Kompanijos „Saab“ istorija - tai nuolatinė adaptacija, inovacijos ir gebėjimas keisti veiklos kryptį, reaguojant į besikeičiančias pasaulio aplinkybes. Nuo aviacijos šaknų iki automobilių gamybos ir dabartinės lyderystės gynybos bei saugumo sektoriuje - „Saab“ patyrė daugybę esminių posūkių, kurie formavo jos tapatybę ir palikimą.
Ankstyvieji aviacijos metai: Saab 17
„Saab“ istorija prasideda su aviacija. 1940 m. pasirodęs Saab 17 buvo švedų lengvasis bombonešis ir žvalgybos lėktuvas, kurį 1937 m. sukūrė kompanija ASJA („AB Svenska Järnvägsverkstädernas Aeroplanavdelning“).
Šis modelis Švedijos oro pajėgose pakeitė žvalgybos lėktuvą „S 6“ („Fokker C.V“) ir lengvąjį bombonešį „B 5“ („Saab Northrop 8A-1“). Iš pradžių, 1930 m. pabaigoje, Švedijos oro pajėgos rengėsi pakeisti žvalgybos lėktuvą „S 6“ orlaiviu „S 7“ („Hawker Hart“), tačiau šie lėktuvai jau buvo naudojami kaip lengvieji bombonešiai pavadinimu „B 4“.
1938 m. kompanija ASJA Švedijos gynybos ministerijai pasiūlė išbandyti du lėktuvus - licencinį „Gassner F-1“ arba nuosavą „L 10“, prie kurio buvo dirbama nuo 1937 m. 1939 m. pirminis pavadinimas „L 10“ Švedijos karinėse oro pajėgose buvo pervadintas į „S 15“ (žvalgybos lėktuvui) ir „B 8“ (lengvajam bombonešiui), bet greitai buvo nuspręsta keisti Švedijos oro pajėgų pavadinimų sistemą, kad kiekvienas modelis turėtų savą numerį. Taip atsirado pavadinimas „Saab 17“.
Saab 17 konstrukcija ir modifikacijos
„L 10“ buvo metalinis, vieno variklio, viduryje fiuzeliažo sumontuotais sparnais lėktuvas, kurį kūrė amerikiečių inžinieriai, dirbę ASJA ir „Saab“. Kadangi pikiruojamasis bombonešis turi turėti ypač tvirtus sparnus, važiuoklė sulįsdavo ne į sparnus, bet pasislėpdavo po išoriniais aptakais. Išleista važiuoklė su pritvirtintais aptakais galėjo būti naudojama kaip aerodinaminis stabdis. Lėktuvo ekipažą sudarė du žmonės - pilotas ir stebėtojas-radistas, kurie buvo įsitaisę erdvioje kabinoje.
„Saab 17“ buvo gaminamas trijų modifikacijų - A, B ir C - ir dviejų pagrindinių versijų - bombonešio ir žvalgybos lėktuvo.
- Pirmasis prototipas pakilo su britišku varikliu „Bristol Mercury XII“, kurio galia siekė 880 AG. Variklis pagal licenciją buvo gaminamas „Saab“ kompanijoje ir buvo naudojamas licenciniam bombonešiui „B 3“.
- Serijinė modifikacija turėjo būti su amerikietišku „Pratt & Whitney SC3-G Twin Wasp“ varikliu, bet dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo nepavyko gauti licencijos jo gamybai.
Saab 17 versijos:
- Saab B 17A: Chronologiškai pirmoji ir gausiausia „Saab 17“ modifikacija, išleista iki 1944 m. Lėktuvuose buvo montuojami britiški „Bristol Mercury XXIV“ varikliai, išvystantys 980 AG. Tai buvo pikiruojamasis bombonešis, aprūpintas griebtuvu, skirtu 500 kg bombos išmetimui nekliudant propelerio. Švedijos karinės oro pajėgos juos naudojo kaip bombonešius iki 1948 m., o vėliau perdarė į taikinių vilkikus. Iš viso pagaminti 132 šios modifikacijos lėktuvai.
- Saab B 17B: Bombonešis, kuriame buvo montuojami „STWC-3“ varikliai, kurių galia 1067 AG.
