Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytus atvejus. Tai užtikrina eismo saugumą ir mažina pavojų aplinkai.

Bendrieji reikalavimai ir apribojimai

Techninė būklė ir registracija

Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje. Išimtys taikomos toms transporto priemonėms, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti.

Transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, turi atitikti papildomus reikalavimus, užtikrinančius saugumą dešiniajame eisme. Šios transporto priemonės privalo turėti:

  • pagal Susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti (pvz., periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, galinčius filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu bei esant blogam matomumui);
  • eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus;
  • šoninius galinio vaizdo veidrodžius.

Keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje.

Motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos, keturratį motociklą ir lengvąjį keturratį motociklą), traktoriuje, savaeigėje mašinoje privaloma turėti avarinio sustojimo ženklą, gesintuvą ir pirmosios pagalbos rinkinį.

Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos neatitinka techninių reikalavimų (pvz., deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo, stabdžių sistemos ar pakaba, suveikusi oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka joms uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme, jei jos negali judėti sava eiga.

Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais.

Privalomų dokumentų ir įrangos, tokios kaip gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas, iliustracija

Trūkumų klasifikacija

Transporto priemonių trūkumai skirstomi į kelias kategorijas, priklausomai nuo jų poveikio saugumui ir aplinkai:

  • Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau - didelis trūkumas) - tai techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams. Tai apima ir kitus neatitikimus, nustatytus motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąraše. Tai taip pat apima transporto priemonės neatitiktį techniniams reikalavimams, susijusiems su leidimu jai dalyvauti viešajame eisme.
  • Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau - pavojingas trūkumas) - tai techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nustatytas trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų eismo saugumui arba darantis kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.

Transporto priemonių registracijos ir atsakomybės deklaravimas

Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.

Apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, taip pat apie įgytą ar perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, privalo būti deklaruota. Kitais atvejais motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti nustatytus duomenis apie transporto priemonę ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno, policijos pareigūno ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemone, arba apie asmenį, kuris buvo atsakingas už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, perdavęs transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį, privalo pranešti pareigūnui duomenis apie fizinį ar juridinį asmenį, kuriam transporto priemonė perduota valdyti. Asmenys, nepateikę šių duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Specialūs reikalavimai didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms

Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,0 t, kyla rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas, kurio metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.

Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, kyla rizika, kad kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės, kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kitokie kelio elementai, šie elementai gali trukdyti. Todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos ir nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti. Draudžiama gadinti kelio ženklų atramas ir kitus elementus.

Maršrute esančių statinių ir (ar) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi:

  1. savo lėšomis organizuoti išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą. Važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 akredituotos laboratorijos;
  2. su AB „Via Lietuva” sudaryti sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis;
  3. AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį.

Išsami važiavimo maršruto analizė turi būti pateikta susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Sunkvežimio, gabenančio negabaritinį krovinį, nuotrauka su specialiuoju leidimu

Sąvokų apibrėžimai eismo saugumui

  • Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais.
  • Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
  • Motorinis dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
  • Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
  • Pėsčiųjų perėja - pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis KET nustatytais atvejais.
  • Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos.

Reikalavimai elektrinėms mikrojudumo priemonėms

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims. Ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims leidžiama važiuoti tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.

Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas, ir šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.

Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Elektrinių paspirtukų įstatymai – išsamus vadovas (JAV)

Savivaldžių automobilių reikalavimai

Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams.

Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme.

Laikinosios išimtys karantino metu techninės apžiūros metu

Siekiant karantino metu sumažinti nebūtinų apsilankymų techninės apžiūros stotyse skaičių, buvo nutarta privalomosios techninės apžiūros metu nevertinti kaip „didelio trūkumo“ keleto dalykų, neturinčių didelio neigiamo poveikio eismo saugumui ir aplinkai. Visų pirma tai liečia žibintus, atšvaitus ir kai kurią elektros įrangą. Dėl nešviečiančių apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų lempučių, karantino metu nereikės grįžti į TA stotį pakartotinei patikrai automobilio savininkui ar valdytojui įsipareigojus nedelsiant šias problemas pašalinti. Išimtis neliečia tik artimosios šviesos žibintų, priekinių rūko žibintų ir pagrindinių stabdymo signalo žibintų lempučių.

Taip pat nutarta laikinai „dideliu trūkumu“ nelaikyti ir automobilyje įrengtos priekabos kištukinio lizdo būklės, jei ji kelia abejonių dėl funkcionalumo ir efektyvumo, tačiau automobilis techninei apžiūrai teikiamas be priekabos. Dar viena išimtis susijusi su akumuliatorių baterija: jei ji tinkamai nepritvirtinta, tačiau TA kontrolieriaus manymu nekelia trumpojo jungimo pavojaus, karantino metu grįžti pakartotinei patikrai nebus reikalaujama.

Pandemijos metu buvo toleruojamas ir transporto priemonės eksploatavimas su dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. Techninės apžiūros stotyse tuo metu taip pat į padangų sezoniškumą nebuvo kreipiama dėmesio.

Iki „nedidelio trūkumo“ buvo perkvalifikuota situacija, kai transporto priemonėse, kuriose įrengta maitinimo dujomis (SND, SGD) sistema, tačiau tai nėra nustatyta tvarka įregistruota. LTSA rekomendavo tai techninės apžiūros rezultatų ataskaitos skiltyje, bet atitinkamą įrašą registracijos liudijime padaryti pasibaigus karantino laikotarpiui.

Asociacija „Transeksta“ atkreipia dėmesį, kad visi techniniai reikalavimai itin detaliai išvardinti atitinkamose europinėse direktyvose, kurių nuostatos be jokių išlygų yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus.

tags: #reikalavimai #transporto #priemonems

Populiarūs įrašai: