Padangų pramonė yra viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos dalių, tačiau kartu ji kelia ir didelių aplinkosaugos iššūkių. Kasmet pagaminama virš 3 milijardų padangų, o jų tinkamas perdirbimas ir tvarkymas tampa vis aktualesne problema. Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, padangų gamyba ir utilizavimas susiduria su unikaliais iššūkiais, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Vakarų šalių sankcijas.
Padangų daroma žala ir perdirbimo technologijos
Dr. Svajus Asadauskas atkreipia dėmesį, kad padangos kenksmingos dėl to, kad labai ilgai nesuyra. Jos sukuria puikias sąlygas veistis uodams ir graužikams, o deginant padangas išsiskiria suodžiai ir įvairūs kancerogeniniai junginiai, kurie gali sukelti vėžį. Be to, padangų gumoje yra beveik 2 proc. cinko, kuris pasklinda su dūmais, o pats padangų kvapas nėra sveikas, nes gumos plastifikliuose dažnai būna poliaromatinių junginių, galinčių sukelti vėžį. Todėl senų padangų surinkimas turi būti sistemingas, kad būtų išvengta ilgalaikių problemų gamtai ir sveikatai.
Inovatyvus padangų perdirbimo būdas
Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir verslo partnerių bendromis jėgomis sukurtas pažangus padangų perdirbimo būdas, pasak dr. S. Asadausko, visiškai nepanašus į tradicinį padangų perdirbimą. Šis būdas susideda iš dviejų principinių dalių:
- Pirmiausia, padangų guma skaidoma agresyviomis dujomis.
- Vėliau vyksta devulkanizacija, kurios metu mokslininkai iš dalies atstato gumą iki kaučiuko būsenos.
Nors padangų skaidymo agresyviomis dujomis dar nėra įdiegta, kol kas tradiciškai smulkintos padangos, tiksliau, iš jų gautos gumos nuorėžos, kruopos, lakštai ir panašiai, yra devulkanizuojamos. Devulkanizacijos metu padangų gabalėliai dar labiau susmulkinami, jų paviršius tampa labai šiurkštus, o vidinėse dalyse išardomi vadinamieji skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Šiam procesui nenaudojami malūnai, diskiniai peiliai ar hidrauliniai įrenginiai, o pagrindinį vaidmenį atlieka į girnas panašus „mechaninės šlyties agregatas“. Į jį tiekiami padangų gabalėliai, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, o gaunami devulkanizuotos gumos miltai sijojami ir džiovinami.
Ši dr. S. Asadausko ir jo bendražygių sukurta technologija 2014 m. Kelne, Vokietijoje, vykusioje „TireExpo“ mugėje pateko į geriausių aplinkosaugos technologijų kategorijos finalininkų ketvertuką.
Tradicinis perdirbimas ir jo iššūkiai
Įprasta, kad restauravimui netinkamos senos padangos yra deginamos cemento gamyklose arba smulkinamos. Lietuvoje anksčiau AB „Akmenės Cementas“ sėkmingai degindavo padangas, naudodama efektyvius dūmų nukenksminimo filtrus, tačiau dabar ši veikla beveik sustojusi. Mechaniniam padangų smulkinimui reikia itin didelių energijos sąnaudų, kurios gerokai viršija energiją, reikalingą naujai padangai pagaminti. Kartais naudojamas gumos smulkinimas žemoje temperatūroje, kai padangų gabalėliai patalpinami į skystą azotą, atšaldomi ir susmulkinami iki gumos pudros. Šis procesas yra dar brangesnis, Lietuvoje jį atlieka tik viena įmonė.
