Regbio klubas „Vairas“ yra neatsiejama Šiaulių sporto ir regbio istorijos dalis. Įkurtas 1973 metais, šis klubas per ilgus gyvavimo metus tapo tikra regbio jėga Lietuvoje, išugdė daugybę talentingų žaidėjų ir pelnė daugybę titulų. „Vairas“ - tai ne tik sporto klubas, bet ir stipri bendruomenė, vienijanti skirtingų kartų žaidėjus, trenerius ir aistringus gerbėjus.
Klubo įkūrimas ir pirmieji žingsniai
Regbio sportas į Šiaulius atkeliavo 1973 metais, kai į miestą atvyko entuziastai iš Vilniaus. Vienas iš jų - gydytojas Feliksas Paškevičius, kuris tapo pagrindiniu regbio iniciatoriumi Šiauliuose. Su regbio sporto šaka šiauliečius jis supažindino, atvykęs iš Vilniaus. Sportui neabejingas jaunas medikas įdėjo daugybę pastangų, kad iki tol nežinoma sporto šaka taptų sava.
„Pradžia buvo sunki. Niekas nežinojo nei žaidimo taisyklių, nei suprato, kas čia per kamuolys“, - prisimena S. Kukulskis. F. Paškevičius vaikščiojo po Šiaulius, pasakojo apie regbį, pradėjo kalbinti jaunimą, kad šis išmoktų naujos sporto šakos, rašė skelbimus į laikraštį, kabino ant stulpų. „Kiek pamenu, jis atėjo į mano mokyklą, ir tada dar mokinį, pakvietė mane žaisti. Šis žmogus turėjo kantrybės ir pasiekė tikslą - subūrė komandą ir po 3 metų išėjo į riedulį. Jo vairą perėmė kiti treneriai“, - pasakoja S. Kukulskis.
Iniciatyvinė grupė, vedama aistros regbiui, įkūrė „Vairo“ klubą, kuris greitai tapo populiarus mieste. Pirmieji žaidėjai buvo entuziastai, norintys išbandyti naują sporto šaką, ir jų atsidavimas padėjo pagrindus būsimoms pergalėms. Pirmuoju komandos kapitonu buvo išrinktas Vytautas Briedis. Pirmąsias rungtynes klubas sužaidė Plungėje su vietos komanda „Perkūnas“ dar 1974 metais.
Ankstyvieji metai ir kelias į aukščiausią lygą
Klubo gyvavimo pradžioje „Vairas“ susidūrė su iššūkiais, būdingais naujai besikuriančioms sporto organizacijoms. Trūko įrangos, patirties, tačiau entuziazmas ir sunkus darbas padėjo įveikti sunkumus. „Prisijungiau prie komandos 1975 metais. Regbis čia gyvavo jau dvejus metus. Tačiau vis tiek buvo labai sunku. Treniruočių reikėjo kur kas daugiau nei dabar. Nebuvo nei žaidimo metodikos, nei praktikos, nei braižo. Duodavo kamuolį ir mes jį mėtydavom“, - prisimena S. Kukulskis.
Pirmus trejus gyvavimo metus „Vairo“ komanda žaidė LTSR pirmojoje lygoje, kol 1977 metais išsikovojo teisę rungtyniauti tarp stipriausių Lietuvos komandų. Lietuvos aukščiausioje lygoje rungtyniavę vos vienerius metus, „Vairo“ regbininkai vėl iškrito į žemesnį divizioną. 1979 metais pirmojoje lygoje „Vairas“ užėmė pirmą vietą ir po metų vėl žaidė su stipriausiomis Lietuvos komandomis. Jau netrukus „Vairo“ regbininkai pradėjo demonstruoti gerus rezultatus vietiniuose turnyruose, o vėliau ir respublikinėse varžybose.
1980 metais pirmą kartą klubo istorijoje „Vairas“ iškovojo Lietuvos čempionato medalius (II vieta) ir nuo to laiko iki šių dienų nebuvo nukritę žemiau trečios vietos. Svarbu paminėti, kad kai kuriems žaidėjams buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai, kas liudijo aukštą individualų meistriškumą ir indėlį į komandos sėkmę. „1989-aisiais jau buvome iškovoję teisę žaisti Aukščiausioje lygoje“, - pamena P. Astrauskas. Šiauliečiams iš pradžių teko kautis Tarybų Sąjungos pirmojoje lygoje.
