Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra itin svarbi variklio priežiūros procedūra, užtikrinanti tinkamą variklio veikimą ir ilgaamžiškumą, ypač automobiliuose, tokiuose kaip Renault Espace 2.2 su J7T varikliu, kurie neturi automatinių hidraulinių kompensatorių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl tai svarbu, kada ir kaip atlikti reguliavimą, bei kokie simptomai rodo problemą.
Vožtuvų reguliavimo svarba ir veikimo principai
Vožtuvai reguliuojami siekiant kompensuoti fizikinius metalo judėjimus šilimo-kaitimo procese. Tai padeda išvengti įtakos vožtuvo eigai darbo metu. Variklio vožtuvų tarpeliai privalo būti reguliuojami, nes jie atlieka labai svarbią funkciją dujų skirstymo mechanizme. Dylant atsiranda nuokrypiai nuo reikiamų dydžių. Dujų skirstymo mechanizme vožtuvams be automatinio tarpelio reguliavimo reikalinga periodinė priežiūra.
Netinkamų tarpelių pasekmės
Jei tarpelis per mažas, vožtuvas daugiau būna atsidaręs, dėl to gali patekti daugiau kuro ir oro mišinio. Pirmu atveju, kurį laiką automobilis geriau traukia ir vartoja daugiau kuro (skirtumas gali siekti 5-10 proc., t. y. iki 1 litro degalų daugiau, o ne 4-5 litrai, kaip kai kas įsivaizduoja). Po kiek laiko gali pridegti vožtuvai, mažėja kompresija, variklis prasčiau traukia, garsiau dirba, labiau kaista.
Jei tarpelis didesnis, vožtuvas atsidaręs trumpiau, todėl kuro-oro mišinio patenka mažiau. Antru atveju kuro naudoja beveik tiek pat, bet automobilis tampa „tupus“, neelastingas. Galiausiai, dėl nesureguliuotų vožtuvų degalų sąnaudos gali padidėti 1-2 litrais, bet ne 4-5 litrais, kaip kartais įsivaizduojama. Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypatingai tylus variklio darbas - esant per mažiems vožtuvų tarpeliams. Taip vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, ir dalis sprogimo metu susidarančių dujų degimo kameroje prasiveržia pro vožtuvą. Tokiu atveju prarandama dalis jėgos, sumažėja variklio trauka, ir yra didelė tikimybė, kad bus pradegintas vožtuvas bei nukentės variklio kompresija.
Kada reguliuoti vožtuvus? Simptomai ir intervalai
Variklių gamintojai nurodo tarpelių reguliavimo periodiškumą. Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtina procedūra, kurią reikia atlikti gamintojo nurodytais intervalais. Pavyzdžiui, vožtuvai reguliuojami kas 100 000 km, o Renault automobiliams, ypač eksploatuojamiems dujomis (LPG), gali prireikti dažnesnio reguliavimo.
Simptomai, rodantys reguliavimo poreikį:
- Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti tada, kai jie pradeda skleisti aštrius kalimo garsus dirbant varikliui, ypač kai variklis yra šaltas.
- Dujų skirstymo mechanizmo darbo sutrikimai atpažįstami iš didėjančio šio mechanizmo detalių triukšmo ir variklio galios mažėjimo.
- Automobilis sunkiai praeina techninę apžiūrą dėl blogo išmetamųjų dujų mišinio (tiek benzinu, tiek dujomis).
- Padidėjusios degalų sąnaudos ir sumažėjusi variklio trauka. Pavyzdžiui, Laguna, pravažiavusi ant dujų beveik 80 000 km, pradėjo vartoti 15-16 litrų degalų, o po vožtuvų reguliavimo sąnaudos vėl tapo pradinės.
- Šaltas variklis dirba tarsi dyzelis. Ant šalto variklio kalimas girdisi labiau.
