Apie Vilniaus universiteto Verslo mokyklą
Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM) - pirmoji Lietuvoje įkurta ir pirmaujanti verslo studijas mūsų valstybėje siūlanti švietimo institucija. Įkurta dar 1989-aisiais, VU VM garsėja savo nepriekaištinga akademine reputacija tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tarptautinės Akreditacijos ir Kokybės Standartai
VU Verslo mokykla pirmoji Baltijos šalyse ir Lietuvoje įvertinta tokiomis prestižinėmis tarptautinėmis akreditacijomis kaip AMBA (angl. Association of MBAs) ir ACBSP (Accreditation Council for Business Schools and Programs). Šios akreditacijos patvirtina VU VM siūlomų studijų programų aukščiausią, tarptautinio lygio kokybę, aktualumą ir nuolatinį tobulinimą.
„AMBA akreditacijos siekėme kryptingai - tai pripažinimas ir kartu neeilinis įvertinimas, kuris patvirtina ne tik mūsų magistrantūros studijų programų vertę, bet ir nuoseklų VU Verslo mokyklos siekimą atsirasti aukščiausios kokybės verslo studijų pasiūlos tarptautiniame žemėlapyje. Tai ir yra mūsų strategijos dalis“, - teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. AMBA akreditacija ne tik sustiprina VU Verslo mokyklos, bet ir viso Vilniaus universiteto tarptautinį matomumą bei reputaciją. Ji patvirtina, kad VU VM siūlo globalius standartus atitinkantį verslo išsilavinimą, orientuotą į lyderystę, antreprenerystę ir atsakingą verslo praktiką.
Studijų Programos ir Ugdymo Filosofija
VU Verslo mokykla siūlo platų bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijų programų pasirinkimą, taip pat MBA programą vadovams. Šios programos sukurtos skatinti antreprenerystės, verslo, inovacijų ir lyderystės kompetencijų ugdymą. Mokyklos dėstymo filosofija remiasi mokslinės kokybės ir praktinės, realiais verslo iššūkiais paremtos patirties derinimu.
Bendradarbiaudami su rinkos lyderiais, antrepreneriais ir partneriais visame pasaulyje, studentai ir vadovai ugdo kritinį ir antreprenerišką mąstymą, problemų sprendimo ir lyderystės gebėjimus, būtinus šiuolaikinėje rinkoje. VU Verslo mokykloje kuriama dinamiška verslumo ekosistema, apjungianti teoriją ir praktiką, suteikianti galimybę studijuojantiems kurti reikšmingus pokyčius.
Specializuotos Magistrantūros Programos
Kviečiame teikti paraiškas į 2025 m. studijas šiose programose:
- Sustainable Finance & Investments - įvaldykite tvarius finansus.
- DeepTech Entrepreneurship - sukurkite sėkmingą technologijų startuolį.
- Digital Marketing - gilinkite žinias tiek apie tradicinę, tiek apie skaitmeninę rinkodarą vienintelėje tokioje studijų programoje Lietuvoje.
- International Project Management - išmokite iššūkius paversti lyderyste.
Ministerija šiemet finansuoja septynias studijų vietas VU Verslo mokyklos studijų programoje „Aukštųjų technologijų verslas“ (Deeptech Entrepreneurship), kurios turinys parengtas bendradarbiaujant su CERN.
„Džiaugiamės tvaria partneryste su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri jau antrus metus iš eilės investuoja į mūsų studentų ateitį. Toks nuoseklus palaikymas rodo valstybės strateginį požiūrį į aukštųjų technologijų verslų plėtrą ir inovacijų ekosistemos stiprinimą Lietuvoje. Kartu su ministerija siekiame ugdyti lyderius, gebančius sujungti mokslą ir verslą bei kurti aukštą pridėtinę vertę šalies ir tarptautiniu mastu,“ - teigia dr. „Norime, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje gimsta ir auga proveržio technologijos. Tam būtina ugdyti jaunus lyderius, gebančius jungti mokslą ir verslą bei kurti inovacijas, galinčias konkuruoti pasaulinėje rinkoje.“
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studijų programa „DeepTech Entrepreneurship“, sukurta bendradarbiaujant su CERN, VU Matematikos ir informatikos, Fizikos fakultetais, suteiks galimybę studentams įgyti inovacijų valdymo, technologiškai pažangių produktų ir paslaugų vystymo, technologijų startuolių kūrimo žinių ir įgūdžių.
Partnerystės ir Studentų Parama
Vilniaus Privati Gimnazija yra naujasis VU Verslo mokyklos partneris. Ši partnerystė yra investicija į jaunąją kartą, siekiant ugdyti antreprenerišką mąstyseną nuo ankstyvo amžiaus: gebėjimą matyti galimybes, prisiimti atsakomybę, kūrybiškai ir drąsiai spręsti iššūkius, kurti vertę sau bei aplinkai.
„Entrepreneurship Clinic“
„Entrepreneurship Clinic“ (Verslumo Klinika) siūlo studentams pagalbą vystant verslo idėjas ir sprendžiant realius verslo iššūkius studijų metu. Nauji mentoriai, tokie kaip Dovydas Kuprys (Rinkodara ir Pardavimai) ir Robertas Vyšniauskas (Finansai, Mokesčiai, Verslo teisė), papildo komandą, suteikdami palaikymą nuo auditorijos pasiekimo iki teisingų finansinių sprendimų priėmimo. „Entrepreneurship Clinic“ plečiasi ir su naujais ekspertais verslo plėtros ir startuolių mentorystės komandoje: Laura Kildė, Ingrida Gelminauskienė, Utku Boyra.
Vilniaus universiteto Verslo mokykla ir „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) tyrimas
„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) tyrimus Lietuvoje vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM), bendradarbiaudama su „Moody‘s Lithuania”. Šis tyrimas, vykdomas daugiau nei 100 pasaulio šalių jau 26 metus, teikia patikimą informaciją apie verslumo ekosistemas ir geografiškai dengia daugiau nei 70 proc. pasaulio BVP. Lietuvos GEM 2025/2026 nacionalinė ataskaita bus paskelbta šių metų gegužės mėnesį.
Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla ir tarptautinė rizikos vertinimo agentūra „Moody’s“ pasirašė paramos sutartį, pagal kurią finansuos „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) tyrimą Lietuvoje. Paramos suma siekia 50 tūkst. eurų, o jos tikslas - suteikti mokslinį pagrindą sprendžiant verslo problemas Lietuvoje. „Mūsų tvari partnerystė su „Moody’s“ rodo pasitikėjimą Lietuvos mokslo galimybėmis ir jo reikšmę tarptautiniame kontekste.“
Lietuvos Pozicija Globaliame Verslumo Žemėlapyje
Naujausia „Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2025/2026 Global Report“ ataskaita rodo paradoksalią pasaulio ekonomikų situaciją: verslų kuriama daugiau nei bet kada, tačiau jų gebėjimas tapti ilgalaikiais ir tvariais silpnėja. Lietuva šiame globaliame kontekste išsiskiria kaip viena iš nedaugelio šalių, turinčių visapusiškai subalansuotą verslumo sistemą ir yra pirmaujanti Europoje. Šalies sėkmę lėmė drąsūs verslininkai, pažangios politinės priemonės ir inovacijas skatinanti šalies kultūra.
2024-2025 m. pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo (GEM) ataskaita, paskelbta Tarptautiniame GEM forume, rodo, kad Lietuva pasiekė istorinį proveržį - užima 2-ąją vietą pagal Pasaulinį verslumo indeksą. Lietuva aplenkė tokias regiono kaimynes kaip Lenkija, Latvija ir Estija, be to, užima aukštesnes pozicijas nei Prancūzija, Italija ar Ispanija pagal verslo aplinkos patrauklumą.
„Lietuva jau nebėra tik stebėtoja pasaulinėje verslumo arenoje - mes esame tarp lyderių. Tai įrodymas, kad drąsa kurti, inovuoti ir ieškoti naujų galimybių gali iškelti net ir mažą šalį į pasaulinio verslumo elitą. Mūsų užduotis dabar - ne tik išlaikyti šį tempą, bet ir dar labiau atverti duris ateities verslui“, - sako GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, VU Verslo mokyklos profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Pagrindinės GEM Tyrimo Įžvalgos apie Lietuvos Verslumą
Pasaulinis verslumo žemėlapis keičiasi. Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar pirmauja pagal startuolių aktyvumą, tačiau jas sparčiai vejasi kitos šalys. Vokietija ir Švedija įtvirtino savo pozicijas kaip skaitmeninių inovacijų centrai, Pietų Korėja ir Kinija tampa dirbtinio intelekto galiūnėmis, o tvarus verslas dabar yra ne tik moralinis pasirinkimas, bet ir esminė sėkmės sąlyga. Šioje globalioje transformacijoje išsiskiria ir Lietuva.
