Išmetimo sistema ir duslintuvas nėra tos pačios sąvokos. Išmetimo sistemoje gali iš viso nebūti duslintuvo, juolab kai duslintuvas yra, matyt, labiausiai galingumą sumažinanti išmetimo sistemos dalis. Tačiau be duslintuvo apsieiti neįmanoma todėl, kad automobilio variklis keltų labai didelį triukšmą.
Pagrindiniai išmetimo sistemos komponentai
Pagrindinės išmetimo sistemos vamzdyno dalys yra išmetimo kolektorius, katalizatorius ir duslintuvo bakelis. Išmetimo sistema automobilyje - labai svarbus elementas ir jis privalo būti tvarkingas. Nesutvarkyta išmetimo sistema skleidžia nemalonų garsą. Jeigu duslintuvas prakiuręs automobilio priekyje, salone ne tik girdimas skardus garsas, bet ir užuodžiamas išmetamųjų dujų kvapas.
Galingumo didinimo sprendimai
Galingesniems varikliams dažnai pritaikoma dviguba išmetimo sistema. Tokia dažniausiai naudojama sportiniuose automobiliuose. Didesnei galiai pasiekti vidurinė išmetimo sistemos dalis dažnai turi susikertančią jungtį - papildomą H formos vamzdį arba vamzdžiai susikerta vienoje vietoje ir susidaro X formą. Tai padeda sulyginti slėgį abiejuose išmetimo vamzdžiuose ir palaikyti kiek įmanoma mažesnį sukuriamą pasipriešinimą dujoms.
Manoma, kad paskutinis esantis išmetimo vamzdis turi būti kuo didesnis, kad sukurtų kuo daugiau galios, bet tai - ne taisyklė. Uždedas pernelyg didelis išmetimo vamzdis sumažins automobilio prošvaisą ir padidins tikimybę jį užkabinti, kai važiuojama nelygiu paviršiumi.
Katalizatorius: paskirtis ir techninės savybės
Katalizatoriai reikalingi sumažinti teršalų emisiją, bet jie sukuria ir papildomą pasipriešinimą dujoms. Dauguma modernių automobilių turi trijų dalių katalizatorius. Kiekviena iš šių dalių redukuoja po vieną išmetamųjų dujų komponentą: anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus.
Veikimo principas ir priežiūra
Katalizatoriai būna dviejų rūšių: redukciniai ir oksidaciniai. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta kelių atomų storio katalizinių savybių turinčio metalo (platinos, rodžio ar paladžio) sluoksniu. Šiuolaikiniuose katalizatoriuose veikia cheminės kontrolės sistema, katalizatoriaus korpuse montuojamas vadinamasis lambda zondas. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose, o duomenys iš zondo siunčiami į elektroninį variklio valdymo bloką.
- Privalumas: Nereikalauja jokio techninio aptarnavimo. Veikia efektyviai iki 100 tūkstančių kilometrų ridos.
- Trūkumai: Aukšta kaina dėl brangių metalų, 3-5 proc. padidėjusios kuro sąnaudos ir sumažėjusi variklio galia.
- Svarbu: Katalizatoriui tinka tik bešvinis kuras.