Pats padangų smulkinimas ilgai neužtrunka - per kelias valandas iš vienos vidutinės padangos galima gauti apie 10 kilogramų gumos miltų ir virš 5 kilogramų metalo vielų, tekstilinio audeklo ir plastiko pluošto liekanų. Tačiau, palyginti su perdirbimu, gerokai daugiau laiko prireikia senų padangų sandėliavimui ir dokumentų tvarkymui, kas Lietuvoje gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Perdirbtos gumos panaudojimas
Smulkinta padangų guma dažnai maišoma su klijais ar dervomis, gaminant įvairius kilimėlius, atitvarus, ramsčius, bėgimo takelius, stogų dangas ir kitus elastingumą reikalaujančius dirbinius. Dr. S. Asadausko teigimu, malta guma dedama ir į asfalto mišinius JAV keliams tiesti, tačiau Lietuvos sąlygoms toks asfaltas nežinia ar būtų tinkamas.
Lietuvių sukurta technologija leidžia gauti devulkanizuotos gumos miltus, vadinamus RRP (Reclaim Rubber Powder), kurie gali būti naudojami kaip kaučiuko ir suodžių pakaitalas gaminant naujus gumos dirbinius, netgi padangas. O įprastiniais metodais malta guma vakarietiškoms padangoms gaminti visiškai netinka. Mokslininkai siekia, kad RRP galėtų būti efektyvus kaučiuko pakaitalas, išlaikant kuo geresnę galutinio produkto kokybę.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento atstovas Audrius Naktinis pažymi, kad ES šalyse vyksta konsultacijos dėl perdirbtos gumos gaminių naudojimo, siekiant nustatyti, ar toks naudojimas nedaro įtakos žmonių sveikatai. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra kenksmingos medžiagos, kurių likučių gali būti ir perdirbtos gumos gaminiuose. Trūksta patikimų duomenų apie šių junginių migracijos kiekį, laiką ir galimą neigiamą poveikį vaikams.
Tyrimai ir finansavimo iššūkiai
Dr. S. Asadauskas ir jo kolegos užpatentavę naująją padangų perdirbimo technologiją sulaukė didelio užsienio įmonių susidomėjimo. Mokslininkui teko lankytis pas didžiausius padangų gamintojus, kurie kvietė papasakoti apie RRP galimybes. Tačiau gumos pramonė yra labai inertiška, ir naujų technologijų diegimas vyksta lėtai, reikalaujant daug mokslinių tyrimų. Kartu su įmone „Gumos Technologijos“ atlikta virš 7 tūkst. bandymų, siekiant įvertinti įvairias gumos rūšis, pasiekti efektyvesnę devulkanizaciją ir gauti kuo smulkesnes RRP cheminio mišinio dalis.
Dr. S. Asadauskas apgailestauja, kad padangų perdirbimo tyrimai nėra prioritetiniai ir vyksta lėtai, jiems trūksta ir finansavimo. Šiuo metu daugiausiai dirbama su Lietuvos, Latvijos ir Izraelio verslininkais. Iki 2015 m. daugiausiai buvo orientuojamasi į RRP panaudojimą padangų gamybai, bendradarbiaujant su „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“ ir kitomis stambiomis korporacijomis. Tačiau dėl kritusių kaučiuko kainų ir mažo mokslinių tyrimų biudžeto buvo pereita prie smulkesnių RRP pritaikymų, ypač izoliacinių plokščių tobulinimo, daugiausiai orientuojantis į Lietuvos statybų pramonę.
Padangų tvarkymas Lietuvoje
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama apie 20 tūkst. tonų padangų. A. Naktinis pabrėžia, kad nors padangų atliekos nėra pavojingosios atliekos, dėl aplinkos poveikio jos dūla, ir taip išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, benzenas - žinomas kancerogenas. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų.
Naudotas padangas galima nemokamai atvežti ir palikti nustatytą kiekį (4 ar 5) savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Lietuvoje veikia 97 tokios aikštelės, o jų adresai, telefonai ir darbo laikas prieinami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Fizinis asmuo padangų atliekas gali nemokamai pristatyti į bet kurią padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
Už ne vietoje išmestą vieną padangą gresia 44 eurų žalos atlyginimas ir bauda nuo 30 iki 60 eurų. Jeigu nevykdoma pareiga priimti padangų atliekas, gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą - nuo 850 iki 1700 eurų bauda. Aplinkos ministerijos administruojamose programose nėra numatyta galimybė skirti paramą padangų atliekų tvarkymui.
