Nors hibridiniai automobiliai šiuo metu yra praktiškesni nei grynai elektrinės transporto priemonės, natūraliai kyla klausimas, kodėl gi jų stoguose nesumontavus papildomų fotogalvaninių elementų? Ir jei tokie įrenginiai taip gerai veikia, kodėl jie vis dar nėra standartu hibridiniuose automobiliuose?
Pasirodo, šiuo metu rinkoje jau sklando gandai, jog "Toyota" savo naujos kartos hibridiniuose automobiliuose jau yra numačiusi tokią komplektaciją. Nors konkreti informacija apie tokius planus dar nepatvirtinta, įmonės tvarumo siekiai ir vykdomi projektai leidžia manyti, kad ateityje saulės elementų integravimas į automobilius gali tapti vis populiaresnis.
"Toyota" tvarumo strategija ir aplinkosauginiai įsipareigojimai
"Toyota" automobilių gamintoja 2019-aisiais visoje savo veikloje ir infrastruktūroje Europoje 100% elektros energijos naudojo iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pasak „Toyota Baltic“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus Marek Maide, kiekviena kompanija turėtų žvelgti į ateitį ir įsisavinti tvaraus bei darnaus verslo praktikas.
Aplinkai draugiški sprendimai pastebimi visose Baltijos šalyse ir oficialiose „Toyota“ atstovybėse. Viename iš pavyzdžių - UAB „Solorina“ direktorius Darius Bartkėnas teigia, jog integruota saulės elektrinė, esanti ant pagrindinio pastato stogo, sumontuota 2014-aisiais, o investicija atsipirko per pirmuosius 5-erius metus. Metinis šios saulės elektrinės našumas yra apie 33 MWh, tai sudaro 14% įmonės elektros energijos sąnaudų. Pagaminamas elektros kiekis priklauso nuo sezono ir pasiekia maksimumą gegužės-birželio mėnesiais.
Daugumoje „Toyota“ oficialių atstovybių Baltijos šalyse yra įdiegtas aplinkos apsaugos vadybos sertifikatas ISO 14001, kuris pagrįstas tarptautiniu lygiu sutartu standartu, nustatančiu aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimus.
"Toyota Environment Challenge 2050" iniciatyva
Metinis „Toyota“ Europoje vykdomų operacijų elektros energijos poreikis yra apie 500 GWh, todėl bendrovė nuolat siekia mažinti bendrą energijos suvartojimą visose operacijose. Visiškas perėjimas prie elektros energijos tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, vykdant visą veiklą Europoje, yra reikšmingas žingsnis link „Toyota Environment Challenge 2050“ iniciatyvos tikslų įgyvendinimo.
„Dėl hibridinių automobilių sėkmės rinkoje, mes užtikrintai judame link tikslo sumažinti transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį Europoje, tačiau, kalbėdami apie aplinką ir jos tausojimą, mes laikomės visa apimančio požiūrio šiuo klausimu ir neapsiribojame tik transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio mažinimu“, - teigia „Toyota Motor Europe“ prezidentas ir direktorius Dr. Europoje veikia 9 „Toyota“ gamyklos, 14 automobilių dalių salonų, 7 transporto priemonių logistikos centrai, 29 atstovybės, pagrindinė buveinė ir jos filialai bei „Toyota“ techninis centras.
Remdamasi ankstesnėmis aplinkosaugos iniciatyvomis, bendrovė 2015-ųjų spalio mėnesį pradėjo vykdyti „Toyota Environment Challenge 2050“. Tai yra ilgalaikių aplinkosaugos tikslų ir įsipareigojimo vykdyti teigiamą poveikį aplinkai pagrindas, susijęs su tokiais veiksmais, kaip:
- Išskiriamo taršos kiekio mažinimas viso produkto gyvavimo ciklo metu.
- Gamyklų išskiriamo teršalų kiekio mažinimas.
- Vandens sąnaudų optimizavimas.
