Lietuvos transporto sektorius susiduria su daugybe problemų, kurios apima tiek transporto priemonių techninę būklę ir jų vertės manipuliavimą, tiek vairuotojų darbo sąlygas ir socialinį išnaudojimą. Šiame straipsnyje aptariami aktualiausi iššūkiai, kurie formuoja „sumuštų“ (manipuliuotų, apgadintų ar išnaudojamų) automobilių bei „sumuštų“ (išnaudojamų, paveiktų sunkių sąlygų) vairuotojų realybę transporto pramonėje.
Ridos klastojimas ir jo pasekmės techninei apžiūrai
Automobilių pirkėjams ridos klastojimas vis dar išlieka vienas aktualesnių klausimų vertinant būsimą pirkinį. Numatoma, kad jau nuo 2025 metų liepos 7 dienos, techninės apžiūros stotyje užfiksavus ridos sumažėjimą, tokiam automobiliui negalės būti išduota teigiama apžiūros išvada. Toks sprendimas įsigaliojo 2023 metų liepos 7-ąją, numatant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį.
Nuo nurodytos datos automobilis nebus pripažįstamas techniškai tvarkingu, todėl nebegalės dalyvauti eisme. Šiuo metu su tokia situacija susidūrę vairuotojai techninės apžiūros stotyse yra tik įspėjami. Tačiau vėliau tokius automobilius eksploatuojantys vairuotojai nebegalės toliau naudotis savo transporto priemonėmis, kol nebus grąžinta jų ridos duomenų reikšmė, kuri būtų ne mažesnė, nei užfiksuota ankstesnės techninės apžiūros metu.
Virginijus Čiškauskas, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus vadovas, teigė, kad ridos stebėsenos pokyčių techninės apžiūros metu nenumatoma. LTSA žiniomis, asociacija „Transeksta“ stebi situaciją, trūkumai fiksuojami, tačiau tai kol kas netrukdo gauti teigiamą techninės apžiūros išvadą. Pasak V. Čiškausko, ridos sumažėjimo faktas ateityje bus laikomas dideliu trūkumu, o sprendimas nuo praėjusių metų nesikeičia. Tikimasi, kad tai bent kažkiek padės kovoti su ridos klastojimu, o nesąžiningiems pardavėjams bus sunkiau tai nuslėpti.
Paklausus, ką daryti tiems vairuotojams, kurie jau įsigijo automobilį su suklastota rida ir tai sužino tik techninės apžiūros metu, LTSA siūlo kreiptis į autoservisus, kad šie atstatytų ridos duomenis į realią reikšmę. Vis dėlto, tokia veikla yra draudžiama. „Delfi“ susisiekus su Živile Baltulionyte-Leonavičiene, įgalioto BMW atstovo „Krasta Auto“ Marketingo ir klientų aptarnavimo vadove, ji nurodė, kad autorizuotas servisas tokios paslaugos suteikti negalėtų, mat tai draudžia pats gamintojas.
Darbo sąlygos ir socialinis dempingas transporto sektoriuje
Lietuvos transporto sektorius susiduria su rimtais kaltinimais dėl nesąžiningos konkurencijos ir vairuotojų išnaudojimo, sukėlusiais platų atgarsį Europoje.
Tragiškas įvykis „RV Transport“ (UAB „Nostrada“)
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skelbia, kad Lietuvos transporto įmonėje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas iš Moldovos nusižudė reiso metu. „Vairuotojas neištvėrė neteisybės ir atėmė sau gyvybę vilkiko kabinoje“, - rašo profesinė sąjunga socialiniuose tinkluose. Jų teigimu, įmonės „RV Transport“ (UAB „Nostrada“) tolimųjų reisų vairuotojas, migrantas iš Moldavijos, komandiruotėje Prancūzijoje nusižudė vilkiko kabinoje. Vyrą be gyvybės ženklų kolegos rado vilkike, IKEA pakrovos ir iškrovos vietoje.