Žieminių padangų pasirinkimo niuansai ir manipuliacijos rinkoje
Lietuvos rinkoje, ypač prieš žiemą, nuolat eskaluojama žieminių padangų tema. Gamintojai pristato naujienas, saugaus eismo ekspertai dalinasi patarimais, o pardavėjai giria savo produkciją. Tačiau ši padangų keitimo karštinė turi ir manipuliacinių aspektų.
ES padangų žymėjimas ir jo trūkumai
Prieš trejus metus ES politikai pasiūlė naują standartizuotą padangų žymėjimą ir skirstymą į 7 klases (nuo „A“ iki „G“), siekdami padėti vairuotojams pasirinkti. Tačiau specialistai atkreipė dėmesį, kad žieminių padangų egzaminavimas toli gražu ne žiemiškomis sąlygomis (2-20 C šilumos) lemia, jog stabdymo kelio ilgis dažnai būna visiškai kitoks nei realiomis žiemiškomis sąlygomis.
Daugelis padangų gamintojų pataria nelaikyti ES etiketės vieninteliu pasirinkimo kriterijumi. Pavyzdžiui, „Nokian Tyres“ oficialiame tinklalapyje perspėja dėl painiavos, kurią kelia ES ženklinimas, ir ragina vairuotojus studijuoti nepriklausomų testų rezultatus, konsultuotis su ekspertais ir įvertinti, kokios padangos, kokioms sąlygoms skirtos.
- Nedygliuotos žieminės padangos Šiaurės šalims yra pagamintos orientuojantis į minusinę temperatūrą, slidų kelią, ledą ir sniegą.
- Nedygliuotos padangos, skirtos Centrinės Europos šalims, akcentuoja greitą važiavimą šlapia kelio danga teigiamoje temperatūroje, o ne sukibimą su ledu, todėl gaminamos kitokios konstrukcijos ir iš kieto gumos mišinio.
Sukibimas su šlapiu paviršiumi nėra vienintelis svarbiausias saugumo aspektas. Žieminės padangos, pasižyminčios geru sukibimu su šlapiu paviršiumi, gali turėti prastą sukibimą su ledu ir būti pritaikytos švelnių Centrinės Europos žiemų sąlygoms. Padangų etiketė neatskleidžia visos informacijos apie žiemines padangas. Pavyzdžiui, 225/50R17 (H/V greičio indekso) teste aukščiausią „A“ klasę turinčios „Nokian WRD4“ padangos rungtyje ant šlapios dangos buvo klasifikuotos tik 6 vietoje iš 8 bandytų padangų, nusileidusios žemesnę klasę („B“ ir „C“) turinčioms padangoms.
Visoms sezonoms skirtos ir visoms oro sąlygoms skirtos bei žieminės padangos: NUSTEBĖSITE, kokios jos skirtingos ant sniego!
Rinkodaros manipuliacijos
Lietuvos rinkoje dirbantys „Nokian“ produkcijos pardavėjai dažnai pristato „A“ įvertinimą ES etiketėje, priklijuotoje prie „Nokian WR D4“, kaip svarbiausią argumentą, nutylėdami iš tiesų svarbius dalykus, susijusius su eismo saugumu. Automobilininkai klaidinami, lyginant „A“ ir „F“ stabdymo efektyvumo ant šlapios kelio dangos įvertinimą turinčias padangas, kurių vienos skirtos lengviesiems automobiliams, o kitos - visureigiams (ir yra vienos saugiausių tikros žiemos sąlygomis).
Ant ledo ir sniego kieto gumos mišinio padangoms nepadėtų jokia „A“ raidė. Renkantis žiemines padangas, vairuotojams nereikėtų koncentruoti dėmesio į ES padangų žymėjimą, nes iš jo neįmanoma nustatyti net dešimtadalio svarbiausių žieminių padangų savybių, tokių kaip elgesys ant ledo, sniego, pažliugusio sniego, atsparumas akvaplanavimui ir t. t. Pagal šiuo metu galiojančią bandymų ir vertinimo metodiką geriausius rodiklius turi vasarinės „A“ kategorijos padangos, tačiau žiemą su jomis važiuoti tiesiog neįmanoma. ES etiketės, švelniai tariant, visiškai netinkamas patarėjas, o renkantis žiemines padangas jos tik klaidina. Dar vienas rinkodaros triukas - išvedžiojimai apie „tarpinį“ gumos mišinį, nors tokio tipo padangų ar gumos mišinio nėra.
