Renė Magritas ir kasos vėžys: menininko gyvenimas ir liga

Belgų tapytojas Renė Fransua Gislenas Magritas (René François Ghislain Magritte, 1898 - 1967) yra vienas mįslingiausių XX amžiaus menininkų, kurio kūryba visada keldavo daugybę klausimų. Jo gyvenimas, nors ir ramus, baigėsi kasos vėžio diagnoze, liga, kuri iki šiol išlieka viena grėsmingiausių.

Renė Magrito gyvenimas ir kūryba

Ankstyvieji metai ir įkvėpimas

R. Magritas gimė 1898 m. lapkričio 21 d. Lessineso mieste, Belgijoje. Jis buvo vyriausias iš trijų sūnų. Šeima ne kartą kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Kai kurį laiką gyveno Soignieso priemiestyje pas močiutę iš tėvo pusės, Renė su gera drauge dažnai žaisdavo apleistose kapinėse, kur kartais susitikdavo su garsiu tapytoju Léonu Huygensu, kuris tapydavo kapinių alėjas. Kai berniukui sukako 13 metų, jo motina Regina nusižudė - nuskendo upėje.

R. Magritas pradėjo piešti 16 metų. Pirmasis jo darbas buvo žirgų, išbėgančių iš degančios arklidės, vaizdas. 1915 m. spalį jaunuolis paliko mokyklą ir pradėjo tapyti. Persikėlė į Briuselį, kur kaip laisvas klausytojas pradėjo lankyti dailės akademiją, tačiau studijos jo nesužavėjo, tad metė mokslus. 1916-1918 m. R. Magritas su pertraukomis mokėsi Karališkojoje vaizduojamųjų menų akademijoje Briuselyje. Kartu su abstrakcionizmo menininku ir poetu Pierre’u-Louisu Flouquetu išsinuomojo studiją ir po kurio laiko tapo savu Briuselio bohemos sluoksniuose.

1922 m. pamatė Giorgio de Chirico paveikslo „Meilės daina“ reprodukciją, kuri jį paveikė. Dailininkas tapė paveikslus, įtakotus to meto modernistinių dailės srovių: kubizmo, metafizinės tapybos. 1923 m. jo kūriniai eksponuoti Karališkojo menininkų ratelio parodoje Antverpene kartu su Lyonel Feininger, El Lissitzky, László Moholy-Nagy ir Paul Joostens kūriniais.

Siurrealizmo ištakos ir Paryžiaus periodas

Nuo 1919 m. R. Magrito kūryba sąlygiškai priskiriama siurrealizmui. 1925 m. Renė nutapė pirmąjį siurrealistinį paveikslą „Pasiklydęs žokėjus“ (Le jockey perdu) ir sutiko belgų siurrealistų poetą E. I. T. Mesens, kuris tapo ilgamečiu draugu ir bendražygiu. Šis paveikslas paties dailininko pavadintas pirmuoju jo siurrealistiniu kūriniu. Trečiajame dešimtmetyje Magritas kūrė teatro dekoracijas, todėl ne vienas ankstesnis belgų menininko paveikslas turi aliuzijų į teatrą. Menininkas teigė: „Pasaulis, nors ir tikras, yra nesuprantamas. Jo pagrindas dažnai nėra toks, koks atrodo.“

1927 m. įvyko pirmoji R. Magrito personalinė paroda Kentauro galerijoje Briuselyje, kuri kritikų buvo įvertinta nepalankiai. Po nesėkmingo debiuto Magritai nutarė pamėginti laimę Paryžiuje, kur publika tuo metu labiau vertino siurrealizmą. Renė čia iškart prisijungė prie siurrealistų grupės, vadovaujamos A. Bretono. 1928 m. R. Magritas eksponavo siurrealistų parodoje Goemans galerijoje Paryžiuje. Išties, jo paveikslai, labiau primenantys rebusus, žiūrovą vertė galvoti, svarstyti, bandyti atspėti autoriaus minčių raizgalynes. Ir netrukus R. Magritas tapo paklausiu tapytoju, kuriuo žavėjosi Vakarų Europos publika. Būtent tuo laikotarpiu jis sukūrė savo garsiųjų paveikslų ciklą „Įsimylėjėliai".