Vožtuvų reguliavimo ypatumai su mechaniniais kompensatoriais
Yra įvairių variklių konstrukcijų ir naudojamų metodų. Vienų vožtuvų tarpeliai reguliuojami ranka, kiti susireguliuoja patys, naudodami tepalo slėgį. Variklio vožtuvų tarpeliai privalo būti reguliuojami, varikliai, kuriuose vožtuvų tarpeliai reguliuojasi rankiniu būdu, nurodo kilometražo intervalus, kas kiek laiko ir kas kiek kilometrų vožtuvų tarpeliai turi būti reguliuojami.
Renault Espace 2.2 (J7T variklis) paprastai turi mechaninę vožtuvų reguliavimo sistemą, kurioje naudojamos reguliavimo šibos (plokštelės). Tokiu atveju šibos keičiasi. Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, susireguliuoja dėl kompensatorių. Kompensatorius - tai metalinė kapsulė, kuri, panaudodama variklio tepalą ir slėgį, sudaro reikiamo storio tarpelį ir taip savaime susireguliuoja. Tačiau, jei vožtuvai yra pridegę, įlinkę ar labai susidėvėję, jų sureguliuoti neįmanoma. Senesniuose automobiliuose, kurių rida viršija 200 000 km (jei nebuvo atliktas kapitalinis remontas), bent 1 ar 2 tokie vožtuvai visada būna.
Reguliavimo procesas ir patarimai
Vožtuvų reguliavimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kruopštumo. Svarbu pažymėti ir suprasti keletą esminių dalykų reguliuojant vožtuvus. Įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų tarpeliai skiriasi. Prieš nusprendžiant reguliuoti vožtuvų tarpelius, susižinokite seką, kuria reikia reguliuoti vožtuvus, ir rėžius, kokie turėtų būti tarpeliai tarp kumštelių, įspaudžiančių vožtuvus, ir pačių vožtuvų. Tokiu atveju patariama rinktis vidurkį ir reguliuoti vožtuvus, pasirenkant vidurines reikšmes.
Būtini įrankiai ir procedūra:
- Tam, kad sureguliuoti vožtuvų tarpelius, reikalingos vožtuvų tarpelių plokštelės (šibos), kurios pagal storį yra sunumeruojamos.
- Dažniausiai vožtuvų tarpeliai tikrinami tarpmačiais.
- Vožtuvams užveržti naudokite dinamometrinį įrankį ir užveržkite tokia jėga, kokią nurodo gamintojas. Daugelis reguliuodami vožtuvus viską suveržia ranka ir „iš akies“ - to daryti nepatariama, gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.
- Atliekant vožtuvų reguliavimo darbus, būtina laikytis variklio gamintojo instrukcijų, kuriose nurodoma, kokios būsenos turi būti variklis, reguliuojant vožtuvų tarpelius: šaltas ar įšilęs iki darbinės temperatūros, neveikiantis ar veikiantis tuščiąja eiga.
Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų diagnostika
Dujų skirstymo mechanizmo darbo sutrikimai atsiranda tuomet, kai sumažėja suspaudimo slėgis dėl degimo kameros nesandarumo. Degimo kamera laikoma sandaria, jei Otto varikliuose slėgiai atskiruose cilindruose skiriasi ne daugiau 1-2 bar, o dyzeliniuose - 2-4 bar, išmatuotos didžiausios reikšmės ir nėra mažesnės už mažiausią reikšmę. Jei nuokrypiai didesni, gali būti nesandarumai:
- tarp vožtuvo ir jo lizdo;
- tarp stūmoklio žiedų ir cilindro;
- cilindrų galvutės tarpiklyje.
Diagnostikos metodai:
Kad būtų galima tiksliau nustatyti nesandarumo vietą, į atitinkamą cilindrą įpurškiamas nedidelis kiekis variklinės alyvos. Sukant alkūninį veleną, alyva paskirstoma ant cilindro sienelių. Jei vėliau matuojant spaudimo slėgį rodomas jo padidėjimas, tai rodo, kad pažeisti stūmoklio žiedai arba cilindro sienelė. Jei slėgis nepakinta, vadinasi, pažeidimas yra vožtuvų arba cilindrų galvutės tarpiklio srityje.
