Rugsėjis kasmet primena ne tik apie naujų mokslo metų pradžią, bet ir apie būtinybę iš naujo pasirūpinti vaikų saugumu kelyje. Rugsėjo pirmoji pažymi ne tik vasaros pabaigą, bet ir naujo sezono pradžią, kai į miestus po atostogų grįžta studentai, moksleiviai bei jų tėveliai. Gatvėse akivaizdžiai padaugėja automobilių, šaligatviai prisipildo pėsčiųjų ir vėl kyla tylus konfliktas tarp abiejų pusių. Tėvai kasmet susiduria su iššūkiu, kaip užtikrinti saugų ir patogų vaikų kelionės į mokyklą maršrutą, ypač didėjant urbanizacijai. Tai apima ne tik savarankišką vaikų kelionę pėsčiomis ar viešuoju transportu, bet ir profesionalias pavėžėjimo paslaugas ar net išskirtines progas, tokias kaip kelionė limuzinu į mokyklą.
Vaikų kelionės į mokyklą: tėvų dilemos ir saugumo aspektai
Tėvams nuolat kyla klausimas, koks yra geriausias ir saugiausias būdas vaikams pasiekti mokyklą. Nors automobilis atrodo patogiausias variantas, mokyklų vadovai pastebi, kad ryte prieš aštuonias prie mokyklos susigrūda krūvos automobilių
, o tai kelia ir eismo problemas, ir mažina vaikų fizinį aktyvumą. Kaip teigė ilgametę patirtį turinti L. A., ir taip vaikai labai mažai juda, todėl tikrai ne kiekvieną jų reikia vežioti į mokyklą automobiliu, ypač - jei mokykla visai šalia.
Tačiau pripažįstama, kad kai vaikas turi pasiekti mokyklą iš kito miesto kvartalo, naudotis viešuoju transportu nėra patogu
.
Daugelis tėvų nerimauja dėl vaikų saugumo, nes laikai tokie. Tuo metu mokslininkai akcentuoja, kad kasdienis vaikščiojimas pėsčiomis į mokyklą vaikams duoda daug naudos. Vis dėlto, didėjant urbanizacijai, daugelis tėvų linkę apsaugoti savo vaikus, veždami juos automobiliu net tada, kai mokyklą pėsčiomis pasiekti galima per 5-20 minučių. Analogiškos nuomonės laikosi ir mokslininkai iš Vokietijos.
Savarankiškumo ugdymas ir saugaus eismo žinios
„Lietuvos teisės aktuose konkretaus draudimo leisti vaikams eiti į mokyklą vieniems nėra. Visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko brandą - ar jis geba užrakinti duris, saugiai pereiti gatvę, atpažinti pavojus ir prireikus paskambinti tėvams ar skubios pagalbos numeriu.“ Specialistai ir psichologai teigia, kad apie 6-7 m. vaikai jau turėtų turėti saugaus eismo žinių pagrindus. „Vaikas turi išmokti žiūrėti kairėn-dešinėn-kairėn ir įsitikinti, kad visi automobiliai sustojo.“ Nuo mažens reikia kalbėti ir aiškinti, kodėl atšvaitas ar ryškiaspalvė liemenė reikalingi tamsiuoju paros metu, ypač užmiestyje privaloma dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar neštis žibintuvėlį, atšvaitą segti ant dešinės rankos arba kojos, nes taip pėsčiasis, eidamas prieš eismą, yra geriau matomas.
Svarbu ugdyti supratimą, kad nekalbama su nepažįstamaisiais. Išugdyti naują įprotį vaikui trunka keletą mėnesių. „Pirmomis mokslo metų dienomis tėvai turėtų nuvesti vaiką į mokyklą ir taip parodyti saugiausią kelią.“ Aptarkite perėjas, pavojingus posūkius ir saugias vietas, parodykite, kur galima kreiptis pagalbos (parduotuvė, kaimynų namai). Maršrutą patogu vaikui nupiešti ar pažymėti žemėlapyje su akivaizdžiais orientyrais. „Taip, toks maršrutas gali būti ilgesnis, bet jis saugesnis.“ Parenkant maršrutą reikėtų patikrinti gatvių eismo intensyvumą, ar yra reguliuojamos perėjos, ar pėsčiųjų perėjose matomumas nėra ribotas.