Nepraėjus nė 5 metams sutuoktinių Magritų gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Paryžius akimoju tapo jiems nesvetingas ir svetimas. O visa tai - dėl paprasto kryželio. Kartą per priėmimą pas A. Bretoną, įtakingą Magritų šeimos draugą, įvyko nesusipratimas dėl kryželio ant Žoržetos krūtinės. Siurrealistų grupės lyderis Paryžiuje Andrė Bretonas buvo antikatalikiškų pažiūrų. Dėl įžeidžiančios pastabos Žoržeta pasijuto labai nejaukiai, o Renė taip užgavo, kad iškart pabandė apginti žmonos garbę. Po trumpos diskusijos su namų šeimininku religijos tema Magritai nepastebimai išėjo iš kviestinės vakarienės. Taip beviltiškai pašlijo belgo dailininko santykiai su Paryžiaus siurrealistais ir jų vadu. Netrukus po to incidento Magritai išvyko iš Paryžiaus.

Grįžimas į Briuselį ir vėlyvoji kūryba

Grįžus į Briuselį, Renė vėl teko dirbti paprastu dizaineriu reklamos agentūroje. Bet kūrybos jis nepamiršo: Prancūzijoje praleisti metai ir įgyta patirtis nenuėjo veltui. 1930 m. R. Magritas grįžo į Belgiją, kur vėliau sunaikino visus Paryžiaus periodo atsiminimo daiktus vos nepadegdamas savo namo. Briuselyje dailininkas praleido visą likusį savo gyvenimą, pradėjo vesti pabrėžtinai buržua gyvenimo būdą. 1933 m. įvyko jo personalinė paroda Briuselio vaizduojamųjų menų rūmuose.

1936 m. dailininko kūryboje įvyko pasikeitimas, kurį jis paaiškino taip: „vieną naktį aš atsibudau naktį kambaryje, kuriame buvo narvelis su miegančiu paukšteliu, tačiau per klaidą aš narvelyje pamačiau kiaušinį ... ir buvau šokiruotas šiuo susijusiu ryšiu tarp objektų: narvelio ir kiaušinio, kai anksčiau aš bandžiau išreikšti šį šoką tapydamas tarpusavyje nesusijusius objektus“. 1936 m. įvyko pirmoji R. Magrito personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke ir 1938 m. - Anglijoje, Londono galerijoje. 1936 m. R. Magrito kūriniai eksponuoti bendroje dadaistų ir siurrealistų parodoje Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje.

Antrojo pasaulinio karo metu R. Magritas pradėjo eksperimentuoti dailėje įtraukdamas impresionistinės dailės motyvus, ypač atliepiančius O. Renuaro dailę. Tai paaiškino taip: „prieš karą savo tapyba išreiškiau nerimą, tačiau karo metai mane išmokė, kad svarbiausia yra išreikšti žavesį. Aš gyvenu labai bjauriame pasaulyje“. Šiuo laikotarpiu surengta primityvistinio stiliaus darbų paroda. Po pasibaigus karo veiksmams ir okupacijai, jis grįžo prie įprastos tapybos ir sulaukė pripažinimo. 1947 m. R. Magrito kūryboje įvyko dar vienas trumpas pasikeitimas, kai jis pradėjo kurti kvailai ir negrabiai nupieštais atrodančius kūrinius, kurie sukėlė skandalą 1948 m. parodoje Paryžiuje. Po to dailininkas kūrė ikikarine siurrealistine maniera. 1951-53 m. dailininkas kūrė monumentaliąją sienų tapybą kazino Knokė mieste. 1965 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje, ta proga dailininkas apsilankė JAV.

Žymiausi paveikslai ir jų prasmės

R. Magrito kūrybinė maniera gali atrodyti monotoniška. Jis vaizdavo ne deformuotas būtybes ar daiktus, kaip, tarkime, S. Dali, bet realistiškus objektus bei žmones, kuriems keistumo suteikia neįprasta aplinka arba jų tarpusavio ryšys. R. Magritas pirmasis paveiksluose panaudojo žodžius, manydamas, kad jie yra tokios pačios prigimties kaip ir vaizdai. Tokio požiūrio laikėsi ir amerikiečių konceptualizmo pradininkas Josephas Kossuthas. Magritą itin domino tikrovės ir jos atvaizdo santykis. Ši problematika bene geriausiai atsispindi dailininko kūrinyje „Vaizdų klasta“ (1929 m.). Paveiksle nutapyta pypkė, o po ja - prancūziškas užrašas: „Tai nėra pypkė“. Nors iš pirmo žvilgsnio panašu, kad užrašas meluoja, visgi paveiksle pavaizduota pypkė nėra tikra pypkė, o tik jos atvaizdas. Tai patvirtindamas, Magritas yra pasakęs: „Žinoma, tai ne pypkė“.

• „Pandoros skrynia“ (1951 m.): modernaus miesto iliuzijų ir pagundų simbolis - balta rožė ant grindinio.
• „Įsimylėjėliai“ (1928 m.): besibučiuojančios poros galvos apvyniotos audeklu, veidai taip pat uždengti. Jie nemato nei vienas kito, nei pasaulio, yra pasinėrę į savo jausmus. Tai vienas geriausiai atpažįstamų siurrealizmo kūrinių.
• „Golkonda“ (1953 m.): virš miesto namų yra dangus, o iš jo, kaip lietaus lašai, krinta žemyn žmonės, dideli ir maži. Vandens lašai panašūs vieni į kitus, tačiau pavadinimo „Golkonda“ pagrindinė mintis yra didžiausios ir garsiausios Indijos deimantų kasyklos pavadinimas. Iš pirmo žvilgsnio visi miestiečiai panašūs vieni į kitus, bet iš tikrųjų kiekvienas yra savitas.
• „Žmogaus sūnus“ (1964 m.): bene garsiausias R. Magrito paveikslas, manoma, kad tai jo autoportretas. Prie sienos, už kurios matyti jūra ir apniukęs dangus arba kylantys dūmai, stovi vyras su paltu ir skrybėle. Veidą beveik visiškai dengia priešais sklandantis žalias obuolys. R. Magrito kūrybos tyrinėtojų teigimu, pagrindinė kūrinio mintis tokia: šiuolaikiniai vyrai vis dar yra biblinio Adomo palikuonys ir patiria tų pačių žemiškų pagundų.
• „Meliuzina“ (1952 m.): nedidelė drobė, kurioje pavaizduotos dvi žvakės susuktose metalinėse žvakidėse. Kairėje esanti žvakė beveik sudegė ir ištirpo, o dešinėje pusėje esanti išlinko beveik stačiu kampu, matyt, veikiama stipraus vėjo gūsio ar net uragano, kuris ne tik sulankstė žvakę su visa žvakide, bet ir padarė didžiulį plyšį sienoje. Užuomina yra paveikslo pavadinime „Meliuzina“ - fėja iš garsiosios Moriso Meterlinko pjesės „Mėlyna paukštė“.
• „Dievo svetainė“ (1948 m.): centre - tvirtas dviejų aukštų namas. Virš stogo šviečia Mėnulis, ant Žemės - Saulės spinduliai. Dešinėje medžiai žaliuoja jaunais ir jau vasariškai vešliais lapais, kairėje raudonuoja rudeniniais lapais, o už nugaros spindi šerkšnu. Priešais namą - mažas žmogelis su senu lagaminu.
• „Olimpija“ (1947 m.): vaizduojama nuoga moteris su kriaukle ant pilvo. Paveikslas buvo pavogtas iš dailininko muziejaus 2009 m., tačiau po trejų metų grąžintas.
• „Šviesos imperija“ (1954 m.): ši 1954 m. drobė, laikoma viena reikšmingiausių paveikslų iš 27 darbų, yra gerai žinoma XX a. meno ekspertams dėl savo mastelio, nepriekaištingos būklės ir subtilių detalių. Kūrinyje pavaizduotas namas su vienu gatvės žibintu priekyje. Lempos liepsna apšviečia visą drobę, įskaitant tamsių medžių vaizdą pirmame plane, o vaizdas ramiai atsispindi virš vandens baseino. Virš gatvės peizažo iki pat drobės viršaus driekiasi šviesiai mėlynas dangus, nusėtas baltais debesėliais. Paveikslas buvo giriamas už unikalų gebėjimą sugretinti naktinį peizažą ir dienos šviesą. Paskutinėmis dienomis Renė Magritas dirbo prie paveikslo „Šviesos imperija“, tačiau nespėjo užbaigti.