- Saab S 17BL: Žvalgybos lėktuvas su indeksu „L“ (šved. Land), pasižymintis sumontuota fotoįranga. Iš viso buvo pagaminti 65 tokie lėktuvai, iš kurių 44 buvo perdaryti į bombonešius.
- Saab S 17BS: Pontoninis žvalgybos vandens lėktuvas su indeksu „S“ (šved. Sjö). Turėjo du didelius pontonus, pritvirtintus prie aerodinaminių atramų, ir papildomas vertikalias plokštumas ant stabilizatorių. Iš viso buvo pagaminti 56 tokie lėktuvai, iš kurių 18 buvo perdaryti į „S 17BL“. Buvo naudojami iki 1949 m.
- Saab B 17C: Lėktuvo versija su itališku varikliu „Piaggio P XI bis RC 40D“, kurio galia 1040 AG. Šios markės varikliai ir propeleriai buvo įsigyti kartu su Švedijos oro pajėgų pirktais naikintuvais „Reggiane Re.2000“. Buvo apginkluotas taip pat, kaip ir „B 17B II“. 1942-1943 m. buvo pagaminti 77 tokie lėktuvai. Dėl problemų, kilusių su variklių detalių tiekėjais, visi „B 17C“ lėktuvai 1947-1948 m. buvo nurašyti.
Nuo 1942 m. iki 1955 m. Švedijos karinės oro pajėgos aktyviai naudojo „Saab 17“ lėktuvus. 1957 m. vienas lėktuvas „B 17A“ buvo eksportuotas į Austriją. Be to, 1943 m. Švedijoje suformuota Danijos brigada, kurioje buvo 15 pilotų, kuriems buvo leista lankyti apmokymus Švedijos karinėse oro pajėgose. 1945 m. 15 lėktuvų „Saab B 17C“ buvo paskolinti Danijos brigadai.
„Saab“ automobilių era ir jos pabaiga
Nors „Saab“ pradėjo nuo lėktuvų, ilgainiui ji tapo žinoma ir dėl savo automobilių, pasižyminčių savitu dizainu ir inžineriniais sprendimais. „O buvo laikas, kai išties ta pati firma gamino ir naikintuvus, ir visokias mašinas, bet tai buvo labai seniai.“ SAAB buvo susijungusi su „Scania“, o jos automobiliai, nors išvaizda galbūt atrodė atsilikę nuo laikmečio, vidine inžinerija pralenkdavo daugelį konkurentų. Sakoma, kad tik labai įdomiai mąstantys žmonės SAAB automobiliais ir tevažinėjo, nes paprastiems žmonėms šios mašinos buvo pernelyg nesuprantamos.
Saab 9-5 kūrimas ir inovacijos
Dešimtajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje tapo aišku, kad pagrindinis kompanijos automobilis - SAAB 9000 morališkai ir techniškai paseno. Todėl dar 1993 m. vasarį buvo pradėtas naujas projektas, pavadintas „Projektu 640“. Jį vystė septyni kompanijos dizaineriai, o galiausiai buvo pasirinktas Tonio Catignani suprojektuotas variantas, kurio detalizavimas užtruko daugiau nei trejus metus.
Naujieji SAAB dalininkai (koncernas „General Motors“) kaip būsimojo automobilio pagrindą „įpiršo“ savo naująją platformą GM2900 (bendrą su OPEL Vectra B), kurią iš esmės tobulino SAAB inžinieriai. Rezultatą pirmieji išvydo 1997 m. Ženevos salono lankytojai. Pirkėjams 9-5 (tikrasis žymėjimas 95) tapo prieinamas nuo tų pačių metų rugsėjo mėn. MY1998 (MY - modelio metai, SAAB tradiciškai jie prasideda nuo ankstesniųjų metų rugsėjo mėn.) buvo gaminamas tik sedano kėbulu, į jį montavo tik 2,0t ir 2,3t litrų naujus žemo slėgio turbovariklius LPT (Low Pressure Turbo), gavusius B205 ir B235 indeksus, ir kurių valdymui buvo įdiegta viena pažangiausių to meto sistemų - Trionic 7.