Vaikams turime priminti, kad einant šaligatviu, važiuojantys paspirtukai ar dviračiai gali kelti pavojų, todėl svarbu stebėti aplinką ir būti atidžiems. Naudojimasis telefonu ar muzikos klausymasis blaško vaiko dėmesys ir jis gali nepamatyti kylančios grėsmės kelyje. Dažnai vaikai, priėję perėją, nesidairo, o tiesiog eina, galvodami, kad automobilis juos pastebės ir sustos. Tai ypač pavojinga piko valandomis.
Kada vaikas vienas gali keliauti į mokyklą ar grįžti namo, vienareikšmiško atsakymo nėra, nes viskas priklauso tiek nuo vaiko, tiek nuo tėvų. „Jei tėvai mano, kad vaikas yra pakankamai savarankiškas, orientuojasi aplinkoje, jei ugdymo įstaiga yra netoli namų, vaikas gali ir nuo 2 klasės keliauti savarankiškai. Pirmoje klasėje dar rekomenduočiau vaiką palydėti.“ Kiek sunkiau yra užmiestyje gyvenantiems vaikams, nes jiems tenka keliauti kelkraščiais, todėl svarbu priminti, kad eiti reikia kairiąja kelio puse prieš atvažiuojančią transporto priemonę. Taip pat labai svarbu yra turėti atšvaitus, o viršutinius drabužius rinktis šviesesnius. Jei pasiklydo, vaikas turi mokėti paskambinti tėvams ar artimiesiems, nurodyti savo buvimo vietą. Išsikrovus telefonui, reikia kreiptis pagalbos į artimiausius prekybos centrus ar policiją.
TRENIRAVAUSI SU SUMO KOVOTOJAIS JAPONIJOJE
Valstybės ir savivaldybių parama vaikų pavėžėjimui
Siekiant palengvinti tėvų naštą, savivaldybės teikia įvairią pagalbą. Atsižvelgiant į esamą ekonominę padėtį šalyje ir sparčiai kylančias kuro kainas, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė padidinti 1 km kelionės išlaidų kompensavimo dydį tėvams (globėjams, rūpintojams), vežantiems vaikus į švietimo įstaigas privačiu transportu. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. kompensuojama 0,23 Eur už 1 km, o savivaldybė kiekvieną mėnesį vidutiniškai sumoka apie 12 tūkst. Eur kompensacijų.
Mokykliniai autobusai ir viešasis transportas
Visgi dažniausiai mokiniai mokyklas pasiekia mokykliniais autobusais. Vilniaus rajono savivaldybės mokyklinių autobusų parkas yra nuolat papildomas ir atnaujinamas. 2021 m. duomenimis, mokyklinius autobusus jau turėjo visos Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijos ir pagrindinės mokyklos. Mokykliniai autobusai skirti pavežti specialių ugdymosi poreikių turinčius mokinius ir kitus kaimuose bei miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančius moksleivius, kad kelionė į mokyklą ar iš jos jiems truktų kuo trumpiau. Taip pat jais pavežami mokiniai, kuriems teko pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo ar struktūros pertvarkymo. Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2000 metų yra nupirkusi ir apskričių, savivaldybių bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms perdavusi 477 geltonuosius autobusus. Jie veža moksleivius nemokamai.
Nuo 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė padidino vietinio (priemiestinio) keleivinio transporto lengvatą mokiniams iki 80 proc. Anksčiau, nuo 2019 m. vasario 1 d., mokiniams buvo taikoma 60 proc. lengvata. Ši lengvata galioja bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokiniams, išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
Savo taisyklių turi ir keliavimas viešuoju transportu, kurias vaikai taip pat turėtų žinoti. „Jei važiuojame viešuoju transportu, laukiame stotelėje toliau nuo važiuojamosios dalies. Įlipame ramiai, nesistumdydami.“ Be to, jei vaikas vyksta autobusu, reikia priminti, kad jam sustojus negalima bėgti nei pro autobuso priekį, nei pro galą. Jei visgi vaikui būtina savarankiškai naudotis viešuoju transportu, pirmus kelis kartus važiuokite drauge su vaiku - parodykite visą procesą praktiškai. Vaikas turėtų žinoti, kuriuo autobusu važiuoja, kurioje stotelėje išlipti ir ką daryti, jei netyčia išlipo ne ten, kada jam reikėtų kreiptis į vairuotoją ar kitus keleivius, paskambinti tėvams.