Asmeninis gyvenimas ir santuoka

Renė, regis, visada buvo įsimylėjęs tą pačią moterį. Vaikystėje, tolimais 1914 m., karuselėje Šarlerua mugėje jis susitiko su mėsininkės dukra Georgette Berger, kuriai buvo ką tik sukakę 13 metų, o jam - 15. Jaunuoliai dažnai susitikdavo, vaikštinėdavo miestelio apylinkėse. Per vieną tokį pasivaikščiojimą pora užklydo į kapines, kur visiškai netikėtai užtiko dailininką su molbertu, gamtoje tapančiu etiudą. Tas vaizdas tiek užbūrė jaunąjį Renė, kad būtent tada jis nusprendė tapti dailininku.

Įsimylėjėlius išskyrė Pirmojo pasaulinio karo įvykiai. Merginos tėvai persikraustė į Briuselį, o R. Magritas tik 1916 m. išvyko į Belgijos sostinę, ketindamas įgyvendinti savo svajonę. 1920 m. vaikštinėdamas botanikos sode, Renė vėl susitiko Žoržetą Berger. Praėjo dar beveik dveji metai, kol Renė ir Žoržeta galėjo susituokti. Jaunam dailininkui teko metus tarnauti Belgijos armijoje, o merginai - ištikimai laukti sau skirtojo. 1922 m. vasarą jie atšoko vestuves ir kartu gyveno iki R. Magrito mirties 1967 m.

Dailininkas ne kartą yra sakęs, kad visos moterys jo paveiksluose - jo žmona. Išties, visą kūrybinę karjerą Žoržeta jam buvo ne tik nepakeičiamas modelis, bet ir svarbiausia kritikė. O kol dailininkas nebuvo išgarsėjęs ir neuždirbdavo iš tapybos, jo jauna žmona buvo pagrindinė šeimos maitintoja: Žoržeta darbavosi šeimos parduotuvėlėje, prekiavusioje piešimo reikmenimis. Tačiau 1936 m. tapytojas užmezgė romaną su performansų menininke Sheila Legge, o žmona pradėjo susitikinėti su menininku Paulu Colinu. Tačiau po poros metų Magritai krizę įveikė, išsaugojo santuoką ir drauge gyveno dar daug metų.

Pora vaikų nesusilaukė. Tam buvo keletas priežasčių, įskaitant finansinį nestabilumą. Tačiau Magritų šeima turėjo šunį Lulu, Pomeranijos špicų veislės šunelį, kurį tapytojas vesdavosi net į kiną! Nugaišus augintiniui, R. Magritas sukūrė dainą „René and Georgette Magritte with Their Dog after the War“ (1983 m. Paul Simon).

