Lietuvos transporto sektoriuje neretai fiksuojami įvairūs incidentai, susiję tiek su vairuotojų atsakomybe už dokumentų autentiškumą, tiek su keleivių, ypač moterų ir merginų, saugumu. Analizuojami atvejai atskleidžia iššūkius, kylančius dėl įvairių tautybių vairuotojų veiklos ir bendrosios saugumo kultūros.

Vairuotojų dokumentų klastojimas ir teisinės pasekmės

Rusijos pilietės vairuotojos atvejis

Krovininių automobilių vairuotojų patikros metu nustatytas atvejis, kai 27-erių Rusijos pilietė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2025-ųjų sausio, pateikė pasieniečiams abejonių sukėlusius dokumentus. Moteris pranešė, kad dirba krovininio automobilio vairuotoja. Paprašius papildomų dokumentų, ji pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio autentiškumu abejojo pasieniečiai.

Vėliau Rusijos pilietybę turinti moteris prisipažino vairuotojo pažymėjimą įsigijusi internetu "skubos tvarka", sumokėjusi 30 tūkst. Rusijos rublių (apie 200 eurų). Paaiškėjo, kad moteris turėjo ir tikrą rusišką vairuotojo pažymėjimą, tačiau jame nurodytos kategorijos nesuteikė teisės vairuoti krovininių automobilių. Dėl dokumento klastojimo ar disponavimo tokiu dokumentu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.

Vairuotojo pažymėjimo klastotės pavyzdys ir autentiškas dokumentas

Rusijos piliečio vairuotojo pažymėjimo klastotė

Panašus incidentas užfiksuotas ties Medininkų kaimu, kur VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai patikrino automobilį „Haval Dargo“ kazachiškais valstybinio numerio ženklais. Prie vairo sėdėjo 26-erių Rusijos pilietis, kuris pasieniečiams pateikė galiojantį Rusijos pasą su Italijos viza ir vairuotojo pažymėjimą, esą išduotą Kazachstane. Būtent šis dokumentas sukėlė VSAT pareigūnams įtarimų dėl galimos klastotės.

Tyrimo metu nustatyta, kad dokumentas buvo pagamintas ne iš polikarbonato, o greičiausiai iš plastiko, trūko apsauginio tinklelio, mikroteksto, o dokumento numeris ir rekvizitai buvo atlikti rašaliniu spausdintuvu. Taip pat nebuvo UV apsaugų. Šie požymiai leido daryti prielaidą, kad vairuotojo pažymėjimas - klastotė. Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Už vairavimą neturint tokios teisės Rusijos pilietis nubaustas 300 eurų bauda ir jam šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Moterų saugumo iššūkiai pavežėjimo paslaugose

Seksualinis priekabiavimas ir traumuojančios patirtys

Viešumoje nuolat pasirodo moterų istorijos apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar net smurtą, naudojantis pavežėjimo paslaugomis. Viena vilnietė pasakoja, kad pavežėjas užsienietis nusivežė ją prie ežero ir ten pradėjo įkyriai kabinėtis, siūlydamas intymius santykius. Šis „Bolt“ vairuotojas, vardu Asifas, bevažiuojant pradėjo kalbėti rusų kalba apie savo norą turėti sekso. Moteris, pasprukusi iš automobilio, iškvietė policiją.

Kitos moterys dalijasi panašiomis patirtimis. Kaunietė telefonu užfiksavo, kaip vairuotojas ją kviečia pas save į namus, žarsto komplimentus ir liečia. Vilnietė Austėja pasakoja, kad po kelionės, kurios metu vairuotojas flirtavo ir mėgino užrakinti duris, patyrė šoką ir kreipėsi į „Bolt“ atstovybę, tačiau gavo tik nuolaidų kuponą už 3 eurus. Platformos atstovai teigia, kad pavežėjai nėra jų darbuotojai ir nemalonių situacijų atveju gali tik užblokuoti vairuotojo paskyrą. Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas patvirtina, kad platformos dažniausiai kompensuoja už kelionę ir blokuoja vairuotojo prieigą, jei situacija kartojasi.

Ypač skaudus atvejis - 17-metės paauglės, kuri iškvietė „Bolt“ pavežėją, patirtis. Policija pranešė, kad vairuotojas privertė merginą tenkinti jo lytinę aistrą. Nepilnametė buvo neblaivi, tačiau iš karto po įvykio išlipo iš automobilio ir paskambino į policiją. Paaiškėjo, kad vairuotojas, kuris kalbėjo ir lietuvių, ir rusų kalbomis, yra maždaug 40 metų. Už tokį nusikaltimą jam gresia iki 8 metų kalėjimo. Nors policija teigia, kad pranešimai apie priekabiaujančius taksistus yra retenybė, seksualinio smurto prevencija užsiimančios organizacijos sako, jog moterys dažnai nesikreipia į policiją, jei viskas pasibaigia tik žodžiais. Jos pabrėžia, kad tokių istorijų, kai pavežėjai klausinėja nepadorių klausimų, siūlo lytinius santykius ar glosto kojas, yra daugybė.

Pagalba ir teisinė reguliavimo iniciatyvos

Su prievartos ar priekabiavimo aukomis dirbantys specialistai pataria moterims kuo greičiau nusibrėžti ribas. Vilniaus Carito pagalbos, nukentėjusiems nuo smurto ir nusikaltimų, vadovė Angelė Lazauskienė tvirtina, kad jeigu priekabiautojas nenustoja, reikia pasakyti, kad prašoma sustoti ir išlipti iš automobilio. Jei tai nepadeda arba vairuotojas bando riboti judesius, liečia, neleidžia išlipti, būtina nedelsiant kviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Nuo rugsėjo mėnesio šalyje veikia nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų tarnyba, teikianti konsultacijas ir psichologinę pagalbą.

Po nusiskundimų bangos dėl priekabiavimo ir netinkamo paslaugų teikimo, politikai ėmėsi spręsti kitataučių pavežėjų problemą. Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Seime bus svarstomas Kelių transporto kodeksas, pagal kurį pavežėjo paslaugas galėtų teikti tik asmuo, turintis ES vairuotojo pažymėjimą. Švietimas taip pat įvardijamas kaip vienas iš būdų kovoti su seksualiniu smurtu, ugdant vaikus atpažinti netinkamą elgesį.

Užsieniečių integravimasis ir kalbos pasirinkimas

Lietuvoje gyvenanti būsima medikė Sidra, prieš šešerius metus atvykusi iš Pakistano, dalijasi savo patirtimi apie integraciją ir kalbos svarbą. Nors lietuvių kalba jai yra nemenkas iššūkis, Sidra principingai renkasi bendrauti būtent ja. Vaizdo įraše, kuriuo ji pasidalijo socialiniuose tinkluose, matyti pokalbis su pavežėju. Viskas prasidėjo nuo paprasto pokalbio apie keliones, tačiau greitai peraugo į diskusiją apie vertybes ir identitetą. Medicinos studentė, paklaususi vairuotojo apie jo aplankytas šalis ir sulaukusi klausimo, ar moka rusų kalbą, tvirtai pareiškė, jog rusų kalbos nemoka ir sąmoningai pasirinko lietuvių kalbą. Pasak studentės, nepaisant kalbos sudėtingumo, jai svarbu bendrauti valstybine kalba.

Jauna mergina, aktyviai bendraujanti lietuvių kalba su pavežėju

tags: #rusu #vairuotojos #merginos

Populiarūs įrašai: