Pastaruoju metu fiksuojami vis intensyvesni Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą, kuriems naudojama ir Baltarusijos oro erdvė. Šis eskalavimas kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, o Ukrainos kariuomenė nuolat fiksuoja naujus smūgius ir įspėja apie galimas provokacijas. Pirmieji tokio pobūdžio aviacijos smūgiai iš Baltarusijos oro erdvės žymi naują karo etapą ir atkreipia dėmesį į didėjantį Baltarusijos vaidmenį konflikte.
Pirmieji Rusijos aviacijos smūgiai iš Baltarusijos oro erdvės
Naktį į birželio 25-ąją Ukrainos teritorijai buvo suduotas masinis raketų ir bombų smūgis. Ukrainos kariuomenės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“, nurodoma, kad buvo smogta Kyjivo, Černihivo ir Sumų sritims.
Pasak kariškių, šeši Rusijos bombonešiai Tu-22M3, pakilę iš aerodromo vakarinėje Kalugos srityje, paleido 12 sparnuotųjų raketų Ch-22 iš Baltarusijos oro erdvės, skrisdami už maždaug 50-60 km nuo sienos su Ukraina. Kariuomenė nurodė, kad šis smūgis yra pirmasis žinomas atvejis, kai Rusijos aviacija atakavo Ukrainą tiesiogiai iš Baltarusijos oro erdvės.
Ukrainos kariškiai pabrėžė, kad „šiandienos apšaudymas tiesiogiai susijęs su Kremliaus valdžios pastangomis įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina, kad jis taptų jo tiesiogine dalyve“. Tuo pačiu metu į Černihivo sritį Rusijos kariniai orlaiviai iš Baltarusijos teritorijos paleido 20 raketų, kurių taikinys buvo Desnos gyvenvietė; kariškiai nurodė, kad pranešimų apie aukas kol kas negauta.
Šiaurės vakarinio Žytomyro miesto meras Serhijus Suchomlynas, remdamasis kariškių informacija, savo ruožtu per „Facebook“ paskelbtame vaizdo pranešime nurodė, kad iš Baltarusijos įskridę Rusijos kariniai lėktuvai paleido 24 raketas, smogusias kariniams objektams Žytomyro apylinkėse.
Baltarusijos vaidmuo ir galimos provokacijos
Baltarusija teikė logistikos pagalbą Maskvai nuo pat invazijos pradžios vasario 24 dieną, ypač karo pirmosiomis savaitėmis. Kaip ir Rusijai, Minskui yra taikomos Vakarų šalių sankcijos, bet oficialiai jis nėra šio konflikto dalyvis. Tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad Baltarusijos įsitraukimas gilėja.
DIENOS PJŪVIS. Kariuomenės vadas apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes
Kariškiai taip pat perspėjo, kad penktadienį tapo žinoma, jog į Baltarusijos pietinį Mozyriaus miestą atvyko „Rusijos diversinių grupių, kurios planuoja surengti mieste gyvenamųjų pastatų, mokyklų ir ligoninių sprogdinimų. Galimos provokacijos gali būti pateiktos kaip Ukrainos atsakas į surengtus aviacijos smūgius.“ Šis įspėjimas kelia grėsmę civilių saugumui ir gali tapti pretekstu Baltarusijai aktyviau įsitraukti į karą.
Pastarieji smūgiai iš Baltarusijos oro erdvės buvo surengti prieš šeštadienį Sankt Peterburge įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimą, kas rodo glaudų abiejų šalių koordinavimą karinių veiksmų atžvilgiu.
Platesnis karinis kontekstas ir tarptautinė reakcija
Situacija fronto linijoje ir Rusijos/Ukrainos smūgiai
Rusija tvirtina sustabdžiusi Ukrainos pajėgas apie 30 km nuo sienos savo teritorijoje vakarinėje Kursko srityje, smogdama kariams ir įrangai. Gynybos ministerija teigė, kad Rusijos kariai „sužlugdė priešo mobilių grupių su šarvuočiais bandymus prasiveržti gilyn į Rusijos teritoriją“, be kita ko, netoli Tolpino ir Obščij Kolodezo kaimų, esančių už 25-30 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Šį antradienį Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Tai šokiravo Rusiją, kuri pasiuntė papildomų karių, tankų, dronų, artilerijos ir aviacijos, kad pabandytų nuslopinti puolimą. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvauja tūkstančiai ukrainiečių karių.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva imsis „griežto atsako“ į Ukrainos išpuolius pasienio regionuose, ir pridūrė, jog „griežtas Rusijos kariuomenės atsakas netruks pasirodys“. Šie komentarai pasirodė po to, kai Rusija pranešė, kad per Ukrainos raketų smūgį Kursko mieste buvo sužeista 15 žmonių.