Vaikiškų kėdučių svarba ir pasirinkimas
Rudenį prasidėjusi rutina - svarbus etapas tėvams, vežiojantiems vaikus į darželį, mokyklą ar užklasines veiklas. „Tarp eismo dalyvių vis dar gajus stereotipas, kad specialios kėdutės automobiliuose yra reikalingos tik kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Svarbu žinoti, jog tai nėra tiesa. Pagal Kelių eismo taisykles, vaikiškoje kėdutėje vaikai turi būti vežami nuo gimimo iki tol, kol vaiko ūgis pasiekia 135 cm.“ Geras būdas įsitikinti, ar vaikas gali važiuoti be papildomos kėdutės - patikrinti, kaip prie vaiko priglunda užsegtas saugos diržas. Jis turi tvirtai priglusti prie peties ir krūtinės, negali uždengti kaklo ar veido. Juosmens diržas turi tvirtai priglusti prie klubų, o ne prie pilvo.
Rekomendacijos renkantis ir montuojant kėdutes
- Naudokite tik sertifikuotas kėdutes. Visos vaikiškos automobilinės kėdutės yra išbandytos ir patvirtintos pagal dvi skirtingas Jungtinių Tautų Organizacijos taisykles: ECE R44 ir „i-size“ arba UNR 129. Jei kėdutė jas atitinka, ant jos matomas ženklas „E“. Automobilinė kėdutė, kuri patvirtinta pagal UNR 129, taip pat yra išbandyta šoniniu smūgiu. 25-30 proc. visų automobilių susidūrimų yra būtent šoniniai smūgiai, todėl labai svarbu užtikrinti maksimalų saugumą šioje automobilinės kėdutės vietoje.
- Jei kėdutė naudota, sužinokite jos istoriją. Vaikiška saugos kėdutė turi būti geros būklės, todėl, renkantis naudotą kėdutę, reikia žinoti jos istoriją.
- Naudokite kėdutę, atitinkančią vaiko išmatavimus. Įprastos vaikiškos kėdutės yra skirstomos į kelias kategorijas: pagal ūgį, svorį ir amžių. Kūdikiams iki maždaug 13 kilogramų labiausiai tinkamos lopšį primenančio tipo kėdutės. Dažniausiai šios kėdutės turi trijų ar penkių taškų saugos diržus ir yra tvirtinamos priešinga važiavimo kryptimi.
- Rinkitės ekonomiškesnį - lėčiau išaugamą - variantą. Ilgiau bus galima naudotis kėdute, kuri skirta vaikui iki 18 kilogramų svorio arba 105 centimetrų ūgio, o tai vidutiniškai atitinka maždaug ketverių metų amžių. Nors šių kėdučių kaina yra didesnė, ilgainiui šis pirkinys tikrai bus ekonomiškai naudingesnis. Tačiau verta atminti, kad vaikui saugiau važiuoti automobiliu priešinga važiavimo kryptimi.
- Pradinukams naudokite jų ūgiui skirtą įdėklą. Mokinukams, kurie dar nepasiekė 135 cm ūgio, bet jau išaugo savo automobilinę kėdutę, rekomenduojama naudoti įdėklą. Jo reikia todėl, kad Europos rinkoje parduodamuose automobiliuose yra sumontuoti saugos diržai ir oro pagalvės asmenims, kurių ūgis siekia bent 150 cm.
- Kėdutę sumontuokite specialia tvirtinimo sistema. Prieš montuodami kėdutę automobilyje, turite įsitikinti, kad transporto priemonėje yra sumontuota „ISOfix“ tvirtinimo sistema. Tai maži metaliniai žiedai, esantys transporto priemonės sėdynės nugarinėje dalyje ir leidžiantys lengvai pritvirtinti vaikišką kėdutę. Visos naujos kartos kėdutės turi „ISOfix“ tvirtinimus, o tai labai sumažina tikimybę, kad jos bus sumontuotos neteisingai.