- Kiti aplinkosaugos tikslai.
Toyota Material Handling Europe tvarumo siekiai
Perėjimas prie 100% atsinaujinančios elektros energijos Europoje, kurį „Toyota Material Handling Europe“ baigė 2021 m. balandžio 1 d., yra nuolatinių pastangų nuo 2018 m. rezultatas. Nuo to laiko „Toyota Material Handling Europe“ nuolat didino elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalį. Tai yra didžiausią poveikį turintis projektas, kurį „Toyota Material Handling Europe“ iki šiol įgyvendino siekdama nulinės taršos.
Kai 2012 m. ji pradėjo stebėti tvarumo duomenis, apskaičiavo, kad iš elektros energijos išmetamas CO2 kiekis sudarė 15 proc. „Perėjimas prie 100 % atsinaujinančios elektros energijos yra svarbus etapas mūsų tvarumo kelyje“, - sakė „Toyota Material Handling Europe“ prezidentas ir generalinis direktorius Ernesto Domínguez. Atsinaujinančioji elektros energija sertifikuojama išduodant ir įsigyjant kilmės garantijas (GO), pagal kurias nustatomi iš tvarių šaltinių pagamintos energijos vienetai. 95 % energijos gaunama bendradarbiaujant su vietos elektros energijos tiekėjais pagal atsinaujinančios elektros energijos sutartis.
Tvarumas yra „Toyota Material Handling Europe“ korporatyvinės kultūros ir prioritetų pagrindas. Perėjimas prie atsinaujinančios elektros energijos yra vienas iš daugiau nei 200 projektų, į kuriuos šiuo metu investuojama siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų teršalų kiekį. Kartu šie projektai leido visai Europos organizacijai nuo 2012 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekį 29 proc.
Kiti svarbūs veiksniai - įmonės programa, pagal kurią iki 2025 m. visuose padaliniuose siekiama gauti ISO 50001 sertifikatą, ir pirmosios šiame sektoriuje nulinės emisijos gamyklos įkūrimas, kuris buvo baigtas 2020 m., dešimtmečiu anksčiau nei planuota. Įmonė Mjölbyje, Švedijoje, maitinama atsinaujinančiąja elektra, centralizuotu šildymu ir skystomis biodujomis, todėl tiek vietoje vykdomos veiklos, tiek iš tiekėjų gaunamos energijos atžvilgiu joje nėra anglies dioksido. Kiti svarbiausi „Toyota Material Handling Europe“ tvarumo kelio etapai - baigti sertifikuoti visų padalinių energijos vadybos sistemas ir glaudžiai bendradarbiauti su klientais bei tiekėjais, kad vieni kitiems padėtų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir kurti nulines tiekimo grandines.
Saulės elementų integravimas į "Toyota Prius" modelius
Pagrindinis elektromobilių minusas yra nedidelis viena įkrova nuvažiuojamų kilometrų kiekis, o benzininių - didelės degalų sąnaudos. Hibridinių automobilių, tokių kaip „Toyota Prius“, privalumai - priešingi: itin maži eksploatacijos kaštai (elektromobilio dalies) ir beveik neribotas nuvažiuojamas atstumas (benzininio automobilio).
„Prius“ yra kasdienai skirtas automobilis. Jis nedidelius atstumus gali įveikti važiuodamas vien elektra, kurią gauna iš paprasto 220V elektros lizdo. Jeigu reikia įveikti didelį atstumą, problemų neiškyla, nes į pagalbą atskuba benzininis variklis. Taip gaunamos ir itin mažos degalų sąnaudos, ir didžiulė bendra sistemos galia.
"Toyota Prius Plug-in" ir saulės baterijos
„Toyota Prius Plug-in“ turi net 3 galios šaltinius: benzininį variklį, elektrinį variklį ir saulės bateriją. Pastaroji prieinama tik kai kuriose komplektacijose, tačiau pats faktas, kad automobilis gali įsikrauti tiesiog paliktas stovėjimo aikštelėje, yra stulbinantis. Tiesa, ta saulės baterija nėra didelė - sumontuota ant stogo, ji per dieną gali sugeneruoti nemokamus 5 kilometrus.