Tiksliam defekto nustatymui naudojamas specialus prietaisas, nustatantis degimo kameros sandarumą, vadinamas variklio galingumo nuostolių testeriu. Šis prietaisas padeda patikrinti cilindrų, stūmoklio žiedų ir vožtuvų būklę. Jo veikimo principas paremtas suspausto oro, paduodamo į tikrinamą cilindrą, nuotėkio matavimu. Suspaustas oras paduodamas į slėgio reduktorių, kuris yra sujungtas į vieną kompaktišką mazgą su manometru. Manometro išėjimas sujungimo žarnos ir greito jungimo movos pagalba sujungiamas su tikrinamu cilindru. Sujungimui su cilindru naudojamas adapteris, kuris yra įsukamas vietoje žvakės (dyzeliniuose varikliuose - vietoje purkštuko arba pakaitinimo žvakės).
Testerio rodmenų interpretavimas:
- Prietaisų manometro skalė yra sugraduota procentais (nuo 100% iki 0%). Naudojamo suspausto oro slėgis turi būti nuo 6 iki 12 barų.
- Tam, kad patikrintumėte žiedų sandarumą, pašildytam varikliui stūmoklis pastatomas į viršutinį mirties tašką. Atsukus slėgio reduktoriaus vožtuvą, pasiekiama, kad manometro rodyklė atsistotų prie 0% padalos. Reduktoriaus vožtuvas uždaromas ir manometro išėjimas sujungiamas su, vietoje žvakės, įsuktu adapteriu.
- Jeigu slėgis krenta daugiau kaip 23%, tai rodo, kad cilindras turi ženklius nuostolius ir reikalingas remontas. Manometro parodymai tarp atskirų cilindrų gali skirtis ne daugiau kaip 4%.
- Jeigu stebimas slėgio kritimas viršija 23% ir girdėti specifinis garsas išmetimo arba įsiurbimo kolektoriaus, tai rodo, kad yra nesandarūs išmetimo arba įsiurbimo vožtuvai.
- Jeigu, atsukus tepalo įpylimo dangtelį, pro jo angą sklinda specifinis garsas - tai yra išdilę žiedai arba cilindras.
Šis matavimo principas yra tikslesnis ir informatyvesnis, negu kompresijos matavimas. Jis leidžia nustatyti mažus cilindro bei žiedų išdilimus ir patikrinti vožtuvų sandarumą. Kartais reikiamą informaciją apie variklio stovį galima gauti pamatavus susidarantį išretėjimą įsiurbimo kolektoriuje, ypač jei prieiga prie žvakių yra nepatogi.
Kur reguliuoti Renault Espace 2.2 vožtuvus Kaune?
Jei Jūsų automobilis pirktas ne naujas ir nereguliavote vožtuvų tarpelių - patariame tai padaryti. Žinant, kad Renault Espace 2.2 (J/S63 J63G, 107 Hp) varikliui reikalingas mechaninis vožtuvų reguliavimas, svarbu rasti patikimą servisą.
Kaune vienas iš meistrų, kuris buvo rekomenduotas už gerą vožtuvų reguliavimą, dirbo Griniaus gatvėje garažuose. Prieš pora metų tokio meistrelio telefono numeris buvo +37061003998. Reguliavimas truko apie 45 minutes po to, kai variklis atvėso (reikia laukti kelias valandas), ir kainavo apie 30 litų (senesnė informacija, kainos gali skirtis). Jei kalbama apie reguliavimo šibas, „Deladoj“ (arba panašiose parduotuvėse) viena šiba gali kainuoti apie 25 litus. Taip pat kai kurie vairuotojai reguliavo vožtuvus „Sostenoj“.
Renkantis servisą, svarbu, kad specialistai turėtų reikiamą įrangą ir žinias apie Renault Espace 2.2 (J7T) variklio specifiką ir mechaninių vožtuvų reguliavimą.
tags: #renault #espace #2 #2 #variklio #vostuvu