- Tvirtindami diržu, jį visada tinkamai priveržkite. Jeigu automobilyje tvirtinimo sistemos nėra, tuomet kėdutę galima pritvirtinti saugos diržu. Vienas pagrindinių saugos diržo tvirtinimo privalumų yra tai, kad kėdutę galima montuoti bet kuriame automobilyje, net jei jame nėra „ISOfix“ tvirtinimo sistemos.
Specializuotos vaikų pavėžėjimo paslaugos
Užimtiems tėvams, kurie negali kasdien vežioti savo atžalų į mokyklą ar būrelius, atsiranda specializuotos vaikų pavėžėjimo paslaugos. Šios paslaugos siekia užtikrinti maksimalų saugumą ir patogumą.
„Vaikų taksi“: unikalus verslo modelis didmiesčiuose
„Vaikų taksi“ paslaugų įkūrimo istorija prasidėjo nuo to, kad viską teko kurti nuo nulio, mat iki šiol tokio tipo taksi Lietuvoje neegzistavo. Įmonės direktorė, supratusi poreikį, pati ėjo į Kauno miesto mokyklas ir ugdymo įstaigas, dalyvavo tėvų susirinkimuose, pristatinėjo savo paslaugą, įrodinėdama jos naudą. Vėliau idėja persikėlė ir į Vilnių. Iš pradžių ieškoti klientų teko pačiai, o dabar klientai ieško manęs
, - teigė verslininkė.
Pagrindinė „Vaikų taksi“ paslauga - neterminuotos sutartys, tai yra nuolatinis vaikų vežimas pagal iš anksto numatytą grafiką. Šios paslaugos esmė yra vaiko saugumas ir patikimumas. „Vaikų taksi“ paslauga visuomet garantuoja saugią kelionę, o automobiliai skirti tik vaikų vežiojimui. Glaudus ryšys su klientais yra labai svarbus: vaikai susipažįsta su vairuotojais, kurie atsirenkami labai kruopščiai ir dažniausiai nesikeičia, o tai skatina bendrą pasitikėjimą.
Paslauga populiariausia Vilniaus mieste, kur yra daug užimtų tėvų, kuriems sunku pasirūpinti vaikų vežiojimu dėl nepatogaus darbo, mokyklų ir būrelių vietų išsidėstymo. Daugelis tėvų, leidžiančių atžalas į privačius darželius ar mokyklas, dažnai nekreipia dėmesio į jų geografinę padėtį, todėl pavėžėjimo paslaugos tampa būtinybe. Verslininkė neturi vilčių, kad šis verslas stipriai išsiplės mažesniuose miestuose, nes jei kalbame apie vaikų taksi, jis labiausiai pasiteisina didmiesčiuose. Vilnius yra toji verslo niša
.
Kitos privačių vežėjų iniciatyvos Kaune ir Vilniuje
Vaikų pervežimas Kaune ir Vilniuje atliekamas nuo pat įmonių steigimo. Mažesni vaikai vežami su automobiliniais paaukštinimais arba kėdutėmis. Kelionės metu vaikams įjungiama Vaikų radija ar kita jų pageidaujama muzika. Taikomos didmeninės kainos vaikų ir sporto klubų vežimui į varžybas, renginius. Vaikų vežimą į mokyklą Kaune ir iš rajonų užsako ikimokyklinio ugdymo klasės, pradinės ir pagrindinės mokyklos.
Kaune vaikų vežimas į mokyklą vykdomas tiek atskiriems vaikams, tiek grupėms. Mokinių pervežimas organizuojamas iš Kauno ir jo rajono. Nuo rugsėjo mėnesio pradedamos formuoti vaikų grupės. Tėvai kviečiami registruoti savo vaiką į planuojamo reiso maršrutą, nurodyti laiką, išvykimo ir atvykimo adresus. Susirinkus nuo 5 vaikų vienoje važiavimo kryptyje, sudaromas maršrutas ir pasiūloma kaina. Kuo daugiau vaikų grupėje, tuo pigiau kainuoja kelionė kiekvienam.