„Trionic 7“ - tai 32 bitų mikroprocesorius, kas sekundę atliekantis 2 mln. operacijų ir kontroliuojantis degimą, turbinos slėgį bei įpurškimą. Be to, kiekvieno takto pabaigoje kompiuteris tikrina, ar degusis mišinys sudegė visiškai ir, jei yra būtina, atitinkamai koreguoja variklio darbą. Rezultatas - nerėgėtai mažas kenksmingųjų dalelių kiekis išmetimo dujose. Pažymėtina, kad visi „Saab 9-5“ varikliai (iš jų - ir vėlesnieji) yra turbininiai. Tradiciškai naudojamos dviejų gamintojų: „Garrett“ ir „Mitsubishi“ turbinos. Pirmoji montuojama praktiškai visuose varikliuose, skiriasi tik didžiausias slėgis. Naujiesiems varikliams buvo modernizuotos ir mechaninės pavarų perjungimo dėžės, pakeitus jose perdavimo santykių skaičius.
„Saab 9-5“ buvo vienas saugiausių to meto automobilių visomis prasmėmis: aktyviąja, pasyviąja bei kriminogenine. Toks jis išlieka ir iki šiol. Viena iš naujovių - aktyvioji priekinių sėdynių atlošų sistema SAHR. Kiti pasyviojo saugumo elementai: smūgio energiją sugeriančios zonos priekyje, apsauga nuo smūgio gale, sijos duryse, speciali statramsčių konstrukcija, apsauganti nuo šoninių smūgių, keturios saugos pagalvės, smūgiams atsparūs bamperiai (iki 8 km/val.). Iš aktyviųjų elementų - ABS su EBD. Iš viso buvo atlikti 1265 pakeitimai.
Reikia pažymėti, kad „Saab 9-5“, tiekti Šiaurės Amerikos rinkoms, komplektacijomis skyrėsi nuo Europinių. Visų pirma, užjūrin 9-5-ieji pradėti tiekti nuo MY1999 (9-5 Wagon - nuo MY2000). Tai buvo bazinės komplektacijos 2,3t varikliu ir SE V6 3,0t. Nuo MY2001 prie jų prisijungė ir Aero. Taigi, šioje srityje JAV ir Kanadai automobiliai tiekti faktiškai vieneriais metais vėliau, nei Europos rinkoms. Tačiau MY2001 2,3t variklis jau buvo 185 AG. Be to, V6 3,0t variklis ir toliau buvo naudojamas Arc komplektacijoje. MY2004 jį pakeitė 2,3T 220 AG naujas agregatas. Nuo MY2002, pasikeitus visų SAAB modelių komplektacijų žymėjimams, JAV ir Kanadai nebuvo tiekiama Vector komplektacija.
2009 m. rugsėjo mėn. Frankfurto tarptautinėje automobilių parodoje buvo pristatytas ilgai lauktas naujasis 9-5. Kaip ir buvo anksčiau skelbta, jis buvo sukonstruotas GM platformos Epsilon II pagrindu. Rinkoje laukiamas nuo 2010 m. vasaros, o universalo versija - 2011 m. pradžioje.
Automobilių gamybos pabaiga ir palikimas
„General Motors“ įsigijus visą SAAB automobilių padalinį, išvaizda pasikeitė į gerąją pusę, mašinos ėmė atrodyti kaip visos įprastos, niekuo neišsiskiriančios. Tačiau GM galiausiai pabandė pardavinėti SAAB kompaniją. Nors kiniečiai nusipirko tik senienas, olandai, padedami „Snoro“ banko, bandė išgelbėti „Spyker“ kompaniją, tačiau ir ten nieko nesigavo. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad SAAB užsilenkė, o jų liekanas nusipirkę kiniečiai išsivežė įrangą ir dabar gamina kažkokius klonus, įskaitant elektromobilius, kur tiesiog į senų 9-3 serijos SAAB modelių vidurius sudėtos baterijos ir elektros varikliai.
Trollhättan gamyklos atgimimas: AC Cobra ir AC Ace
Daugiau nei dešimtmetį legendinė „Saab“ gamykla Trollhättane, Švedijoje, tylėjo. Kadaise čia buvo gaminami tokie kultiniai modeliai kaip „Saab 92“, „900“ ir „9-5“, tačiau atrodė, kad gamykla pasmerkta istorijai. Tačiau nepaprastas likimo posūkis ją vėl prikėlė naujam gyvenimui.