Padangų kilmės šalis ir kokybės klausimas
Dar viena manipuliacija - padangų kilmės šalis. Nors tikima, kad į trečiąsias šalis perkeltos gamybos linijos garantuoja identišką kokybę, patirtis rodo, kad tai ne visada tiesa. Pavyzdžiui, Rusijos rinkai skirtos „Nokian“ padangos į bandymų poligonus greičiausiai keliautų iš Rusijos fabriko, tačiau testuose su konkurentais lyginamos Suomijoje pagamintos padangos. Internete netgi klaidžioja video anekdotas, kuriame padanga viename šone turi įrašą „Made in Finland“, o kitame - „Made in Russia“. Tai kelia įtarimų, kad taip siekiama pirkėjams sudaryti įspūdį, jog „rusiškos“ padangos yra tokios pat geros kaip „suomiškos“.
Padangų tiekimas Rusijai aplenkiant sankcijas
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, Vakarų šalys stengėsi apriboti Rusijos galimybes aprūpinti savo transporto priemones kokybiškomis padangomis. Europos Sąjunga uždraudė tiekti į Rusiją Europos gamintojų lengvųjų automobilių padangas su kombinuotosios nomenklatūros kodu 40111000 (2022 m. kovo 16 d.) ir sunkvežimių padangas su kodu 401120 (2023 m. rugsėjo 25 d.). Japonija prie šių sankcijų prisijungė maždaug tuo pačiu metu. Tačiau Baltarusijai šie apribojimai nebuvo taikomi.
Sankcijų apėjimas per Baltarusiją
„Belarusian Investigative Center“ (BIC) išanalizavo muitinės deklaracijas ir nustatė, kad nuo draudimo įsigaliojimo iki 2024 m. vasaros iš Baltarusijos į Rusiją buvo importuota daugiau kaip 286 000 vienetų Europos ir Japonijos gamintojų padangų su sankcionuotais kodais, kurių vertė siekia apie 50 mln. JAV dolerių. Iš šios sumos 40 mln. dolerių teko lengvųjų automobilių padangoms, o likę 9 mln. - sunkvežimių padangoms.
Pagrindiniai veikėjai
Baltarusijos sunkvežimių padangų rinkoje, vienai bendrovei - SOOO „Bagoria“ - teko beveik 80 proc. visų iš Baltarusijos į Rusiją parduotų sankcionuotų europietiškų ir japoniškų padangų, o jos pardavimai siekė 7,1 mln. JAV dolerių. Ši bendrovė yra antroje vietoje pagal uždraustų lengvųjų automobilių padangų gabenimą, jų parduota už 17 mln. dolerių. „Bagoria“, įsikūrusi Breste, yra pagrindinė padangų importuotoja į Baltarusiją. Prasidėjus plataus masto karui, įmonės pelnas ženkliai išaugo: 2022 m. jis padidėjo daugiau nei du kartus, palyginti su 2021 m., o 2023 m. augimas tęsėsi.
Kitas svarbus žaidėjas - Minske įsikūrusi bendrovė OOO „Kolesoplus“. Ši bendrovė Rusijai tiekia daugiau nei pusę uždraustų lengvųjų automobilių padangų, kurių vertė siekia 20 mln. dolerių, ir užima antrą vietą draudžiamų sunkvežimių padangų kategorijoje, jos pajamos siekia 1,7 mln. dolerių. Pagrindinis „Kolesoplus“ akcininkas Olegas Ščerbičius yra Rusijos bendrovės OOO „Premium šyna“ naudos gavėjas, kurios produktų asortimentą sudaro ES sankcionuotos padangos, o „Kolesoplus“ yra viena iš jos tiekėjų. Olego Ščerbičiaus duktė Jana yra Lenkijos bendrovės „Opony 24/7“ akcininkė, prekiaujančios „Continental“, „Michelin“, „Bridgestone“, „Hankook“, „Barum“ ir „Fronway“ padangomis. Pirmų dviejų prekių ženklų padangas jos tėvo įmonė, apeidama sankcijas, tiekia Rusijai.