Ukrainos pajėgos vėl surengė sėkmingus smūgius agresoriaus užnugaryje. GUR iš rikiuotės išvedė (neaišku kuriam laikui) paskutinį agresoriaus geležinkelio jūrinį keltą prie Kerčės sąsiaurio, kuriuo agresorius gabendavo karinę įrangą į Krymą. Ukrainos pajėgos taip pat surengė smūgius Kryme, atakuodamos Feodosijos degalų saugyklą, kurioje kilo didelis gaisras. Ir vėl atakuotas pakrantės raketinio komplekso „Bastion“ išskleidimo rajonas. Priminsime, kad Kryme ši sistema, ginkluota raketomis „Oniks“, atakuota kovo 24 d., o prieš tai pusiasalyje kelis kartus smūgiuota „Iskander“ paleidėjams. Visa tai tapo įmanoma kruopščiu ir metodišku darbu išretinus agresoriaus išankstinio perspėjimo (radarų) ir oro gynybos sistemą Kryme.
Pasirodė nepatvirtinti duomenys apie sprogimą ar smūgį agresoriaus strateginės reikšmės artilerijos šaudmenų ir raketų sandėliui Vladimiro srityje (51-as GRAU arsenalas, 530 km nuo kontaktinės linijos). Šis objektas yra apie 60 km į šiaurės rytus nuo Maskvos (apie 80 km nuo Kremliaus), tai yra, „nepramušamame“ Maskvos oro gynybos žiede. Šį objektą ukrainiečiai sėkmingai atakavo beveik prieš metus (2025 m. balandžio 22 d., tuomet sproginėjo dvi paras). Tiesa, žinutė buvo tik viename šaltinyje, kituose patvirtinimo rasti nepavyko.
Naktį agresorius Ukrainos teritoriją atakavo 176 įvairių tipų ilgo nuotolio atakos dronais. Ukrainos pajėgoms pavyko numušti arba EW priemonėmis nuo taikinių nukreipti 146 dronus. Vėl atakos epicentre buvo Charkivas ir Odesa.
Mūšiai pagrindinėmis kryptimis
- Charkivo kryptis: Mūšiai Lypcių ir Vovčansko sektoriuose tęsiasi, kontaktinėje linijoje pakitimų nėra.
- Luhansko kryptis: Kupjanskas. Agresorius aktyvesnis rytiniame Oskilo krante. Kontaktinėje linijoje pakitimų nefiksuota. Slovianskas. Ukrainiečiai surengė kontratakas Nikiforivkoje ir Fedorivkos Druhoje, siekdami nublokšti rusus nuo pietinių Rai Oleksandrivkos prieigų, arba bent neleisti jiems vykdyti savo puolimo operacijų (kova už iniciatyvą). Agresorius ne tik tęsia atakas, bet ir bando komplikuoti ukrainiečių logistiką, tai daro ne tik daužydamas KAB, bet ir dronais. Atakuota inžinierių komanda Kramatorsko - Sloviansko kelyje, tiesianti tinklą virš kelio.
- Donecko kryptis: Kostjantynivka. Sektorius vėl pagal atakų skaičių užima pirmą vietą (32 atakos). Agresorius toliau pagrindines pastangas sutelkęs atakuojant Kostjantynivką iš pietų bei siekiant susikurti sąlygas apeiti miestą iš vakarų. Pokrovskas - Iskra. Tęsiasi permainingos kautynės Kotlynėje - Hryšynėje - Rodynskėje - Nove Šachovėje. Pakitimų nefiksuota.
Tarptautinės diskusijos ir parama
Tuo metu Kyjivo sąjungininkai Vakaruose susirinks į Vokietijoje rengiamą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kuriame taip pat pasisakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Į G-7 susitikimą atvyks JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris kitą savaitę dalyvaus NATO viršūnių susitikime Madride.
Per šias tiesiogines derybas Vakarų sąjungininkai įvertins Maskvai įvestų sankcijų veiksmingumą, aptars galimą tolesnę pagalbą Ukrainai ir svarstys šios šalies vėlesnio atkūrimo planus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella, kad aptartų saugumo klausimus Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei padėkotų Italijai už paramą Ukrainai ir pagalbą jos energetikos sektoriui. Informacija apie įvykusį susitikimą su kolega iš Italijos V. Zelenskis pasidalino platformoje „Telegram“.
„Mudu su Italijos prezidentu Sergio Mattarella aptarėme saugumo padėtį Ukrainoje, visoje Europoje, taip pat Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Aš trumpai apžvelgiau mūsų susitarimus su šio regiono šalimis dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Taip pat svarbu sukurti bendrą apsaugos sistemą Europoje“, - sakė V. Zelenskis. Abi šalys taip pat daug dėmesio skyrė paramai, reikalingai Ukrainos energetiniam atsparumui užtikrinti, galimybėms atblokuoti 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketui Ukrainai, 20-ajam sankcijų Rusijai paketui bei pažangai derybose dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Ukrainos prezidentas padėkojo Italijai už pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui sunkiu žiemos laikotarpiu. „Dėkoju prezidentui už jo tvirtą ir principingą poziciją remiant Ukrainą ir mūsų tautą“, - pridūrė V. Zelenskis. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pažymėjo, kad Italija remia Ukrainą siekiant atblokuoti 90 mlrd. eurų ES kredito pagalbą 2026-2027 m.
tags: #rusija #pasirenge #smogti #ukrainai #is #baltarusijos