Bendrovė „Volnata“ moksleivius vežioja Vilniaus mieste, daugiausia iš Valakampių, Saulėtekio, Nemenčinės, į penkias mokyklas. Siūlyti tokią paslaugą skatina ne tik sunkmetis, bet ir paklausa. Atokiau gyvenantys moksleiviai kasdien priversti vykti netrumpą kelią
, - sakė bendrovės valdytojas Vladimiras Zibrovas. Atsižvelgiant į atstumą, kelionė vienam vaikui kainuoja nuo penkių litų (dabartiniu kursu nuo ~1.45 Eur).
Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje auklėtiniai jau dvejus metus naudojasi privačių vežėjų paslaugomis. Mokykla iš bendrovės „Centvalis“ nuomojasi du mikroautobusus, kurie vaikus paima iš namų, o po pamokų parveža namo. Paslaugos kaina yra derybų objektas, tačiau, kaip teigė mokyklos vadybininkė Rasa Marija Sabaliauskienė, jeigu tėvai leidžia vaikus į privačią mokyklą, manau, nebūtų problema susimokėti ir už transporto paslaugas
.
Iššūkiai ir tėvų nepasitikėjimas regionuose
Nors Vakarų šalyse vaikų nuvežimo į pamokas paslauga yra pelningas verslas, Lietuvoje tai kol kas nepopuliaru. Kaunietis Antanas Simončikas, bandęs įkurti panašią paslaugą Kaune, susidūrė su sunkumais. Nepaisant to, kad per mėnesį vaiko kelionės į mokyklą ir atgal tėvams kainuotų nedidelę sumą (120-150 litų, t. y. ~35-43 Eur), paslauga nepasiteisino. Tėvai mums dažnai skambina ir teiraujasi vaikų vežimo sąlygų. Iš pradžių daugeliui viskas atrodo priimtina, bet paskutiniu momentu išgirstame „ne“
, - pasakojo A. Simončikas.
Verslininko nuomone, svarbiausia atsisakymo priežastis - ne pinigai, o tėvų saugumo instinktas ir nepasitikėjimas. Kas vežios mūsų vaikus?
- klausė „Slaugos komandos“ vairuotojas Povilas Butkevičius. Jo teigimu, nepadeda ir jokie aiškinimai, kad sutartyje yra numatyta vežėjų atsakomybė nelaimės atveju. Tai rodo, kad norint plėtoti šias paslaugas Lietuvoje, būtina stiprinti pasitikėjimą ir skaidrumą.
Išskirtinė kelionė į mokyklą: limuzino nuoma
Nors limuzinai dažniausiai asocijuojasi su vestuvėmis ar verslo susitikimais, pastaraisiais metais vis daugiau šeimų renkasi šį transportą ypatingoms progoms, pavyzdžiui, vaiko nuvežimui į mokyklą. Limuzino nuoma vaikui į mokyklą tampa vis populiaresniu pasirinkimu gimtadieniams, paskutinės klasės pradžiai ar tiesiog norint padaryti įspūdį pirmą rugsėjo dieną. Tai - ne kasdienė situacija, o įsimintina patirtis, kuri vaikui gali suteikti daug džiaugsmo ir pasitikėjimo.
Planavimas ir pasiruošimas: nuo A iki Z
Svarbiausia - nepradėti planuoti per vėlai. Limuzinų nuomos kompanijos, ypač rugsėjo pradžioje ar per kitus populiarius laikotarpius, būna užimtos. Jei norite tikrai gero automobilio ir patikimo vairuotojo, pradėkite planuoti bent mėnesį iš anksto
. Pirmiausia nuspręskite, kokio tipo limuzinas reikalingas: klasikinis juodas sedanas, baltas „stretch“ limuzinas, o gal modernus „Tesla“ ar „Mercedes S“ klasė. Jei vežate tik vieną vaiką, sedanas puikiai tiks. Prieš nuomojantis limuziną, rekomenduojama patikrinti mokyklos taisykles, paskambinus administracijai ir paklausus, ar nėra kokių nors apribojimų dėl atvykimo transporto.
