Pelno nesiekiančių organizacijų (PNO) veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, o jų pelnas pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams. Šių organizacijų veikla pagrinde yra grindžiama visuomenei teikiama nauda ir siekiu tenkinti viešąjį interesą.
Nors „Regitra“ yra valstybės įmonė, jos veiklos principai, orientuoti į viešojo intereso tenkinimą ir pelno reinvestavimą, yra artimi pelno nesiekiančių organizacijų filosofijai. Apskritai, pelno nesiekiančiomis įmonėmis vadinamos tos, kurios vykdo ekonominę veiklą, tačiau gautą naudą panaudoja tolesnei savo veiklai finansuoti ir plėsti, o ne dalijimui savininkams.
Viešąjį interesą tenkinanti veikla
Neretai kyla klausimų, kas gi yra viešąjį interesą tenkinanti veikla. Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama pelno nesiekiančių organizacijų vykdoma visuomenei naudinga veikla mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sielovados, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse, taip pat religinių bendruomenių karitatyvinė veikla.
Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti skirtoms lėšoms yra priskirtinos ir lėšos, skirtos vienuolių, piligrimų, nepasiturinčių asmenų ir kt. Sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti“ yra suprantama kaip pelno nesiekiančios organizacijos per tam tikrą mokestinį laikotarpį panaudotos lėšos faktiškai šios organizacijos patirtoms išlaidoms (patirtoms ne per susijusių ar kitų asmenų veiklą), vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbama pajamų, kompensuoti. Pavyzdžiui, tai gali būti lėšos teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus ar mokymus, renginius ir pan.
Pelno nesiekiančių organizacijų finansavimo šaltiniai
Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai skirtos lėšos gali būti tiek nuosavos, pavyzdžiui, uždirbtos vykdant veiklą, tiek skolintos. Svarbiausi finansavimo šaltiniai apima:
- Tikslinis finansavimas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei iš kitų šaltinių (pvz., Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų), gautos lėšos, skirtos programoms įgyvendinti arba kitiems tikslams (pvz., švietimo įstaigų iš biudžeto gautas finansavimas, toks kaip klasės krepšelis).
- Juridinių ir fizinių asmenų parama.
- Nario mokesčiai.
- Bendrijų narių tiksliniai įnašai ir įmokos, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijų butų savininkų įnašai namo remontui bei renovacijai.
- Kitas finansavimas.
Ne pelno siekiančių organizacijų paaiškinimas: kaip jos veikia, uždirba pinigus ir daro realų poveikį
Pelno apmokestinimas ir finansų valdymas
Pelno nesiekiančios organizacijos apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną gali susimažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Tam reikalinga turėti informaciją ir įrodymus, pagrindžiančius būsimą tokių numatomų lėšų panaudojimą įstatuose numatytai visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pvz., pasirašytos preliminarios sutartys, susitarimai, vieneto vidiniai dokumentai, pavyzdžiui, projektai, veiklos planai ir kiti dokumentai).
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančios organizacijos patirtos sąnaudos yra laikomos įprastinėmis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir yra įprastos, vykdant atitinkamą veiklą. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pelno nesiekianti organizacija parduoda kaip paramą gautas materialines vertybes, sąnaudoms priskiriamos tik su jų pardavimu susijusios transportavimo, sandėliavimo ir panašios sąnaudos.
Paramos gavėjo statusą turinčios pelno nesiekiančios organizacijos, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynaisiais pinigais, viršijančias 250 minimalaus gyvenimo lygio (bazinės socialinės išmokos, toliau - MGL) dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai.
Apmokestinamąjį pelną mažinančios lėšos, per tam tikrą mokestinį laikotarpį panaudotos faktiškai patirtoms išlaidoms vykdant visuomenei naudingą veiklą kompensuoti, arba lėšos, numatomos panaudoti per du ateinančius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius šiai veiklai finansuoti, turi būti atitinkamai koreguojamos atsižvelgiant į gautą finansavimą.
Anksčiau pelno nesiekiančios organizacijos ataskaitų mokesčių inspekcijai neteikdavo. Šiuo metu, jei pelno nesiekiančių asmenų pajamos iš ūkinės veiklos neviršija 1 mln. litų, tai 25 tūkst. litų per mokestinius metus apskaičiuoto apmokestinamojo pelno bus apmokestinama taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Likusi pelno dalis bus apmokestinama įprastu 15 proc. tarifu. Tuo tarpu jei pelno nesiekiančių asmenų pajamos iš ūkinės veiklos viršija 1 mln. litų, visam pelnui bus taikomas 15 proc. tarifas.
Pelno nesiekiančių organizacijų teisinės formos
Dažnai svarstant apie ne pelno siekiančios organizacijos steigimą, kyla klausimas dėl teisinės formos. Pagal bendrą idėją, asociacija dažniausiai yra steigiama su tikslu jungti tam tikrą grupę žmonių-bendraminčių, norinčių jungtis dėl bendrų tikslų. Dažnai tokių įmonių pavadinimuose vyrauja žodžiai „draugija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“ ir t.t.
Kalbant apie viešąsias įstaigas bei labdaros ir paramos fondus - tai kur kas uždaresnės organizacijos, kurių veiklos principus numato organizacijos steigėjai. Verta pabrėžti ir tai, jog priklausomai nuo pasirinktos teisinės formos, skirsis yra galimas organizacijos steigėjų skaičius.
Steigimo procesas
Ne pelno siekiančią organizaciją galima steigti elektroniniu būdu arba pas notarą. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų steigimo būdų yra tai, jog elektroniniu būdu steigiant įmonę, pagal asmens pateiktus duomenis, labai patogiai visi reikalingi steigimo dokumentai bus sugeneruoti automatiškai, o pačiam jokių redakcijų atlikinėti nereikės. Tuo tarpu jei rinksitės steigimo pas notarą būdą, toks variantas reikalaus kiek daugiau finansinių išlaidų, kadangi čia reikės didesnio notaro įsikišimo į steigimo reikalus.
Regitra ir viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas
Valstybės įmonė „Regitra“, nors ir nėra pelno nesiekianti organizacija griežtąja prasme, savo veikloje vadovaujasi viešojo intereso tenkinimo principais, o gautas pelnas yra reinvestuojamas į įmonės plėtrą ir paslaugų gerinimą. Šį požiūrį atspindi ir jos pasiekimai viešojo sektoriaus vertinime. Pavyzdžiui, 2006 metais „Regitra“ laimėjo Naujosios viešosios vadybos fondo organizuotą viešojo sektoriaus įstaigų konkursą.
Naujosios viešosios vadybos fondas yra pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, kurios tikslas yra skatinti modernių vadybos instrumentų diegimą viešajame sektoriuje. Fondas siekia, kad viešosios įstaigos labiau orientuotųsi į klientus - verslą ir piliečius - gerinant teikiamų paslaugų kokybę, greitinant procedūras ir didinat klientų pasitenkinimą. „Regitros“ pergalė šiame konkurse liudija jos įsipareigojimą teikti efektyvias ir į klientus orientuotas paslaugas, kurios atitinka pažangių viešojo sektoriaus organizacijų standartus.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra užregistruota daug pelno nesiekiančių juridinių asmenų: šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10,5 tūkst. asociacijų ir 3,7 tūkst. viešųjų įstaigų. Iš viso yra užregistruota 167,5 tūkst. juridinių asmenų.
tags: #regitra #nesiekianti #pelno #imone