Dauguma automobilių entuziastų „AC Cobra“ asocijuojasi su jos turtinga istorija, siekiančia 1960-uosius metus. Nors naujieji modeliai išlaikė nesenstančią pirmtakų išvaizdą, po variklio dangčiu jie yra ne kas kita, kaip moderniausi inžinerijos stebuklai. Šis bendradarbiavimas reiškia ne tik automobilių surinkimą Švedijoje, bet ir naujos kartos ikoniškų modelių atgimimą. Abiejų modelių našumas yra įspūdingas.
Trokštančiųjų grynosios galios naujoji „AC Cobra“ nenuvils:
- Su atmosferiniu varikliu (460 AG) - nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,9 sekundės.
- Su turbokompresoriumi (663 AG, 780 Nm sukimo momentas) - nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 3,5 sekundės.
Turbokompresoriumi varoma „Cobra“, išvystanti maksimalų 278 km/val. greitį, yra tikras žvėris ant ratų. Nepaisant to, kad gamyba perkelta į Švediją, šie automobiliai išliks išskirtiniai - per metus bus pagaminama tik 250 „AC Cobra“ egzempliorių. Nors Trollhättane nebegaminami „Saabs“ automobiliai, jo inovacijų ir meistriškumo palikimas išlieka ir toliau, gaminant šias didelio našumo mašinas.
„Saab“ šiandien: lyderystė gynybos ir saugumo pramonėje
Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai aiškiai atskleidė, jog reikia stiprios Europos gynybos pramonės. Karas Ukrainoje ir kibernetinių atakų grėsmė nepalieka abejonių, kad būtina vystyti gynybos sistemas. Ilgametes technologines kompetencijas, efektyvios veiklos ir pažangių sprendimų tradicijas puoselėjanti „Saab“ yra patikima savo klientų partnerė ne tik Europoje, bet ir toli už jos ribų.
1936 m. Švedijos Ministras Pirmininkas Peras Albinas Hanssonas savo kalboje pažymėjo: „Mūsų šalis turėtų kuo daugiau ginklų gaminti pati.“ Šiandien „Saab“ yra viena iš pirmaujančių Europos gynybos, aviacijos, kosmoso ir saugumo sprendimų tiekėjų, turinti daugiau nei 26 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovės misija - stiprinti gynybos pajėgumą, saugoti sienas ir didinti atsparumą kylančioms grėsmėms.
Strateginė plėtra ir finansiniai rezultatai
Švedijos įstojimas į NATO 2024 m. kovą turėjo įtakos „Saab“ plėtrai. Dėl to šalys narės gali dalyvauti bendrose pirkimų programose, o tai naudinga ir „Saab“, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis „Saab“ sistemų jau sąveikauja su kitomis. 2024 metai bendrovei „Saab“ buvo svarbūs. Daug dėmesio naujovėms, gynybai ir tvarumui skirianti bendrovė dar labiau sustiprino savo pozicijas. Jos gaminių asortimentą šiuo metu sudaro daugiau nei 500 sistemų.
Daugelis jų pripažintos pasaulyje, o kai kurie Grupės gaminiai pirmauja rinkoje:
- Naikintuvai („Gripen E“)
- Pažangios ginkluotės sistemos („Carl-Gustaf“, AT4, NLAW)
- Jutikliai („Giraffe“, „GlobalEye“)
- Vadovavimo ir kontrolės sistemos
- Povandeninės sistemos (A26)
Kartu su klientais bendrovė išsiaiškina individualius poreikius ir pritaiko gaminius atitinkamai rinkai. Vien 2024 m. „Saab“ pardavimas siekė beveik 6 mlrd. eurų, o tai reiškia 24 proc. augimą ir 33 proc. EBIT gerėjimą. „Ground Combat“ suteikia ugnies galios ir lankstumo. Švedija ir Europa lieka svarbiausios rinkos, tačiau tarptautinių užsakymų taip pat nuolat daugėja. 10 proc. „Saab“ verslo jau yra Šiaurės Amerikoje, 8 proc. - Azijoje ir 7 proc. - Lotynų Amerikoje. Tenkindama augančią paklausą, „Saab“ turi ir planuoja naujas gamyklas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje ir Suomijoje.