Kasos vėžys: Renė Magrito mirties priežastis

Kasos vėžio epidemiologija ir rizikos veiksniai

Renė Magritas mirė 1967 m. rugpjūčio 15 d. Mirties priežastis - kasos vėžys. Kaip pasakojo gydytojai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, piktybiniai navikai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Pirmoje vietoje - širdies ir kraujagyslių ligos. Deja, bet sergamumas kasos vėžiu Europoje kasmet vis didėja. Nuo 1996 iki 2016 metų sergamumas kasos vėžiu padidėjo 62 proc. Dažnesnius susirgimus galėjo lemti šią ligą provokuojantys veiksniai - dažnesnis tabako rūkymas, sergamumas cukriniu diabetu ir nutukimas.

Kasos vėžys prasideda kasos - pilvo srityje, horizontalioje padėtyje po apatine skrandžio dalimi esančio organo - audiniuose. Kasa yra maždaug 15 centimetrų ilgio organas, primenantis horizontaliai paguldytą kriaušę. Jis gamina enzimus, kurie padeda virškinimui, ir hormonus, pavyzdžiui, insuliną, kuris padeda organizmui apdoroti su maistu gaunamą cukrų. Kasa taip pat gamina virškinimo sultis, kurios organizmui padeda atlikti virškinimo procesą.

Kasos vėžys ištinka tada, kai kasoje esančiose ląstelėse išsivysto DNR pakitimų. Dėl šių pakitimų (mutacijų) ląstelės ima nekontroliuojamai augti ir gyvena net ir tuomet, kai normalios ląstelės miršta. Šios besikaupiančios ląstelės gali suformuoti auglį. Negydomas kasos vėžys išplinta į aplinkinius organus ir į kraujagysles. Dauguma kasos vėžio atvejų liga prasideda ląstelėse, kurios supa kasos kanalus. Ši vėžio rūšis vadinama pankreatine adenokarcinoma arba kasos egzokrininiu vėžiu. Retais atvejais vėžys susiformuoja hormonus gaminančiose ląstelėse arba kasos neuroendokrininėse ląstelėse. Šios vėžio rūšys vadinamos kasos salelių augliais, pankreatiniu endokrininiu vėžiu ir pankreatiniais neuroendokrininiais augliais.

Rizikos faktoriai:

• Lėtinis kasos uždegimas (pankreatitas)
• Diabetas
• Vėžio riziką didinančių genetinių sindromų istorija šeimoje, pavyzdžiui, BRCA2 geno mutacija, Linčo sindromas ir paveldimos atipinės piktybinės melanomos sindromas
• Kasos vėžio istorija šeimoje
• Rūkymas (rūkantieji turi net 75 proc. didesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu)
• Nutukimas (nutukimu sergantys žmonės turi 47 proc. didesnę riziką susirgti kasos vėžiu)
• Vyresnis amžius - daugumai žmonių kasos vėžys diagnozuojamas po 65-erių

Didelės apimties tyrimas parodė, kad rūkymo, ilgalaikio diabeto ir nesveikos mitybos derinys riziką susirgti kasos vėžiu padidina labiau, nei kiekvienas šių faktorių atskirai. Nėra reikšmingo skirtumo tarp lyčių, lyginant sergamumą kasos vėžiu.

Simptomai ir diagnozė

Kasos vėžys paprastai sparčiai plinta į aplinkinius organus. Šio tipo vėžys retai kada diagnozuojamas ankstyvosiose stadijose, nes ligos simptomų ankstyvose stadijose nebūna. Netgi jei ir yra kokių nors simptomų, iš pradžių jie būna švelnūs, neįkyrūs, todėl pacientai neskiria jiems tinkamo dėmesio. Pacientas gali jausti neįprastus, nemalonius, sunkiai apibūdinamus pojūčius viršutinėje pilvo dalyje, bendrą silpnumą, energijos stoką, gali pradėti mažėti kūno svoris. Didėjant naviko apimčiai, atsiranda daugiau simptomų. Kuris iš jų vyrauja, priklauso nuo naviko vietos kasoje, t. y. nuo to, kokius artimiausius su kasa besiliečiančius organus (tulžies latakus, tulžies pūslę, kepenis, skrandį, blužnį) vėžys pažeidžia.

