nuosmukis;
- Prancūzijoje - 12 proc.;
- Italijoje - 11,7 proc.
Vienintelė didelė šalis, kuri nepasidavė nuosmukio tendencijai, yra Ispanija, kurioje užregistruotas +11,2 proc. augimas.
Dar blogesnė yra sunkiųjų automobilių (virš 3,5 tonų) padėtis. Čia sumažėjimas sudarė 15,4 proc. per metus, iki 155 367 vienetų. Sunkiojo transporto (virš 16 t) segmente nuosmukis siekė 14,5 proc., o vidutinio (3,5-16 t) - net 20 proc. Visi didžiausi rinkos dalyviai užfiksavo dvigubai didesnį nuosmukį: Vokietija - 27,5 proc., Prancūzija - 18,8 proc.
Atsižvelgiant į bendrą Europos nuosmukį, aiškiai išsiskiria Lietuva, kuri užfiksavo įspūdingą augimą abiejuose pagrindiniuose rinkos segmentuose. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį mūsų šalyje buvo įregistruota 6 668 sunkvežimių, o tai reiškia net 113,6 proc. augimą. Lietuva taip pat gerai pasirodė ir furgonų segmente, kur registracijų skaičius išaugo 23 proc. 2025 m. I ketvirtį visoje ES buvo registruota 16 proc. mažiau sunkvežimių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau Lietuva vėl užfiksavo augimą. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, naujų registruotų sunkvežimių skaičius Lietuvoje per pirmuosius šių metų mėnesius išaugo 110,8 proc.
Lietuvos augimo priežastys
Parko atnaujinimas ir ekonominiai veiksniai
Lietuvos augimą pirmiausia lėmė parko atnaujinimas: tiesiog ateina tam laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Taip pat šiuo metu yra geras metas pirkti - vilkikai atpigę.
Vežėjų grįžimas iš Lenkijos
Kita svarbi dalis - ne vienerius metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Lenkai pakeitė mokestinę sistemą, padidėjo darbo jėgos mokesčiai ir išlaidos vairuotojams, todėl dabar registruoti ten vilkikus darosi brangu ir šalis praranda patrauklumą. Kaip aiškina ekspertai, jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų.
„Lietuvos sunkvežimių parkas kiek didėja, ir šiemet didės, įmonės atsargiai, bet kalba apie plėtrą. Tą daro ir maži, ir vidutiniai, ir dideli vežėjai. Tam yra argumentų - rinkoje nėra vilkikų pertekliaus. Iš kitos pusės, pasiūla ir Europos ekonomika neauga taip, kaip norėtųsi. Ryškesnio pasiūlos augimo nėra, tad augimas bus nedidelis“, - prognozuoja ekspertai.
Sektoriaus iššūkiai ir konkurencingumo veiksniai
Vairuotojų trūkumas Europoje
Situacija galėjo būti geresnė, nes vien tik parko atnaujinimas savaime negarantuoja rezultato. Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. P. Drižas akcentuoja, kad „ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis - trečiųjų šalių vairuotojai. Nuolat didėjantis vairuotojų trūkumas diktuoja, kad vien tik Lietuvos įmonių investicijų konkurencingumui išlaikyti nepakanka.“
Investicijų svarba ir autoparko atnaujinimas
ACEA pateikė ir daugiau duomenų, rodančių tokių investicijų svarbą. Vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų. Pietų ir Rytų Europoje situacija prasčiau:
- Italijoje: 19,8 metų
- Ispanijoje: 15,1 metų
- Rumunijoje: 16,5 metų
- Vengrijoje: 13,2 metų
- Lenkijoje: 13,3 metų
Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių. Nuolatinis Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais P. Drižo nestebina.
„Vairuotojų trūkumo ir mažų maržų sąlygomis investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai investicija į geresnes vairuotojų darbo sąlygas, ergonomiką, jų pritraukimą, esamų darbo vietų išlaikymą. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas.“
Tvaresnė technika ir kelių mokesčiai
Ne visose šalyse kelių mokesčiai auga vienodai, tačiau taršiam transportui jie dažniausiai didėja, skatindami vežėjus rinktis „Euro 6“, dujinius ar elektrinius vilkikus. Tai papildomas spaudimas atnaujinti parką ir investuoti į tvaresnę techniką. Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti. Jei vilkikas per metus Vokietijoje nuvažiuoja apie 120 tūkst. kilometrų, tai reikštų maždaug 1 200-3 600 eurų sutaupymą vienam sunkvežimiui.
„Dirbti Vakarų Europoje su „Euro 6“ standarto neatitinkančiais vilkikais labai brangu, iš esmės nekonkurencinga dėl taikomų kelių mokesčių.“
Variklių tipai ir elektrifikacijos tendencijos
Verta atkreipti dėmesį į variklių tipą. Dyzeliniai sunkvežimiai vis dar dominuoja - jie sudaro 93,6 proc. registruotų transporto priemonių ES. Tuo pačiu metu elektrinių transporto priemonių rinkos dalis išaugo iki 3,6 proc. (palyginti su 2,1 proc. praėjusiais metais). Elektrifikacijos lyderė yra Nyderlandai, kurie sudaro beveik 20 proc. elektra varomų sunkvežimių registracijų ES ir užregistravo įspūdingą 187,6 proc. augimą.
Panaši situacija yra ir mikroautobusų segmente. Nors dyzelinas vis dar dominuoja (82 proc. rinkos dalies), jis praranda pozicijas - jo dalis sumažėjo nuo 84,3 proc. 2024 m. I pusmetyje. Elektrinių furgonų registracijų skaičius išaugo 5,8 proc. per metus ir pasiekė 9,5 proc. rinkos dalies. Benzininių modelių registracijos sumažėjo beveik 30 proc., o hibridinių - padidėjo 7,1 proc. ir pasiekė 2,6 proc.
Veiklos optimizavimas ir finansiniai pranašumai
Įvairiose šalyse yra skirtingi kelių mokesčių administratoriai ir skirtingos sąlygos. DKV platformoje galima planuoti maršrutus, nurodžius sunkvežimio emisijos klasę skaičiuoti, kiek kainuos, ar apsimoka. Naudojantis degalų ir paslaugų kortele mėnesio gale atkeliauja viena sąskaita, galimas PVM ir akcizo susigrąžinimas - mažinama administracinė našta. „Toks veiklos optimizavimas leidžia vežėjams turėti apyvartinių lėšų tų pačių naujų vilkikų įsigijimui“, - vežėjų konkurencinę kasdienybę apibūdina ekspertai.
Lietuvos verslo atsparumas
P. Drižas reziumuoja, kad kol kitų šalių vežėjai yra gerokai apriboję naujų vilkikų pirkimą ir laukia ES rinkos pakilimo, Lietuvos verslas nedelsia - demonstruoja atsparumą ir geba prisiimti riziką.
tags: #ssrs #laiku #lichaciovo #gamyklos #gamybos #visureigis