Pastaruoju metu Rusijos Federacijos piliečiai atsiduria dėmesio centre dėl įvairių priežasčių, pradedant karo Ukrainoje pasekmėmis ir baigiant jų elgesiu užsienio šalyse. Šiame straipsnyje apžvelgiami iššūkiai, susiję su grįžusiais samdiniais, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos aktyvumu Lietuvos pasienyje bei rusų emigrantų elgesiu Balyje.
Grįžę iš karo: „Wagner“ samdinių nusikaltimų banga Rusijoje
Rusijos nuteistųjų verbavimo praktika, ypač per „Wagner“ samdinių grupę, prisidėjo prie Maskvos sėkmės Ukrainoje, suteikdama jėgos pranašumo karo lauke. Tačiau ši politika turi ir didelių šalutinių padarinių. Po tarnybos į laisvę grįžę buvę kaliniai dažnai linkę pakartotinai daryti nusikaltimus, demonstruodami tam tikrą pasipūtimą ir keliantys baimę vietos bendruomenėse.
Individualūs nusikaltimų atvejai
- Viktoras Savinovas, ne kartą kalėjęs už plėšimą ir automobilio vagystę, 2020 m. buvo nuteistas vienuolikai metų griežčiausio režimo kalėjime. Po to, kai „Wagner“ pasiūlė jam laisvę mainais už tarnybą Ukrainoje, V. Savinovas pasinaudojo proga. Grįžęs į gimtąjį Kutanos kaimą, per Tėvynės gynėjų dieną, jis girtas slampinėjo apsnigtomis gatvėmis ir skundėsi nepakankama pagarba. Kitą naktį jis nužudė du žmones: sugėrovą smogdamas metaliniu laužtuvu ir savo tetą, kuri vengė jo. Gyventojai, anksčiau nerakinę durų naktį, dabar tai daro net dieną.
- Kirilas Chubko, jaunas tėvas ir vakarėlių organizavimo verslo savininkas, kartu su darbuotoju buvo nužudytas greitkelių plėšikų gaujos. Gaujos vadas buvo nuteistas 2016 m., o 2023 m. balandį, būdamas 34 metų, jau kaip „Wagner“ veteranas ir malonės sulaukęs S. Rudenka, nužudė nekilnojamojo turto agentę po ginčo dėl nuomos kainos. K. Chubko našlė teigė, kad įtariamieji nesigailėjo.
- Netoli sienos su Mongolija, Čitoje, Ukrainoje kariavęs veteranas praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti keturiolika metų už tai, kad plikomis rankomis pasmaugė 22-ejų prostitutę.
Išsami informacija apie šiuos nusikaltimus buvo surinkta iš daugybės interviu, vietinių tyrimų ataskaitų, naujienų straipsnių ir teismo įrašų.
Problemos mastas ir valdžios reakcija
Sunku nustatyti bendrus recidyvistų nusikaltimų skaičius, nes Rusijos Vyriausybė riboja viešosios informacijos, kuri rodo karą iš blogosios pusės, skelbimą. Vis dėlto, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Verstka“ atliktas Rusijos teismo įrašų tyrimas atskleidė, kad 2023 m. buvo iškelta mažiausiai 190 baudžiamųjų bylų prieš grupuotės „Wagner“ užverbuotus asmenis, kuriems buvo suteikta malonė.
Atrodo, kad Kremlius dvigubina kalinių verbavimo politiką. Kovo 23 d. buvo priimtas naujas įstatymas, suteikiantis galimybę atidėti karo nusikaltėlių įkalinimą, jei jie pasirašys sutartį su Gynybos ministerija. Naujajame įstatyme nustatytas ilgas tinkamų nusikaltimų sąrašas, įskaitant žmogžudystes, plėšimus ir kai kuriuos išžaginimus. Anksčiau malonės suteikimo kriterijai buvo neskaidrūs, o V. Putinas atleisdavo nuteistuosius neviešinamais dekretais.
Pasak Olgos Romanovos, nevyriausybinės organizacijos „Rusija už grotų“ vadovės, „Wagner“ užverbavo daugiau kaip 50 tūkst. kalinių, iš kurių maždaug 15 tūkst. grįžo namo. „Daugelis kalinių grįžo į laisvę ir tai tapo didele problema“, - sakė ji. Šie nusikaltimai paneigia oficialų naratyvą, kad karas vyksta tam, kad Rusija būtų saugesnė, o veteranai suformuos naują elitą.
Teisėsaugos pareigūnus dažnai gąsdina naujas buvusių kalinių statusas. Praėjusiais metais V. Putinas sumenkino klausimą dėl malonės gavusių nuteistųjų, darančių naujus nusikaltimus, sakydamas, kad tai „neišvengiama“, tačiau neigiami padariniai yra minimalūs. Tačiau aukų artimieji ir vietiniai gyventojai griežtai kritikuoja nusikaltėlių paleidimą, vadindami tai „nauju neteisėtumo lygiu“.
Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos aktyvumas Lietuvos pasienyje
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pastaruoju metu pasienyje jaučiamas didelis Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos aktyvumas. Žvalgybos tarnybos bando verbuoti Lietuvos pareigūnus, siekdamos surinkti kriminalinės žvalgybos informaciją ir duomenis apie Lietuvos teisėsaugos institucijas.
Verbavimo metodai ir tikslai
Lietuvos pareigūnams kertant sieną, nepažįstami rusai ar baltarusiai, apsirengę civiliais drabužiais, prisistato žaibiškai. VSAT žvalgyba spėja, kad šalia pasienio kontrolės punktų visuomet yra specialiųjų tarnybų atstovų. „Pirmiausiai jie bando elgtis mandagiai ir korektiškai. Klausia, kur dirba pasienietis, kaip seniai tarnauja, kokias pareigas užima“, - aiškino Imuniteto skyriaus viršininkas Darius Škarnulis. Jeigu pokalbis vystosi sėkmingai, viskas perauga į kitą bendravimo lygį ar net užduočių formavimą.
Žvalgybos tikslai:
- Kriminalinė žvalgyba: vienas iš tikslų - surasti šaltinį Lietuvoje, kuris teiktų informaciją apie bendro pobūdžio nusikalstamas veikas, tokias kaip kontrabanda ir nelegalus gabenimas per sieną. Dažnai klausiama, ar pareigūnai galėtų teikti informaciją apie sulaikytus Rusijos ar Baltarusijos piliečius.
- Informacija apie teisėsaugos institucijas: didžiausią nerimą kelia šnipų siekis rinkti duomenis apie padėtį pasienyje ir Lietuvos teisėsaugos institucijas, ypač VSAT. Klausiama apie sienos apsaugos infrastruktūrą, užkardų veiklą, pamainų keitimąsi, naudojamus automobilius, duomenų bazes.
- Informacija apie VSAT Imuniteto skyrių: Baltarusijos agentai domėjosi net pačiu VSAT Imuniteto skyriumi, klausdami, ar pareigūnai pažįsta konkrečius kriminalinės žvalgybos pareigūnus.
Spaudimas ir šantažas
Dažnai priešiškų šalių šnipai bando spausti ar net šantažuoti Lietuvos pasieniečius. Vienas VSAT pareigūnas, kurio viza baigėsi, Rusijos pasienyje susidūrė su bandymu verbuoti. Jam buvo pasiūlyta rinktis: arba bus surašyta bauda už negaliojančią vizą ir išgalvota kontrabandos istorija, arba jis galės teikti informaciją, išvengiant nuobaudų.
Kai pareigūnai vizas darosi per privačias bendroves ir nenurodo darbovietės, priešiškų šalių šnipai vis tiek sužino, kad asmuo yra Lietuvos pareigūnas. Tada jie bando šantažuoti, teigdami, kad darbovietės nenurodymas yra dokumentų klastojimas ir didelis nusikaltimas.
Nors rusai ir baltarusiai grasina išsiųsti pasienietį iš šalies ir pranešti VSAT darbovietei, tokiais atvejais Lietuvos pareigūnams rekomenduojama turėti mūsų šalies diplomatinės atstovybės numerį ir kreiptis pagalbos.
VSAT priemonės ir rekomendacijos
VSAT patvirtino naujas taisykles, kurios bus taikomos pareigūnams, vykstantiems į užsienį. Tie, kurie tarnybiniais tikslais važiuos į Rusiją ar Baltarusiją, privalės apie tai pranešti Imuniteto skyriui ir išklausyti rekomendacijų apie grėsmes. Grįžę pareigūnai turės atsakyti į Imuniteto skyriaus klausimus, susijusius su priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Panašios taisyklės galiojo iki 2007 m., tačiau buvo panaikintos, motyvuojant judėjimo laisvės varžymu.
Pagrindinės rekomendacijos VSAT pareigūnams:
- Nevykti į priešiškas šalis be labai svarbaus reikalo: „Pirmasis ir pats svarbiausias patarimas - nevažiuoti į tas šalis, jei nėra labai svarbaus reikalo. Dažniausiai, pasieniečiai važiuoja dėl pigesnių degalų, tačiau kainų skirtumas šiuo metu yra mažas. Tai nėra pagrįsta priežastis taip rizikuoti“, - teigė D. Škarnulis.
- Laikytis visų teisės aktų: svarbu vengti net pačių smulkiausių pažeidimų, kad specialiosios tarnybos neturėtų net menkiausio pagrindo pasinaudoti susidariusia situacija.
- Neatsakinėti į klausimus, nesusijusius su kelionės tikslu: jei pradedama klausinėti apie darbovietę ar užkardos aprūpinimą, pareigūnas turi teisę neatsakinėti.
Rusų emigrantų elgesys Balyje: tarp kultūrų ir taisyklių
Po karo Ukrainoje iš Rusijos galėjo pasprukti iki milijono jos gyventojų, o tai yra didžiausia rusų emigracijos banga po Sovietų Sąjungos griuvimo. Daugelis jų, ypač jaunimas ir didžiųjų miestų gyventojai, patraukė į tokias šalis kaip Kazachstanas, Armėnija, Sakartvelas, Turkija, Izraelis ir, žinoma, Europos Sąjunga. Ypatingai išpopuliarėjo Balio sala Indonezijoje, kur vien pernai atvyko 60 tūkstančių Rusijos gyventojų.