Kasos vėžio simptomai gali būti šie:

• Į nugarą sklindantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje
• Sumažėjęs apetitas ir neplanuotas svorio kritimas
• Depresija
• Naujai atsiradęs diabetas
• Kraujo krešuliai
• Nusilpimas
• Pageltusi oda ir akių obuoliai (gelta)

Dėl nežymių simptomų žmonės dažniausiai nesikreipia į gydytojus ir liga nustatoma jau vėlyvose stadijose, kai itin efektyvaus gydymo nebebūna. Jei pastebite, kad nepaaiškinamai krinta svoris arba nuolat jaučiatės nusilpę, skauda pilvą, pasireiškia gelta ar kiti nerimą keliantys simptomai, kreipkitės į savo gydytoją. Šie simptomai gali pasireikšti dėl daugelio įvairių sutrikimų, todėl tyrimus atlikęs gydytojas taip pat patikrins, ar nesergate kasos vėžiu. Diabetas, ypač jei jis pasireiškia kartu su svorio kritimu, gelta ar skausmu viršutinėje pilvo srityje, sklindančiu į nugarą, gali būti vienas iš kasos vėžio požymių. Tiems žmonėms, kurių šeimoje yra sirgusių kasos cistomis ar kasos vėžiu, anksti aptikti problemą gali padėti keletas apžiūros žingsnių. Dauguma jau yra girdėję ir dalyvavę storosios žarnos, krūties ar kitose onkologinių ligų profilaktikos programose, tačiau kasos vėžys tokios programos vis dar neturi. Nėra nebrangių ir efektyvių patikros programų, kuriais būtų galima ištirti didelį kiekį populiacijos ir atrinkti tuos, kurie galimai turi didesnę riziką sirgti šia liga.

Gydymas ir prognozė

Šiuo metu, nepaisant viso medicinos ir mokslo progreso, išgyvenamumo prognozė, susirgus šia liga, tebėra tokia pati, kokia ji buvo prieš 40 metų. Teoriškai kasos vėžį išgydyti galima - ankstyvoje ligos stadijoje atlikti operaciją, kurios metu būtų pašalinamas navikas. Tačiau didelei daliai pacientų kasos vėžys nustatomas jau pažengusioje stadijoje, kai visiškai šios ligos išgydyti nebepavyksta. Kasos vėžys į gydymą reaguoja labai skirtingai, tad tai, kas padėjo vienam pacientui, gali netikti kitam.

Gydymo programos:

• Chirurginės operacijos: kai iš organizmo pašalinamas pagrindinis navikas arba atkuriamas naviko užspaustų organų praeinamumas.
• Chemoterapija: siekiant sunaikinti naviko ląsteles neatliekant chirurginio pjūvio, jas galima veikti vaistais.
• Radioterapija (švitinimas radiacija): taip pat naudojama naviko ląstelėms sunaikinti.
• Šių gydymo būdų derinys.

Vilniaus universiteto Santaros klinikose kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Gyvybės mokslų centru bei Graco Medicinos Universitetu Austrijoje atliekamas mokslinis tyrimas, kurio metu tiriami iš ligonių pašalinti navikai, jų kraujo serumas bei šlapimas. Siekiama atrasti biožymenį, kuris medikams leistų nustatyti, koks gydymo būdas šiam ligoniui bus tinkamiausias, ar net padėtų diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai ji dar neturi simptomų. Šį mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba pagal Nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“, o tyrimui vadovauja prof. Audrius Šileikis. Jau yra gauta daug žadančių rezultatų, kuriuos planuojama paviešinti mokslinėje spaudoje.