Profsąjunga praneša, kad sulaukia nuolatinių skundų apie sunkias darbo sąlygas ir neišmokamus atlyginimus. Pasak jų, „per paskutines dvi dienas profsąjunga sulaukė ne vieno skambučio apie sunkias darbo sąlygas ir neišmokamus atlyginimus“. Buvo paminėtas atvejis, kai vairuotojas dirbo 87 dienas ir gavo tik 1000 eurų algos, kitas vairuotojas skundėsi, kad dirba jau penktas mėnuo be pertraukos ir darbdavys neleidžia parvykti namo. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga teigia, kad „apie vergvaldžius Lietuvos transporto sektoriuje kalbos jau sklando po visą Europą“, keliamas klausimas: „Ar mes leisime toliau šiam sektoriui formuoti nuomonę apie tokią mūsų valstybę?“
„RV Transport“ arba „Nostrada“ vadovas Egidijus Švėgžda į laišką dėl darbuotojo mirties neatsakė. Tačiau įmonės advokatė Odeta Maksvytytė patvirtino tragedijos faktą, teigdama, kad „šis įvykis niekaip nesusijęs su mirusiojo darbu ar darbo sąlygomis“. Jos teigimu, vairuotojas komandiruotėje Prancūzijoje išbuvo 9 dienas, nusiskundimų dėl darbo sąlygų nebuvo. Advokatė nurodė, kad darbdaviui susisiekus su mirusiojo šeima, jo krikšto mama patvirtino, jog šis nusižudė išgyvendamas dėl šeimos aplinkybių ir šeima jokių pretenzijų darbdaviui neturi. Maksvytytė apgailestavo, kad viešojoje erdvėje naudojamasi šeimos tragedija siekiant sudaryti neigiamą įspūdį apie transporto sektoriaus bendroves.
Socialinio dempingo bylos ir jų atgarsiai Europoje
Teismo procesas prieš įmonę „Verjans Transport“ sukrėtė Belgijos krovininio transporto sektorių. Įmonės vadovai kaltinami dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje ir socialiniu sukčiavimu. Kontrolinės institucijos susidomėjo šia Belgijos bendrove po to, kai vienas vairuotojas pranešė, kad buvo priverstas dirbti 10 dienų net ir po to, kai susilaužė pėdos kaulą.
Tyrimo metu nustatyta, kad nesąžiningą veiklą įmonė vykdė daugelį metų. Remiantis surinktais įrodymais, „Verjans Transport“ savininkai buvo nuteisti už nusikalstamą veiklą, mokestinį ir socialinį sukčiavimą įdarbinant 183 vairuotojus iš Slovakijos ir Rumunijos. Šie darbuotojai buvo įdarbinti šešiose Slovakijoje įkurtose „pašto dėžutės“ tipo įmonėse, tačiau iš tikrųjų vairuotojai dirbo Belgijoje Belgijos vežėjui. Darbo sutartys buvo sudaromos Slovakijoje įsikūrusių bendrovių vardu, todėl mokesčių įsipareigojimai buvo apskaičiuojami pagal Slovakijos įstatymus. Tokio sprendimo tikslas - išvengti mokesčių ir įmokų už šiuos vairuotojus mokėjimo Belgijos administracijai, kas kvalifikuojama kaip mokestinis sukčiavimas ir darbo sutarčių klastojimas. Kaltinimo laikotarpis apėmė nuo 2009 m. sausio iki 2016 m.
Darbuotojų deklaracijos trūkumas Nacionalinėje socialinės apsaugos sistemoje (ONSS) kartu su anksčiau paminėta praktika suvaidino pagrindinį vaidmenį kaltinant „Verjans Transport“ vadovus dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje. Galutinis Lježo (Liège) teismo sprendimas, nors ir ne toks griežtas, kaip norėjo prokuroras (reikalavęs iki 12 metų kalėjimo ir beveik 2 mln. Eur baudos), vis dėlto nurodė kaltinamiesiems grąžinti ONSS daugiau nei 4,6 mln. Eur. Kratos metu buvo rasta 300 tūkst. Eur.
Šios Belgijos bendrovės pavyzdys aiškiai parodo tikrojo socialinio dempingo esmę. Europos Sąjungos transporto sektoriaus problema nėra Vidurio ir Rytų Europos vežėjai, kurie teisėtai savo šalyse moka visus mokesčius už darbuotojus. Senosios sąjungos šalių politikai pagaliau turėtų suvokti, kad sukčiavimo ir nesąžiningos konkurencijos šaltinis dažnai būna jų pačių kieme.
Be to, Nyderlandų įmonė „Vos Logistics“ neseniai turėjo sumokėti pusės milijono eurų užstatą už konfiskuotus sunkvežimius, kurie buvo sulaikyti dėl įtarimų dėl nesąžiningo užsienio filialų naudojimo. Liepos 4 d. prieš socialinį dempingą kelių transporto sektoriuje nukreiptoje operacijoje Belgijoje buvo konfiskuoti lietuviškos įmonės „Nostrada“ sunkvežimiai. Tuo tarpu Belgijos transporto įmone „Jost Group“ susidomėjo vietos profesinės sąjungos, suintriguotos tuo, kad vežėjui apsimoka reguliariai nuomoti lėktuvą, jog į darbą atgabentų dideles vairuotojų grupes iš Rumunijos.
tags: #rv #transporto #vairuotojai #sumuse #automobilius