Tai, kad „Saab“ gaminiai yra paklausūs, atskleidžia ir įdarbinimo rodikliai: 2024 m. įdarbinta apie 3 tūkst. naujų darbuotojų, tad bendras jų skaičius augo 13 proc. „Saab“ taip pat daug dėmesio skiria įvairovei: moterys turėtų sudaryti 30 proc. (dabar 26 proc.) darbuotojų ne vėliau kaip iki 2030 metų.
Inovacijos ir tvarumas
Europos gynybos pramonės savarankiškumą stiprina augantis bendradarbiavimas Senajame žemyne - tiek ES, tiek NATO lygmenimis įgyvendinant programas, pavyzdžiui, EDIRPA ar NATO gynybos produkcijos veiksmų planas. Kartu tai reiškia didelę atsakomybę ir pajėgumo plėtros būtinybę. Aiškiai suvokdama, koks svarbus šis įsipareigojimas, „Saab“ daug investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ilgalaikiam Grupės gyvybingumui užtikrinti. 2024 metais moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai „Saab“ skyrė 17 proc. pardavimo pajamų.
Beveik pusė darbuotojų rūpinosi, kaip pritaikyti gaminius ir paslaugas prie naujų reikalavimų ir individualių klientų poreikių, kartu išlikti vienu žingsniu priekyje konkurentų. Artimiausiais metais bus telkiamasi į programine įranga valdomas technologijas, autonomiją ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes. Inovacijos yra gyvybiškai svarbios „Saab“ ateičiai. „Tikime, kad galime išmokti jas kurti, valdyti ir vertinti.“ Kaip ir prieš daugiau nei 80 metų, kai įsteigta bendrovė, svarbiausia kurti vertę visuomenei, klientams ir visoms suinteresuotosioms šalims ir, žinoma, nepamiršti tvarumo.
Vykdydama „Saab“ įsipareigojimą Jungtinių Tautų iniciatyvai „Race to Zero“, bendrovė nustatė mokslu grįstus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus iki 2050 m., kuriuos 2024 m. vasarą patvirtino Mokslų grįstų tikslų iniciatyva (angl. Science Based Targets Initiative, SBTi). „Saab“ pirmajai iš didžiųjų gynybos bendrovių pavyko tai pasiekti ir suteikti galimybę klientams siekti jų tvarumo tikslų. Ateinančiais metais lyderystė tik sustiprės: tiek taupant gamybos išteklius, tiek prisitaikant prie klimato, tiek plėtojant jau įgyvendinamus ir naujus sprendimus.
Šiais laikais daugelį į ateitį orientuotų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar bepiločių sistemų, vis dažniau kuria nekarinės organizacijos ir bendrovės. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Saab“ įvairiose rinkose užmezga strategines pramonines partnerystes inovacijoms, kurios padės geriausiai apginkluoti ir apsaugoti ginkluotąsias pajėgas. Be to, vis aktualesni tarpsektorinis bendradarbiavimas ir įsigijimas. Tokia strategija ir įsigijimas vietos rinkose reiškia, kad naujoves galima greitai ir veiksmingai integruoti į „Saab“ sistemas. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti mašininį mokymąsi ir generatyvinį dirbtinį intelektą jutiklių ir diegimo sistemose. Jais gerinama duomenų analizė ir optimizuojami sprendimų priėmimo procesai. Dar vieną žingsnį šia kryptimi „Saab“ žengė 2023 m. įsigydama bendrovę „BlueBear“. Taip Švedijos gynybos ekspertė papildė patirtį kurti dirbtinio intelekto palaikomas „spiečiaus“ (angl. swarm) technologijas oro ir jūrų erdvėms. Tais pačiais metais „Saab“ sudarė strateginio bendradarbiavimo susitarimą ir investavo 75 mln. eurų į gynybos bendrovės „Helsing GmbH“ (jos specializacija - dirbtinio intelekto programinės įrangos technologijos) penkių procentų akcijų paketą.
„Saab“ pasaulinei rinkai tiekia naujausius aukštųjų technologijų produktus, paslaugas ir sprendimus karinės gynybos ir civilinės saugos srityse. „Saab“ vykdo veiklą ir turi darbuotojų visuose pasaulio žemynuose.