Kasos vėžio komplikacijos ir prevencija

Kasos vėžiui progresuojant, gali atsirasti šios komplikacijos:

• Sumažėjęs svoris. Kasos vėžiu sergantiems žmonėms svoris gali kristi dėl daugelio veiksnių. Svorio sumažėjimą gali sąlygoti pats vėžys. Dėl gydymo nuo vėžio sąlygoto pykinimo ir vėmimo arba dėl to, kad auglys spaudžia skrandį, gali būti sunku valgyti. Organizmui taip pat gali būti sudėtinga apdoroti su valgiu gaunamas maistingąsias medžiagas, nes kasa nebegamina virškinimo sulčių. Virškinimui palengvinti, gydytojas gali išrašyti kasos enzimų papildų.
• Gelta. Kepenų tulžies kanalą blokuojantis kasos vėžys gali sukelti geltą. Geltos požymiai - pageltusi oda ir akys, tamsios spalvos šlapimas ir blyškios spalvos išmatos. Gelta paprastai nesukelia pilvo skausmų. Gydytojui rekomendavus, į tulžies kanalą gali būti įstatomas plastikinis arba metalinis vamzdelis (stentas), palaikantis jį atvirą. Tai atliekama endoskopine retrogradine cholangiopankreatografija vadinamos procedūros metu.
• Skausmas. Didėjantis auglys gali spausti pilve esančius nervus, o tai gali sukelti ir labai stiprų skausmą. Šis skausmas malšinamas nuskausminamaisiais. Būklę kiek palengvina auglio augimo stabdymas radiacijos terapijos būdu. Sunkiais atvejais gydytojai taip pat gali rekomenduoti į pilvo skausmą reguliuojančius nervus suleisti alkoholio. Ši procedūra užkerta kelią nervams siųsti skausmo signalus į smegenis.
• Tuštinimosi blokavimas. Jei kasos vėžys auga ir spaudžia pirmutinę mažojo žarnyno dalį (dvylikapirštę žarną), tai gali užblokuoti suvirškinto maisto judėjimą į žarnyną. Gydytojui rekomendavus, į mažąjį žarnyną gali būti įstatomas plastikinis arba metalinis vamzdelis (stentas), palaikantis jį atvirą. Taip pat gali prireikti operacijos skrandžio sujungimui su apatine žarnyno dalimi, kurios vėžys neblokuoja.

Kasos vėžio riziką galite mažinti šiais būdais:

• Meskite rūkyti. Pasikonsultuokite su gydytoju, kaip tai galima padaryti - yra įvairių pagalbos grupių, vaistų ir nikotino pakaitinės terapijos. Jei nerūkote, nepradėkite rūkyti.
• Palaikykite sveiką svorį. Jei jūsų svoris tinkamas, stenkitės jį tokį ir palaikyti. Jei reikėtų numesti svorio, stenkitės tai daryti lėtai ir pastoviai - po 0,5 ar 1 kg per savaitę. Kasdienę mankštą derinkite su daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų gausiu valgiaraščiu ir valgykite mažesnėmis porcijomis.
• Valgykite sveiką maistą. Mityba, kurioje gausu spalvotų vaisių ir daržovių bei pilno grūdo produktų, gali padėti sumažinti vėžio riziką.

Apsvarstykite galimybę pasitikrinti pas genetikos specialistą, jei šeimoje yra sirgusių kasos vėžiu. Genetikos specialistas ar specialistė gali peržvelgti jūsų šeimos sveikatos istoriją ir nustatyti, ar jums gali praversti genetinis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, kokia yra jūsų tikimybė susirgti kasos vėžiu ir kitomis vėžio rūšimis.

tags: #rene #magritte #kasos #vezys

Populiarūs įrašai:

• Išsamus „Nissan X-Trail“ aprašymas
• Alkūninio veleno funkcijos
• Kaip pasikeisti automobilio numerius Lietuvoje?
• Saugus mopedų ir motorolerių vairavimas Lietuvoje
• Kaip tinkamai naudoti avarinį ženklą