Tačiau žmogus, norintis automobilio su saulės elementu, turės kai ką paaukoti - dėl didelio tokio elemento svorio „Toyota“ atstovai priėmė sudėtingą sprendimą jam sukurti atskirą komplektacijos lygį. „Active Solar“ įranga turi keliomis technologijomis mažiau nei „Active“ - čia nėra „aklųjų“ zonų monitoriaus, perspėjimo apie iš galo artėjančius automobilius sistemos ir spalvoto projekcinio ekrano. Taip „Active Solar“ yra beveik 2 tūkst. eurų brangesnis automobilis, tačiau įvairios komforto ir saugumo įrangos turi mažiau.
Kita vertus, žmonių noras vairuoti technologiškai pažangų automobilį yra didelis. Todėl manau, kad naują „Toyota Prius“ perkantys žmonės tiesiog privalo svarstyti apie „Plug-in“ modelio alternatyvą. Jų kainų skirtumas per 5 metus yra tik 11 proc., o už tą skirtumą gaunama transporto priemonė, kuri gali būti naudojama išskirtinai kaip elektromobilis.
Iššūkiai ir apribojimai
„Prius Plug-in“ turi keletą minusų, kuriuos paminėti būtina. Vienas jų labiau egzistencinis, aktualus ne konkrečiai „Prius Plug-in“, bet visų iš lizdo įkraunamų automobilių pirkėjams. Jeigu neturite galimybės automobilio įkrauti namuose - nepirkite jo. Jeigu naujausius elektromobilius kaip „Hyundai Ioniq“ ar „Nissan LEAF“ galite eksploatuoti gyvendami daugiabutyje, nes miestuose yra greitojo įkrovimo stotelių, per pusvalandį papildančių baterijas, tai „Toyota Prius Plug-in“ tokia galimybė tiesiog kainuotų per daug. „Toyota“ modelis neturi greitojo įkrovimo galimybės, tad jo baterija greitojo įkrovimo stotelėje gali būti papildoma tik per 2 valandas.
Yra ir minusas, susijęs su išvaizda. Didžiausi ant „Prius Plug-in“ montuojami ratlankiai - 15 colių skersmens. „Kodėl „Toyota“ nėjo tokiu keliu?“ - automobilių pristatymo spaudos konferencijoje į šį klausimą buvo atsakyta glaustai: „Dėl svorio.“ Patikėti nesunku: jeigu „Toyota“ drįso mėtyti lauk po kelis kilogramus sveriančias saugumo technologijas, o bagažinės dangtį pagamino iš anglies pluošto, jie skaičiuoja kiekvieną kilogramą.
Saulės elementų technologijos evoliucija "Toyota" automobiliuose
„Toyota“ jau ne pirmus metus bando į savo automobilius integruoti saulės elementus. Iš pradžių buvo „Prius“ automobilis, kuris turėjo vos 50 vatų skydelį. Iš to daug energijos tikėtis nevertėjo, bet nuo to viskas ir prasidėjo.
2016-aisiais Japonijos gamintojas ant „Prius“ įkraunamo hibrido stogo uždėjo 2000 dolerių (1800 eurų) vertės saulės elementų sistemą. Pastaroji jau buvo galingesnė - 180 vatų, galėjo suteikti didesnį kiekį energijos ir įkrauti automobilio baterijas. Tačiau tos elektros energijos „Prius“ hibridui užtekdavo nuvažiuoti vos keletą papildomų kilometrų.
