Pastaruoju metu Lietuvos politinėje erdvėje ryškėja tendencija reguliuoti ir riboti įvairias verslo sritis. Vienas iš tokių siūlymų, sukėlęs ypač plačias diskusijas ir pasipiktinimą, buvo Seimo nario Jurgio Razmos inicijuota įstatymo pataisa dėl pavėžėjimo paslaugų teikimo. Ši pataisa, pirmiausia, būtų reiškusi, kad darbo neturintys ir pavėžėjimo paslaugas per „Uber“, „Taxify“ ar „eTaksi“ teikiantys vairuotojai būtų priversti atsisakyti šios veiklos.
Pirminis siūlymas ir jo atšaukimas
Seimo narys Jurgis Razma buvo įregistravęs pataisą, kurioje numatyta drausti bedarbiams galimybę užsidirbti iš pavėžėjimo paslaugų. Tokia pataisa reikštų, kad kito darbo neturintys „Uber“ ar „Taxify“ vairuotojai negalėtų dirbti pervežimo įmonėse.
Tačiau J. Razma, pastebėjęs kylančias diskusijas ir pagrįstą kritiką, DELFI pranešė atsisakęs šios įstatymo nuostatos. „Atsižvelgdamas į pagrįstą kritiką ir pripažindamas projekte įrašytos nuostatos dėl nuolatinio darbo reikalavimo netobulumą, jos atsisakau ir įregistravau antrą projekto variantą, kur šios nuostatos nėra“, - sakė Seimo narys. Šiame naujesniame variante minėto apribojimo nebeliko.
Pirminio siūlymo motyvai
Vakar J. Razma teigė, kad tokia nuostata siekė užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp pavežėjų ir taksi bendrovių. Be to, buvo argumentuojama, kad vairuotojai būtų pailsėję, turėtų pakankamai laiko miegui ir nepersidirbtų. Politikui atrodė, kad kai kuriems vairuotojams toks darbas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu, nors pavėžėjimo paslaugos turėjo būti „būdas dirbantiesiems „prisidurti“ prie esamų pajamų“. Jis pabrėžė, kad „daugumai pavėžėtojų tai tapo pagrindiniu darbu, o automobiliai nuomojami iš fizinių asmenų ir net su samdomo darbo požymiais“.
Kritika dėl bedarbių draudimo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas itin kritiškai vertino pradinį siūlymą. „Bedarbiams - uždraus dirbti. Naujas politikų projektas. Jei neturite nuolatinio darbo - negalėsite uberiauti. Žodžiu, jei žmogus neturi darbo ir pragyvena pavežėdamas kitus žmones, sumokėdamas mokesčius, valdžia - uždraus“, - stebėjosi Ž. Šilėnas. Jis taip pat akcentavo, kad įstatymas pakenktų visiems: tiek keleiviams, tiek ir vairuotojams. Ž. Šilėnas kritikavo ir tai, kad šiuos siūlymus pateikė konservatoriai, klausdamas, ar tai yra jų planas, siūlantis „dar daugiau draudimų“.
J. Razma atsikirto, kad jo siūlymai yra asmeninis projektas, nederintas frakcijoje, ir atšauktą nuostatą dėl bedarbių laikė diskusine. „Čia kritikuotą nuostatą laikau diskusine ir vertinsiu dėl jos pateiktus argumentus, nemėgindamas jos kategoriškai ginti, taip pat laukiu duomenų iš „Sodros“, kaip atrodo tų uberiaujančiųjų ir niekur kitur nedirbančiųjų socialinio draudimo įmokos“, - teigė J. Razma.
Išliekantys siūlymai ir numatomos reguliavimo kryptys
Nepaisant atšauktos nuostatos dėl bedarbių, į siūlomas pataisas vis tiek įtraukta papildomų kliūčių, kurios paveiktų pavėžėjimo rinką. Tarp jų: leidimus turėtų išduoti savivaldybės, o automobiliams būtų nustatyti reikalavimai, kad jie būtų nuosavi arba įsigyti lizingu. Kiekvienam automobiliui reikėtų gauti po atskirą leidimą, kuris nebūtų išduodamas, jei dokumentai būtų pateikiami nevisiškai ar netvarkingai, arba neatitiktų kol kas nenurodomų reikalavimų.
President Trump is showing a disciplined deterrence, expert says
J. Razma šiuos siūlymus grindė „gerais tikslais“, akcentuodamas, kad siekiama „užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, užtikrinti būtiną pastarųjų bendrovių kontrolę“. Jis taip pat tikina, kad pavėžėjimo paslaugos įteisinimas atliktas skubotai, be kaštų naudos analizės, ir kad po dvejų metų „tikslinga įvertinti pavėžėjimo paslaugos veikimą ir padaryti būtinas teisinio reguliavimo korekcijas“.
Saugumas ir konkurencija
J. Razma teigia, kad teikiami siūlymai pirmiausia susiję su eismo saugumu. „Įvedus automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemones bus užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, vežantiems keleivius komerciniais tikslais. Kartu bus palengvinta kontroliuojančių tarnybų veikla, kuri šiuo metu iš esmės neįmanoma. Eismo saugumui taip pat pasitarnaus ir vairavimo stažo nustatymas“, - vardijo Seimo narys.
Taip pat siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas bei nustatyti, kad pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama tik nuosavu arba pagal lizingo sutartį turimu automobiliu. Šis atskyrimas, J. Razmos nuomone, apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo, nes „šiuo metu labai dažnas atvejis, kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta „pavėžėjas““. Jis įsitikinęs, kad tokios pataisos būtų naudingos sąžiningai veikiančioms taksi bendrovėms, užtikrinant sąžiningesnę konkurenciją. Jis pabrėžia, kad „reikia, kad ir vairuotojas būtų pakankamai patyręs, automobilis praėjęs techninę apžiūrą.“
„Uber“ požiūris ir socialinės garantijos
Anot J. Razmos, civilizuotai dirbančioms bendrovėms, tokioms kaip „Uber“, tie siūlymai neturėtų būti nieko ypatingai naujo. Jis minėjo gavęs iš „Uber“ ramų laišką, kuriame teigiama, kad reikalavimai galbūt ir nereikalingi, nes jie patys savarankiškai yra nustatę reikalavimus ir automobiliams, ir vairuotojams, ir dėl darbo laiko. Tačiau J. Razma teigia, kad reikalavimai turi būti ir teisės aktuose. Konservatorius pabrėžė, jog jo siūlymas buvo grįstas gerais siekiais - kad tiems, kurie dirba pavėžėjimo veikloje, būtų kiek įmanoma užtikrinamos socialinės garantijos ir būtų įforminta kaip nuolatinis darbas.
Apibendrinant, nors pradinis Jurgio Razmos siūlymas drausti bedarbiams teikti pavėžėjimo paslaugas buvo atšauktas dėl viešo pasipiktinimo, vis dar išlieka kiti reguliavimo aspektai, kurie gali paveikti pavėžėjimo rinką. Analitikė Gintarė Deržanauskienė pabrėžia, kad kišimasis į rinką dažnai neduoda geresnių rezultatų, nei laisvas pirkėjų ir pardavėjų pasirinkimas. Ji teigia, kad politikų skelbiamas karas kainoms ir konkurencijai dažnai baigiasi visų pralaimėjimu: vartotojų, verslo ir bendro progreso.
tags: #siules #neleisti #bedarbiams #vairuoti #uber #ar