Posakis „Nepilsi - nevažiuosi“ puikiai apibūdina ne tik degalų, bet ir aušinimo skysčio svarbą automobilio varikliui. Viena iš dažniausių variklio perkaitimo priežasčių yra pasibaigęs aušinimo skystis. Specialistai pabrėžia, kad aušinimo skystis, dar kitaip vadinamas „tosoliu“, varikliui yra toks pat gyvybiškai svarbus kaip ir tepalas.
„Jei nėra tepalo, variklis nesitepa ir sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“, - automobilių serviso „Rimtoma“ technikas Ramūnas Deveikis pabrėžia variklio alyvos ir aušinimo skysčio svarbą.
Tinkama aušinimo sistemos priežiūra - didelių problemų prevencija
Kokybiškas aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo ir užšalimo, bet ir pasižymi tepimo bei antikorozinėmis savybėmis. Automobilio gamintojas nurodo, kokio tipo aušinimo skystį naudoti ir kaip dažnai jį keisti. Vairuotojo pareiga - pasidomėti šiomis rekomendacijomis.
Deja, pasitaiko, kad šis gyvybiškai svarbus skystis yra pamirštamas. „Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis pradeda tekėti, kai variklis pradeda kaisti arba šalti. Jokia rodyklė ar parametras nerodo, kad reikia keisti aušinimo skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol pradeda gesti kažkokie komponentai“, - dažną vairuotojų klaidą įvardija R. Vaštakas.
Aušinimo skysčio lygio svarba
Aušinimo skysčio lygis išsiplėtimo bakelyje turėtų būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalinės žymų. Jei pastebėjote, kad lygis yra žemesnis nei minimalus, automobilis dar gali važiuoti, tačiau būtina atidžiai stebėti situaciją.
„Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad salono pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra tinkamas aušinimo skysčio lygis“, - apie požymius, išduodančius per žemą aušinimo skysčio lygį, pasakoja „R2L“ serviso meistras Stanislovas Jankovskij.
Nenorint sutaupyti, galima patirti nuostolių
Blogas aušinimo sistemos darbas gali sukelti didelę žalą varikliui. „Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“ ir jam reikalingas kapitalinis remontas“, - blogiausią scenarijų apibūdina R. Deveikis.
Ne mažiau nemalonus gedimas - kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalas. „Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, tokio gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, - konstatuoja R. Deveikis.
Dėl korozijos gali tapti neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų - nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima.
Liaudiški metodai ir jų pasekmės
Meistrautojai lietuviai, norėdami sutaupyti, eksperimentuoja pigiausiais būdais ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius. „Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorių ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis - tai variklis kaista, tai nešyla salone“, - apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja R. Deveikis.
Veiksmai ekstremaliose situacijose
Norint išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai.
„Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, - būti atidiems ir stebėti variklio temperatūrą pataria R. Deveikis.
Požymiai ir galimos pasekmės
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų.
„Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išgaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, - perspėja R. Vaštakas.
Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju, išjungus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį, reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti.
Laikinas sprendimas ekstremaliu atveju
Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas. Tačiau jis priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų, gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso. Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
Every Car Fluid Explained (in 15 minutes)
Perkaitęs variklis - pavojus sveikatai
Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, - pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. „Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo, ką turime, arba dažniausiai - apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, - pataria V. Morozovas.
Profilaktinis skysčių tikrinimas - būtinybė
Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį.
„Kartais reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, - kaip galima pastebėti problemą, pataria R. Vaštakas.
„Turi kiemą - turi šienaut. Turi mašiną - turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti ir aušinimo bei stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, - ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis.
Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina tinkamai utilizuoti.
Parengė Vytenis Kudarauskas.
Dažniausios aušinimo skysčio dingimo priežastys ir požymiai
Aušinimo skystis (antifrizas) yra gyvybiškai svarbus automobilio skystis, apsaugantis variklį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Bet kokie jo lygio svyravimai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.
Pagrindinės aušinimo skysčio dingimo priežastys:
- Aušinimo sistemos nesandarumas: Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą.
- Pažeista variklio sandara: Kai variklio galvutės tarpinė praranda funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą.
- Netinkamai veikiantys sistemos komponentai: Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą.
- Atlaisvėjusios sistemos jungtys: Laikui bėgant jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti, ypač aplink žarnas.