Probleminis elgesys ir vietinių reakcija
Balyje gyvenantys rusai, anot komunikacijos specialisto Eriko Murino, elgiasi taip, kaip įpratę savo tėvynėje. Užsienio spaudoje sklando legendos apie rusų elgesį, nepagarbą vietiniams žmonėms ir jų kultūrai. Erikas Murinas teigia matęs, kur rusai su motoroleriais važinėja kaip pamišę, prisigėrę ir dar drasko pareigūnams akis. Taip pat, anot jo, rusai baruose ir prie jūros leidžia savo mėgstamą rusišką popsą, o į aptarnaujantį vietinį personalą žiūri arogantiškai, reikalauja patarnauti jiems kaip aukščiausio lygio žvaigždėms.
„Dažniausiai, jeigu kažkas elgiasi kaip žvėris, tikriausiai tai bus rusas. Taip jau yra. Bet blogiau, kai jie į tas grupes didesnes susiburia, tada jie kažkaip labiau sužvėrėja“, - pasakoja E. Murinas. Nors ir draudžiama, jie fotografuojasi nuogi ar užsiima seksu Balyje tokiose vietose, kurios vietinių gyventojų yra laikomos šventomis. Balio salos valdžia, neapsikentusi tokio elgesio, netgi svarstė nebeįsileisti į salą nei rusų, nei ukrainiečių. Tiesa, net trečdalis iš Balio deportuotų žmonių buvo rusai.
Vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis taip pat pasakojo apie susidūrimus su rusais, kurie, matyt, nebuvo patenkinti, kai jis atsisakė bendrauti rusiškai. Kai kurie rusai skundžiasi, kad jų prezidentas beprotis ir jie nežino, ką daryti.
Mobilizacija ir Rusijos karių realybė Ukrainoje
Mobilizacija Rusijoje atskleidė daugelį šalies visuomenės ir karinės sistemos problemų. Tai apima tiek elgesį prieš atvykstant į frontą, tiek etninius aspektus ir propagandos poveikį.
Girti mobilizuoti kariai ir kelias į frontą
Pirmieji vaizdai iš mobilizacijos rodė, kaip rusų kariai į Ukrainą vežami girti, o girti vairuotojai juos veža į karą. Fiksuoti atvejai, kai kariai gėrė autobusuose, kai kurie net užmigdavo nuo alkoholio. „Man įpilk! - Duokite operatoriui… - Operatoriui! - Įpilkite operatoriui, vaikinai!“ - rodoma vaizdo įrašuose. Tai puikiai atspindi Rusijos mentalitetą ir realybę, kai mobilizuoti kariai nežino, nei kur važiuoja, nei ko. Prisigėrę jie pradeda kariauti dar nepasiekę fronto.
Etninė disproporcija ir Kremliaus politika
Amerikiečių Karo tyrimų institutas skelbia, kad mobilizacija Rusijoje akivaizdžiai etniškai neproporcinga. Putinas pirmiausiai atsikrato tų, kas gyvena toliau nuo jo aukso rūmų ir kelia mažesnę grėsmę režimui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad žmonės Dagestane, Buriatijoje ir kituose Rusijos regionuose supranta, kad juos „tiesiog metė, pasiuntė mirti“.
Arčiau sostinės - patrankų mėsą vilioti sunkiau, reikia daugiau grasinimų ir gudravimo. Maskvoje šaukimus įteikia prie išėjimo iš metro, kur rusai reiškia daugiau pretenzijų ir aiškina, kodėl jų neturėjo šaukti, pavyzdžiui, jei niekada netarnavo ar neturi karinės specialybės. Tačiau Putinas į karą siunčia ir jokios karinės patirties neturinčius rusus, vargu ar juos dorai paruošdamas.
Girta Putino armija yra visiškai „pasiruošusi“ pulti – vaizdo įrašas, kuriame girti rusai negali atsistoti ant kojų.
Propaganda ir pasipriešinimas
Kol Rusijos vadai dislokuoja neapmokytus nuteistuosius kaip „patrankų mėsą“, Ukrainos valdžia stengiasi paaiškinti rusams, kodėl į Ukrainą geriau nevažiuoti, rodydami vagonus-šaldiklius su okupantų kūnais. Volodymyras Zelenskis oficialiai siūlo išeitį mobilizuotiems rusams: protestuoti, kovoti, bėgti arba pasiduoti Ukrainos nelaisvėn.
Tuo metu okupuotose Ukrainos teritorijose vyksta Kremliaus surežisuoti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Nors Rusijos diplomatai skleidžia propagandą, kaip antai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JT, realybė rodo priešingai: rusų kariai ne tik sprunka, bet ir padeda filmuoti propagandinius filmus, o eilės prie sienų su Kazachstanu, Suomija ir Sakartvelu rodo masinį bėgimą nuo mobilizacijos.