Darbo santykių srityje Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato galimybę darbuotojui atlikti papildomą darbą, kuris nėra numatytas pagrindinėje darbo sutartyje. Toks susitarimas yra laikomas pagrindinės darbo sutarties dalimi ir reglamentuoja papildomų darbo funkcijų atlikimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės papildomo darbo formos, jo įforminimo reikalavimai, atostogų skaičiavimas, nutraukimo tvarka bei skirtumai nuo viršvalandžių ir darbo masto didinimo.
Papildomo darbo samprata ir formos
Pagal DK 35 straipsnį, susitarimas dėl papildomo darbo yra sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Svarbu pažymėti, kad toks susitarimas nėra atskira darbo sutartis, o tampa pagrindinės darbo sutarties dalimi.
Iki 2024 m. liepos 1 d. galiojo dvejopo pobūdžio susitarimai: dėl papildomo darbo ir dėl antraeilių pareigų. Pastarieji buvo sudaromi, kai darbas buvo atliekamas kitoje darbovietėje. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas susitarimams dėl papildomo darbo toje pačioje darbovietėje.
Papildomas darbas gali būti atliekamas keliais būdais:
- Darbo funkcijų jungimas: Atliekamas laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo metu.
- Darbo funkcijų sugretinimas: Atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinis darbas.
- Projektinis darbas: Atskiras susitarimas dėl projektinio darbo.
Susitarimo dėl papildomo darbo turinys
Naujasis Darbo kodeksas detaliai apibrėžia susitarimo dėl papildomo darbo turinį. Jame privalomai turi būti nurodyta:
- Papildomo darbo funkcija: Konkretus apibrėžimas, kokias papildomas funkcijas atliks darbuotojas.
- Laikas, kada bus atliekama papildoma darbo funkcija: Ar tai bus laisvas laikas, ar sutapimas su pagrindiniu darbu, ar projektinis darbas.
- Darbo užmokestis ar priemoka: Sutartas atlyginimas už papildomą darbą.
- Darbo valandų skaičius: Kiek valandų darbuotojas dirbs papildomas funkcijas.
Nauja nuostata DK numato galimybę susitarti dėl pagrindinės ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. Tai gali būti naudinga, pavyzdžiui, kai darbuotojas siunčiamas į mokymus, kurių metu kelia kvalifikaciją pagal papildomo darbo funkcijas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra darbo laiko trukmė, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, negali viršyti 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbdavys privalo užtikrinti, kad toks susitarimas nepažeistų maksimalių darbo ir minimalių poilsio laiko ribų.
Atostogos ir atostoginiai
Jei darbuotojas dirba papildomą darbą funkcijų jungimo būdu (laisvu laiku), jis įgyja papildomas teises, pavyzdžiui, teisę į ilgesnes atostogas. Šios teisės taikomos tik papildomai atliekamai funkcijai ir tik tiek, kiek ji yra atliekama.
Susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimas
Viena iš naujovių yra galimybė bet kuriai darbo sutarties šaliai vienašališkai nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo, įspėjus apie tai prieš 5 darbo dienas. Tai sprendžia situacijas, kai darbdavys nori nutraukti susitarimą, bet darbuotojas tam prieštarauja. Anksčiau toks susitarimas galėjo būti nutrauktas tik esant darbuotojo sutikimui.
Susitarimo nutraukimas nedaro įtakos visai darbo sutarčiai - ji lieka galioti. Tačiau, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo, nebent šalys susitaria kitaip.
Papildomas darbas, viršvalandžiai ir darbo masto didinimas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas skiria papildomą darbą nuo viršvalandžių ir darbo masto padidinimo.
Viršvalandžiai
Viršvalandžiai - tai laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Jie paprastai dirbami darbdavio pavedimu, esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams ir tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus DK nustatytus atvejus).
- Ribojamas maksimalus viršvalandžių skaičius: ne daugiau kaip 8 valandos per 7 dienas, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų per savaitę.
- Bendras darbo laikas per savaitę negali viršyti 48 valandų (vidutiniškai per apskaitinį laikotarpį).
- Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
- Viršvalandžiai apmokami ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio arba gali būti kompensuojami laiku, pridedant prie kasmetinių atostogų.
Darbo masto padidinimas
Darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu. Tai gali būti ilgesnė nei įprasta darbo laiko trukmė pagrindinei funkcijai (pvz., 48 ar 60 valandų per savaitę), už kurią sutariamas atitinkamas atlygis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks darbo laiko viršijimas virš 40 valandų per savaitę ar 8 valandų per dieną yra viršvalandžiai. Jei tai vyksta darbdavio iniciatyva, tai laikoma viršvalandžiais. Jei šalių susitarimu - tai gali būti papildomas darbas arba darbo masto padidinimas.
Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, jam mokamas padidintas darbo užmokestis. Susitarimas dėl darbo masto padidinimo turėtų būti aptariamas galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas, arba atskirame susitarime prie darbo sutarties. Toks susitarimas neturėtų būti suprantamas kaip atskira darbo sutartis.
Pagrindiniai skirtumai tarp papildomo darbo ir darbo masto padidinimo:
| Kriterijus | Papildomas darbas | Darbo masto padidinimas |
|---|---|---|
| Funkcija | Atliekama nauja, nesulygta darbo funkcija | Didinamas tos pačios pagrindinės darbo funkcijos krūvis |
| Įforminimas | Susitarimas dėl papildomo darbo (darbo sutarties dalis) | Darbo sutarties modifikavimas arba atskiras susitarimas |
| Apmokėjimas | Sutariama dėl darbo užmokesčio ar priemokos | Mokamas padidintas darbo užmokestis |
INFOLEX PASTABA: Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Darbo kodekso 35 str. 4 d. nuostatos dėl papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikomos 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal naują tvarką.
tags: #papildoma #funkcija #oranzinis #posukis