Vėliau „Toyota“ bendradarbiaudama su „Nedo“ ir „Sharp“ pradėjo praktinius testavimus. Jų metu buvo siekiama įvertinti nuvažiuojamo atstumo ir degalų sunaudojimo efektyvumą elektrifikuotose transporto priemonėse, kurios bus padengtos dideliu efektyvumu pasižyminčiais saulės elementais. Kompanija teigia, kad jų energijos konversijos rodiklis siekia 34 proc. Tokiais saulės elementais „Toyota“ padengė didelę automobilio dalį. Teigiama, kad sistema gal generuoti 860 vatų galią bei per dieną automobiliui papildomai suteikti tiek energijos, kad vien elektra būtų galima nuvažiuoti apie 56 kilometrus.
TOYOTA kuro elementas – kaip jis veikia?
"Toyota" gamybos sistemos ir ateities vizija
„Toyota“ gamybos sistemos (TPS) principai, paremti Kiichiro Toyoda įkūrėjo požiūriu „mes kuriame daiktus dėl kitų gerovės“, siekia maksimaliai išnaudoti žmogiškuosius išteklius, sutrumpinti gamybos ciklą ir nuolat tobulinti „jidoka“ („automatizacija su žmogiškuoju prisilietimu“), palengvinant problemų identifikavimą ir skatinant „kaizen“ („nuolatinis tobulinimas“).
„Toyota“ gamybos linijos darbuotojai visada buvo skatinami dalintis savo įgūdžiais, išradingumu ir išmintimi, siekiant sukurti ir masiškai gaminti naujus produktus. „Noriu pakeisti automobilių gamybos ateitį „Toyota“ įgūdžiais. Norint tai pasiekti, turime tobulinti „monozukuri“ (gamybos menas) stipriąsias puses, kurias turi tik „Toyota“, derinant žmogiškuosius įgūdžius, technologijas ir skaitmeninius metodus.“
„Toyota“ samdo aukštos kvalifikacijos gamybos profesionalus, vadinamus Takumi. Takumi įgūdžiai, leidžiantys pasiekti aukštos kokybės gaminių apdailą, grindžiami neapibrėžta praktine patirtimi, o šios žinios perdavimas ateities kartoms kelia iššūkių. Skaitmeninės technologijos naudojamos vizualizuoti amatininkų praktinius įgūdžius suprantamu būdu ateities kartoms ir automatizuoti šiuos įgūdžius ateityje.
Motomačio gamykloje daugybė gamybos procesų reikalauja unikalaus lankstumo - derinant skirtingus kėbulo tipus su įvairiais jėgos agregatais. „Kaizen“ metodų identifikavimas paskatino kurti universalius darbuotojus, kurių patirtis leidžia įveikti būsimus gamybos iššūkius. Skaitmeniniai įrankiai naudojami esamų įrenginių produktyvumui gerinti ir gamybos ciklui sutrumpinti. Pavyzdžiui, 3D modeliai leidžia identifikuoti nenumatytus defektus, kurie galėtų lemti pakartotinę gamybą.
Didinant efektyvumą, didinant našumą ir trumpinant gamybos ciklą - tai „TPS“ stipriosios pusės. Būtent todėl tikslas yra perpus sumažinti procesų skaičių ir gamyklos investicijas, naudojant naują modulinę gigasliejimo technologiją ir savaeiges gamybos linijas. „Gigasliejimas“ apima aliuminio liejimą, pašalinant daugybę dalių ir procesų. Jo trijų dalių modulinė struktūra leidžia gaminti ir surinkti darbus atviroje aplinkoje. Norint sumažinti gamyklos investicijas ir gamybos ciklą, kai kuriose suvirinimo linijose Motomačio gamykloje buvo įdiegtos savaeigių linijų koncepcijos. Savaeigiai surinkti transporto priemonės saugiai juda tinkamu masinei gamybai greičiu, dėka jutiklių, galinčių atpažinti žmones ir objektus. Visi procesai atliekami naudojant žinias ir patirtį, sukauptą kuriant autonominio vairavimo technologijas.
tags: #solar #roof #saules #stogas #toyota