- Susidėvėjusios aušinimo žarnos: Guminės žarnos jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui, laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų.
- Radiatoriaus pažeidimai: Įtrūkimai ar rūdys radiatoriuje yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose.
- Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis: Aušinimo skysčio bakelio dangtelis palaiko tinkamą slėgį sistemoje; jo pažeidimas gali lemti skysčio garavimą.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys užtikrina antifrizo cirkuliaciją; jo gedimas gali lemti skysčio tekėjimą.
- Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas: Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą ir greitą išgaravimą.
- Nuotėkis EGR aušintuve: Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas su išmetamosiomis dujomis.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai:
- Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Greitesnis nei įprastai skysčio lygio mažėjimas bake gali signalizuoti apie gedimus.
- Skysčio dėmės po automobiliu: Spalvotos (žalios, rožinės, oranžinės) dėmės rodo aušinimo sistemos nuotėkį.
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Pieno spalvos ar tiršta alyva gali signalizuoti antifrizo patekimą į alyvos sistemą.
- Variklio temperatūros pakilimas: Staigus variklio perkaitimas gali rodyti antifrizo trūkumą arba netinkamą sistemos veikimą.
- Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis: Gali sukelti slėgio problemas ir skysčio garavimą ar nuotėkį.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebėjote greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite autoservise išsamiai diagnostikai.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo ir dažniausiai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų, gali prireikti sistemos plovimo. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo.
Prevencinės priemonės apima reguliarią automobilio techninę priežiūrą, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimą, kokybiško antifrizo naudojimą ir tinkamą jo maišymą su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas.
Aušinimo skysčio priežiūros ir keitimo rekomendacijos
Nors dauguma automobilių turi indikaciją, rodančią aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad ir indikacijos kartais gali nesuveikti. Aušinimo skysčio nutekėjimas gali sukelti rimtą pavojų varikliui, nes be tinkamo kiekio jis gali perkaisti ar užšalti.
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas - pastebėta skysčio bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Jei pastebite aušinimo skysčio nutekėjimą, jį reikia greitai išvalyti, nes skystis yra toksiškas gamtai, žmonėms ir gyvūnams.
Kitas būdas pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio - stebėti variklio temperatūros daviklį. Patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, papildykite. Stebėkite lygį, ar skystis nemažėja.
Dažniausios aušinimo skysčio nutekėjimo priežastys:
- Korozija radiatoriuje: Viena pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių.
- Susidėvėjusios žarnos: Žarnos, jungiančios radiatorių, laikui bėgant tampa kietos ir trapios, gali atsirasti įtrūkimų.
- Radiatoriaus dangtelis: Dangtelis palaiko sistemos sandarumą ir vienodą slėgį. Jo tarpinė gali susidėvėti, spyruoklė prarasti amortizaciją, leisdama skysčiui ištekėti.
- Variklio galvos tarpinė: Jos pažeidimas neleidžia atskirti variklio alyvos ir aušinimo skysčio, o tai yra pavojinga ir gali sukelti rimtus gedimus.
- Vandens siurblys: Jo gedimas gali atsirasti dėl natūralaus susidėvėjimo ir sutrikdyti aušinimo skysčio cirkuliaciją.
- Išsiplėtimo bakelis: Laikui bėgant plastikas gali susilpnėti, bakelis įtrūkti arba atsirasti dangtelio nesandarumas.
- EGR aušintuvo nuotėkis: Skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas ir sudegti, sukeldamas tik nuolatinį aušinimo skysčio praradimą.
Kiti patarimai:
- Stebėkite išmetamų dūmų spalvą - jei jie balti, tai gali reikšti problemą.
- Reguliariai tikrinkite variklio alyvą - jei jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
Aušinimo skystį reikia reguliariai keisti, nes laikui bėgant jis praranda savo technines savybes. Senas antifrizas tampa rūgštinis, ardo vidines dalis, praranda tepimo savybes, skatina koroziją ir blogai aušina variklį.
Automobilio gamintojas nurodo, koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti. Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio - jis turi atitikti konkrečiam varikliui keliamus parametrus. Jei nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, rekomenduojama jį visiškai pakeisti.
Jei pastebėjote aušinimo sistemos gedimą, nedelsdami kreipkitės į servisą.
tags: #renault #bega #antifrizas #i #tepala