- Regioninis Verslumo Augimas: Pagal naujausias GEM įžvalgas, kas 7 naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Nors sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, buvo įsikūrę regionuose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad regionuose pagrindiniu verslo įkūrimo motyvu išlieka užimtumo būtinybė: 2024 m. net 74,8 proc. pradedančiųjų verslininkų nurodė, kad verslą pradėjo tam, jog susikurtų darbo vietą ir užsidirbtų pragyvenimui (kai Vilniuje šis rodiklis siekė 25,1 proc.). Trims ketvirtadaliams (75,68 proc.) pradedančiųjų verslininkų regionuose svarbu pratęsti šeimos tradicijas, kiek mažesnę dalį (71,03 proc.) įkvepia noras pakeisti pasaulį. „Užfiksuoti pokyčiai Lietuvos verslumo žemėlapyje yra signalas, kad verslumas decentralizuojasi - aktyvesni tampa mažesni miestai ir bendruomenės, kuriose žmonės kuria sau darbo vietas ir paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. Regionų augimas gali tapti geografiniu požiūriu subalansuotos ekonomikos pagrindu. Tai pagrinde priklausys ne tik nuo nuoseklių investicijų į verslumo ekosistemos plėtrą, bet ir visuomenės drąsių ambicijų kurti verslą“, - pažymi GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
- Augantis Verslumo Aktyvumas: Noras pradėti verslą Lietuvoje pernai šoktelėjo iki 20,4 proc. - tai aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma suaugusiųjų verslą tebevertina kaip pageidaujamą ir prestižinį karjeros pasirinkimą (taip mano 71 proc.).
- Verslumo Trapumas: Brandžių verslų dalis pernai sumažėjo iki 3,2 proc., o sustabdžiusių savo verslų veiklas padaugėjo iki 7 proc. Šios tendencijos iliustruoja ne tik šalies verslumo dinamiką, bet kartu ir trapumą, nes tai, kad iniciatyvos užaugtų į ilgalaikius verslus, lemia daugybė faktorių. Pavyzdžiui, 2024 m. iki 48 proc. augo nesėkmės pradėti verslą baimės lygis (lyginant su 35 proc. 2023 m.). Be to, neapibrėžtumas dėl geopolitinių iššūkių bei kintanti ekonominė situacija prisidėjo prie optimizmo dėl ateities sumažėjimo. Tik kas dešimtas pradedantis verslininkas Lietuvoje turėjo lūkesčių per penkerius metus sukurti 10 ar daugiau darbo vietų, beveik pusė (47%) tikėjosi pasamdyti nuo 1 iki 4 žmonių.
- Vėlyvosios Karjeros Verslininkai: Vis didesnį vaidmenį kuriant naujus verslus gauna vėlyvosios karjeros žmonės. Nors tarp pradedančiųjų verslininkų vyravo 25-34 metų amžiaus asmenys, augo ir kitų amžiaus grupių aktyvumas, ypač 45-54 metų (22,7 proc.) bei 55-64 metų (16,7 proc.).
- Lyčių Lygybė Pradiniame Verslumo Etape: Lietuva beveik pasiekė lyčių lygybę pradiniame verslumo etape. 2024 m. pradėti verslą rinkosi 11,7 proc. moterų ir 11,6 proc. vyrų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Jungtiniai Arabų Emyratai. Tačiau iš visų moterų tik 2 procentams priklauso brandūs verslai, o iš visų vyrų 4,4 procentams, kas yra dvigubai daugiau. Informacinių ir komunikacinių technologijų srityje lyčių disproporcija itin ryški: joje 100 proc. verslų valdo vyrai.
- Dominantys Sektoriai ir Inovacijos: Lietuvoje dominuoja verslo į vartotojus orientuotų paslaugų sektoriuje kūrimas - startuoti mažmeninės prekybos, svetingumo, sveikatos apsaugos ar švietimo srityje renkasi 53,6 proc. verslininkų. Dauguma Lietuvos verslininkų labiau orientuojasi į esamų idėjų tobulinimą, daugiau nei 70 proc. nurodo, kad jų produktai ar paslaugos nėra nauji. Tik 2,7 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų turi verslų, kurie siūlo naujus produktus.
- Skaitmenizacija ir Dirbtinis Intelektas (DI): Prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, tai, kad Lietuva atsilieka nuo kitų šalių proveržio inovacijose, dalinai lemia lėtesnė skaitmenizacija ir lietuvių atsargumas. Tik 14 proc. pradedančiųjų verslininkų laiko dirbtinio intelekto įrankį labai svarbiu savo dabartinei verslo strategijai, kai tuo tarpu pažangios ekonomikos šalyse jis jau yra tapęs pagrindine daugelio verslų sudedamąją dalimi. Lietuvos startuoliai šiandien yra ne tik pasitikintys savimi, bet ir ambicingi, sparčiai integruoja dirbtinį intelektą, skaitmeninius sprendimus ir automatizaciją. Skaitmeninei transformacijai pirmenybę teikiančių verslų skaičius per kelerius metus mūsų šalyje išaugo 30 proc.
- Tvarumas kaip Sėkmės Kriterijus: Kita aktuali tendencija, kurią atskleidė pasaulinis tyrimas, yra tai, kad verslo sėkmės kodu tampa tvarumas. 2024 m. 52 proc. pradedančių verslininkų ir 54 proc. jau įsitvirtinusių verslo savininkų teigė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti savo verslo poveikį aplinkai.
tags: #viniaus #universitetas #verslo #mokykla