Biudžetas ir saugumo užtikrinimas
Limuzino nuoma nėra pigus malonumas, tačiau dažnai ir ne toks brangus, kaip daugelis įsivaizduoja. Svarbu būti atsargiems su papildomomis paslaugomis, tokiomis kaip dekoracijos ar balionai, kurios gali žymiai padidinti kainą. Nereikia visko
, - patariama. Vienas gudrumas - dalintis išlaidomis su kitais tėvais; jei limuzine vežami 3-4 vaikai, kaina vienam asmeniui tampa labai priimtina. Bet kokiu atveju, kai kalbame apie vaikų vežimą, saugumas turi būti absoliutus prioritetas. Kompanija privalo turėti visus reikalingus leidimus ir licencijas. Būtina paprašyti parodyti dokumentus - jei vengia, geriau rinktis kitą paslaugos teikėją. Vairuotojas turi turėti ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir specialų leidimą vežti keleivius bei patirtį vežant vaikus. Automobilis turi būti techniškai tvarkingas, turėti galiojančią techninę apžiūrą, o svarbiausia - visi saugos diržai turi būti veikiantys. Kai kuriuose senesniuose „stretch“ limuzinuose gali nebūti saugos diržų galinėse sėdynėse, o tai yra visiškai nepriimtina.
Kelionės eiga ir etikos normos
Suplanuokite maršrutą iš anksto ir aptarkite jį su vairuotoju. Jei norite sustoti keliose vietose nuotraukoms, įtraukite tai į planą. Apskaičiuokite laiką realistiškai: jei į mokyklą paprastai važiuojate 15 minučių, su limuzinu ir nuotraukų sesija planuokite bent valandą. Geriau atvykti per anksti nei per vėlai. Būtinai turėkite vairuotojo telefono numerį ir įsitikinkite, kad vairuotojas turi jūsų kontaktus.
Limuzino kelionė gali būti jaudinanti, bet vaikui tai taip pat gali būti šiek tiek bauginanti patirtis. Prieš kelias dienas pakalbėkite su vaiku apie tai, ko tikėtis, parodykite nuotraukų, kaip atrodo limuzinas iš vidaus. Paaiškinkite, kad bus vairuotojas, kuris atvers duris ir padės įlipti. Nustatykite elgesio taisykles: limuzinas yra šaunus, bet tai ne žaidimų aikštelė. Vaikas turi žinoti, kad reikia sėdėti su prisisegtu diržu, negalima šokinėti ar triukšmauti. Tačiau kartu - leiskite vaikui mėgautis! Laiko pasirinkimas atvykstant prie mokyklos yra svarbus: per anksti - nebus daug žmonių, kurie pamatys; per vėlai - rizikuojate, kad visi jau bus įėję. Tegul vairuotojas atidaro duris ir padeda vaikui išlipti. Nuotraukos prie mokyklos - darykite jas, bet greitai, kad netrukdytumėte kitiems.
Nenumatytos situacijos ir sprendimo vertė
Gyvenimas būna nenuspėjamas, ypač kai kalbame apie vaikus ir transportą. Limuzinas gali pavėluoti, todėl visada turėkite atsarginį planą. Gali nutikti, kad vaikas paskutinę minutę apsigalvos ir nenorės tokio dėmesio - nespauskite jo. Blogas oras gali sugadinti nuotraukų planus, o techninės problemos su automobiliu, nors ir retos su profesionaliomis kompanijomis, gali įvykti. Tokiu atveju profesionali kompanija turėtų turėti atsarginį automobilį.
Ar verta tokios investicijos? Kiekvienai šeimai atsakymas bus skirtingas. Tai tikrai nėra būtinybė, ir niekas nespręs jūsų kaip tėvų pagal tai, ar vežate vaiką limuzinu, ar dviračiu. Svarbiausia - planuoti iš anksto, rinktis patikimas kompanijas, dėti saugumą į pirmą vietą ir leisti vaikui mėgautis patirtimi be per didelio streso. Ir kas žino? Galbūt po dvidešimties metų jūsų vaikas darys tą patį savo vaikui, prisimindamas tą ypatingą rytą, kai jautėsi kaip tikra žvaigždė.
tags: #reikalingas #vairuotojas #nuvezti #vaika #i #mokykla