Ryšiai su valdžios institucijomis ir verslo struktūromis
BIC išsiaiškino, kad „Kolesoplus“ kelis kartus tiekė prekes valstybinėms įstaigoms, įskaitant teisėsaugos padalinius, tokius kaip Vidaus reikalų ministerijos kalėjimų departamento Homelio srities valdyba, Minsko miesto vykdomojo komiteto Vyriausiasis vidaus reikalų departamentas ir Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos Respublikinis logistikos centras. Visos šios sutartys buvo sudarytos pagal pirkimo iš vieno šaltinio procedūrą, kuri sudaro mažiau sąlygų konkurencijai.
Be „Bagoria“ ir „Kolesoplus“, Rusijai sankcionuotas padangas tiekia ir kitos Baltarusijos bendrovės, kai kurios iš jų susijusios su Aliaksandru Lukašenka. Pavyzdžiui, „OFS-Export“ direktorė Tamara Skrypnik ir buvęs bendrovės direktorius Uladzimiras Dračovas buvo OOO „Logeks“ vadovai. Ši bendrovė priklausė verslininko Aliaksandro Šakutino, kuriam ES taikė sankcijas kaip A. Lukašenkos „piniginei“, šeimai. Kiti buvę savininkai, susiję su A. Lukašenkos aplinka, yra Aliaksandras Zaicevas, turėjęs nuosavybės teisės į „Torgovyj dom Eksporttorg“, kuri prekiauja padangomis ir variklių alyva. Taip pat aptikti ryšiai su Viktoru Šeimanu, A. Lukašenkos bendražygiu, per OOO „SABline“ ir OOO „Ordozavod“.
Bendrovė „Shate-M Plus“, kurią BIC aptiko tarp Rusijos įmonių tiekėjų, Baltarusijoje parduoda padangas ir automobilių dalis. Visos Baltarusijos Vyriausybės sutartys su šia bendrove buvo sudarytos pagal viešųjų pirkimų iš vieno šaltinio procedūrą. Kaip ir kelios kitos BIC sąraše esančios įmonės, „Shate-M Plus“ yra susijusi su ledo rituliu.
Atsekamumo sistemos Baltarusijoje
Baltarusijoje padangos įtrauktos į atsekamų prekių sąrašą. Tai leidžia Vyriausybei stebėti jų judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo. Įmonėms atsiranda papildomų įpareigojimų: jos privalo naudoti elektronines sąskaitas faktūras ir teikti ataskaitas mokesčių institucijoms. Šią sistemą 2020 m. A. Lukašenka įdiegė siekdamas „skatinti didesnį prekių apyvartos skaidrumą ir sąžiningos konkurencijos plėtrą, įskaitant prekių eksportą į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybių narių rinkas“.
Lenkijos Finansų ministerija, paklausta apie įmonės, kuri per savo savininką tiekia padangas į Rusiją, veiklos teisėtumą, atsakė, kad tokią informaciją saugo finansinė paslaptis, tačiau „pagal 2022 m. balandžio 13 d. [...] Reglamentą [...], fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama vykdyti bet kokius sandorius su sankcionuotais asmenimis ir subjektais“. Iš didžiųjų padangų gamintojų, kuriems buvo išsiųstos užklausos (Bridgestone, Continental, Pirelli, Goodyear ir Michelin), atsakymus pateikė tik „Michelin“.
Visoms sezonoms skirtos ir visoms oro sąlygoms skirtos bei žieminės padangos: NUSTEBĖSITE, kokios jos skirtingos ant sniego!
tags: #rusijoje #gaminamos #padangos