Aukso amžius ir dominavimas Lietuvoje
„Vairo“ aukso amžius prasidėjo 9-ajame dešimtmetyje ir tęsėsi iki pat XXI amžiaus pradžios. Šiuo laikotarpiu klubas dominavo Lietuvos regbio scenoje, nuolat laimėdamas čempionatus ir taures. „Vairas“ tapo sinonimu sėkmei ir aukštam meistriškumui. Komanda pasižymėjo stipria gynyba, puikiu komandiniu žaidimu ir individualiai stipriais žaidėjais, kurie garsino klubą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Keturis „Vairo“ žaidėjus - Kęstutį Barauską (1982 metai), Sigitą Kukulskį (1986), Petrą Astrauską (1988) ir Aloyzą Jasmontą (1986) - buvo išrinkti tarp 45 geriausių TSRS žaidėjų. Jiems buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai. 1990 ir 1998 metais „Vairo“ regbininkai triumfavo Baltijos regbio lygoje, o 2009 metais iškovojo Baltijos taurę, įrodydami savo pranašumą regione.
Šiaulių regbininkai anksčiau žaisdavo visoje Tarybų Sąjungoje. „Iš Lietuvos kiekvienas veždavomės po „Vairo“ dviratį, mėsos, dešrų ir dvi dienas Lenkijoje prekiaudavome. Po to - į varžybas Vokietijoje“, - juokiasi P. Astrauskas. „Didžiausią įspūdį man paliko Vakarų Vokietija“, - priduria jis. Regbininkai prisiminė Maskvoje prieš pirmosios lygos rungtynes nutikusį šmaikštų įvykį: „Žinojome, kokios svarbios šios varžybos, ir atsargiai joms ruošėmės, saugojomės traumų. Deja, vienas vyras neiškentė ir nutarė pasiskinti trešnių. Tik jos augo už mūsų sportinės bazės tvoros.“
Regbis-7 pradininkai Lietuvoje
„Vairas“ įėjo į Lietuvos regbio istoriją ne tik kaip stipriausias klubas, bet ir kaip naujovių diegėjas. 1992 metais „Vairo“ regbio klubas pirmasis Lietuvoje pradėjo kultivuoti regbio-7 žaidimą - dinamišką ir greitą regbio atmainą. „Vairas“ ne tik subūrė komandą, bet ir organizavo pirmąjį regbio-7 turnyrą Lietuvoje, taip prisidėdamas prie šios sporto šakos populiarinimo šalyje. Regbis-7 reikalauja ypatingo fizinio pasirengimo, greičio ir technikos, todėl „Vairo“ iniciatyva paskatino žaidėjų tobulėjimą ir regbio įvairovę Lietuvoje. Nuo 1992 metų „Vairo“ komanda 17 kartų tapo Lietuvos regbio-7 čempione.
Veteranų komandos „Senasis Vairas“ tradicijos
40-metį švenčiantys Šiaulių „Vairo“ regbininkai susibūrė į veteranų komandą „Senasis Vairas“. „Jau skambino iš Panevėžio, į varžybas kviečia. Sulaukėme pakvietimų ir iš lenkų, ukrainiečių“, - sako V. Taujanskas. Būtent V. Taujanskas, regbio entuziastas ir mecenatas, sumanė vėl draugėn suburti senuosius „Vairo“ žaidėjus. Surinkęs komandą, atnaujinęs pirmąjį „Vairo“ regbio komandos ženklą, finansavęs aprangos gamybą ir išvyką į Klaipėdą, V. Taujanskas parodė didelį atsidavimą. „Išsaugojome seną tradiciją - iki šiol po varžybų „trečiam“ kėliniui renkamės į pirtelę“, - šypsosi V. Taujanskas. Visą gyvenimą pažįstami vyrai pirtyje ne tik nuovargį nuplauna, pasikalba, senus laikus prisimena. „Mes - kaip vienas kumštis. Visada su šypsena, visada pajuokaudami“, - džiaugiasi V. Taujanskas. „Senajam Vairui“ kartu praleistas laikas niekada neprailgsta: nei keliaujant autobusu, nei pirtyje.
„Senojo Vairo“ regbininkai sako, kad šiais laikais dauguma sportininkų siekia laimėti bet kokia kaina. „Komandos lipa per galvas, nieko nepaiso“, - teigia P. Astrauskas. Regbininkų teigimu, per paplūdimio varžybas Klaipėdoje organizatoriai siekė klaipėdiškių pergalės. Į panašią situaciją Šiaulių regbininkai buvo patekę ir Latvijoje. „Anksčiau įsibėgėdavo ir kaldavo. Dabar nebeleidžia taip“, - sako P. Astrauskas.
„Vairo“ treneriai ir žaidėjai
Per keturiasdešimtmetį „Vairo“ komandoje išugdyta daugybė garsių regbininkų. Ilgametis „Vairo“ klubo narys, o dabar Lietuvos regbio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis pats nesigėdija imti kastuvą į rankas ir dirbti vaikų labui. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas prie „Vairo“ bendruomenės prisijungė dar vaikystėje. „Labai gerai atsimenu momentą, kai prisijungiau prie „Vairo“. Jis tuo metu buvo kaip didelis prieglobstis ir greitai tapo kaip antra šeima. Tokia jį laikau ir dabar. Dabar, kai karjera jau artėja į pabaigą, visada norisi kažkuo atsilyginti ir kažkuo prisidėti prie jo gerovės. Lygiai tą patį jaučia visi mano kartos atstovai. Visi matėme ir išgyvenome sunkius laikmečius. Mūsų bendruomenė dėl to ir nori prisidėti prie gerų darbų ir padėti vaikams. Tame tikriausiai ir yra mūsų sėkmės paslaptis“, - pasakojo M. Misevičius.
Prie komandos vairo daugiau nei dvidešimtmetį stovintis S. Kukulskis teigia, kad trenerio darbas - labai sunkus. „Žaidėju būti lengviau. Jeigu padarai klaidą, komandos nariai ją pasistengia ištaisyti. Tačiau žaidėjai savo darbą atlieka aikštelėje, o trenerio duona - ne vien treniruotė. Aš turiu galvoti, kaip paruošti komandą, kaip surasti pinigų, kaip išvalyti klubą, kaip nupirkti aprangą, tuo pat metu turiu mąstyti, kaip maitinti savo vaikus, kaip jiems užtikrinčiau gerą ateitį. Vien treniruoti būtų paprasta. Pasiruošei treniruotei ir viso gero. O čia... Pasibaigė treniruotė ir tu jau galvoji apie kitą dieną. Žodžiu, per 24 valandas, kai tik nemiegi, tu galvoji vien apie tą patį dalyką. Žinau, ne visi treneriai yra tokie. Todėl tie 22 metai, kai aš treniruoju komandą, man „pjauna“ per labai daug ką. Reikėtų keisti profesiją“, - atsidūsta S. Kukulskis.
Žaidėjams - taip pat ne pyragai. Lietuvoje regbis nėra profesionalus, todėl talentingi sportininkai čia žaidžia be jokio atlygio. Paklaustas, iš kur atsiranda tiek jėgų, noro, ambicijų neatlygintinai žaisti regbį, komandos kapitonas Mindaugas Misevičius gūžteli pečiais. „Visi komandos nariai turi darbus. Kas dirba Šiauliuose, kas išvažiuoja į užsienį uždarbiauti ir grįžta. O ambicijos... Kai pradedi labai anksti žaisti už čempionišką klubą, kuris išugdė tavyje tiek daug vertybių, nesinori pavesti nei draugų, nei komandos. Mes tiesiog nenorime pralošti - norime laimėti“, - šypteli apie dvidešimtmetį regbį žaidžiantis M. Misevičius.
Sportininkas tikina, kad regbio žaidimu susidomėjo dar penktoje klasėje. Prieš tai kelerius metus M. Misevičius lankė stalo tenisą, tačiau treneris išvyko, būrelis iširo ir jis liko be veiklos. „Tuo metu visas pietinis miesto rajonas buvo užsikrėtęs regbiu. Ir aš nebuvau išimtis - pasukau ta pačia kryptimi.“ M. Misevičius teigia, kad regbis jam ne tik sportas - tai gyvenimo būdas. „Tik regbiui galiu dėkoti už tai, koks dabar esu žmogus.“ M. Misevičius pasakoja, kad regbis jį lydi kiekviename žingsnyje. „Po kiekvienos pergalės su komanda einame kažkur pasėdėti, pasidžiaugiame pergale. Net už aikštelės ribų stengiamės laikytis drauge“, - pasakoja treneris S. Kukulskis.
Klubo struktūra, veikla ir socialinės iniciatyvos šiandien
Šiandien „Vairas“ yra modernus ir gerai organizuotas regbio klubas, turintis aiškią struktūrą ir viziją. Klube treniruojasi įvairaus amžiaus grupių žaidėjai - nuo jauniausių iki veteranų. Pagrindinė komanda sėkmingai rungtyniauja Lietuvos čempionate ir atstovauja Šiauliams tarptautinėse varžybose. Klube dirba kvalifikuoti treneriai, kurie rūpinasi žaidėjų tobulėjimu ir komandos rezultatais.
„Vairas“ aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, organizuoja renginius, populiarina regbį tarp jaunimo ir bendradarbiauja su kitomis sporto organizacijomis. „Vairo“ bendruomenę sudaro daugiau nei 600 žmonių, nuo pačių mažiausių iki veteranų. „Vairo“ žaidėjai ne tik treniruojasi ir rungtyniauja, bet ir dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose, populiarina regbį tarp jaunimo ir bendradarbiauja su kitomis sporto organizacijomis.
Šiais metais klubas, norėdamas sudaryti geresnes sąlygas sportuoti, atidarė naują sporto salę. Taip pat ekipa, daugiausiai savo jėgomis, ketina įrengti naują vaikų dienos centrą. Prie kilnių „Vairo“ tikslų prisideda visi - tiek klubo sirgaliai, tiek žaidėjai, tiek vadovai. „Geri darbai užkrečia, todėl „Vairo“ projektai susilaukia vis daugiau palaikymo. Ne kartą palaikymą Šiaulių regbininkams išreiškė „Šiaulių“ krepšinio klubo treneris Antanas Sireika, neabejinga lieka ir Šiaulių miesto valdžia.
Dar vienas „Vairo“ klubo auklėtinis Linas Naujalis prieš keletą metų pradėjo bendradarbiavimą su Pietų Afrikos Respublika ir kitomis regbio valstybėmis, kas suteikia galimybių perspektyviausiems Lietuvos regbininkams išvykti mokytis ir sportuoti užsienyje. „Nesvarbu, į kurį klubą vaikai ateitų. Svarbiausia, kad jie sportuotų. Jeigu ateis pas mus, tai puiku. Mes turime savo programą, savus namus, savo metodus, kaip užauginti juos geresniais žmonėmis“, - sako S. Kukulskis.
Klubo finansinė padėtis
Regbio klubo „Vairas“ finansinė padėtis yra stabili, tačiau nuolat ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. Klubo biudžetas sudaromas iš rėmėjų paramos, miesto savivaldybės finansavimo, žaidėjų mokesčių ir kitų šaltinių. Nors pelnas minimalus, tai rodo, kad klubas efektyviai valdo finansus ir siekia subalansuoto biudžeto. Svarbu paminėti, kad „Vairo“ rėmėjai yra ne tik verslo įmonės, bet ir privatūs asmenys, kurie tiki klubo idėjomis ir nori prisidėti prie regbio plėtros Šiauliuose.
| Metai | Pardavimo Pajamos (Eur) | Pelnas prieš mokesčius (Eur) |
|---|---|---|
| 2023 | 315 207 | 2 |
| 2024 | 320 752 | 772 |
Iššūkiai ir ateities vizijos
Praėjusiais metais „Vairas-Kalvis“ pirmą kartą nuo 2006 metų prarado Lietuvos čempiono vardą. Pasak S. Kukulskio: „Kitos Lietuvos komandos, apskritys jungiasi, kad mus įveiktų. Mes neturime tiek daug žaidėjų, todėl reikės peržiūrėti klubo strategiją. Nemažai mūsų ekipos žaidėjų atstovauja Lietuvos rinktinėms ir po kelių rungtynių kai kurie regbininkai būna traumuoti. Juos pakeisti būna nelengva. Norint užauginti daug gero lygio žaidėjų, reikia daug laiko. Stengsimės dabar daugiau dėmesio skirti kokybei. Turime sudaryti sąlygas žaidėjams sportuoti ir juos motyvuoti“.
„Manau, kad tokį pasiekimą lėmė bendras darbas, kuris yra labai gerai organizuotas. Dviejų galvų - Sigito ir Irmanto Kukulskių - geras organizavimas ir atsidavimas lėmė tokius rezultatus“, - kalbėjo M. Misevičius. Klubo vadovybė planuoja investuoti į jaunimo ugdymą, trenerių kvalifikacijos kėlimą ir infrastruktūros gerinimą. „Vairas“ siekia ne tik laimėti čempionatus, bet ir populiarinti regbį tarp jaunimo, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir ugdyti pilietišką visuomenę. Klubo tikslas - kad regbis taptų neatsiejama Šiaulių kultūros dalis ir kad „Vairas“ būtų miesto pasididžiavimas.
Pasak S. Kukulskio: „Pagal žaidėjų sudėtį mes, ko gero, esame silpniausi šiame čempionate, bet gyvenimas nestovi vietoje ir reikia dirbti tam, kad būtum stipriausias. Šiuo momentu dar nesame pilnai pasiruošę, bet pirmenybės truks du mėnesius, todėl dar laiko šiek tiek turėsim. Daug ką lemia ne vien taktiniai reikalai, bet ir žaidėjų nusiteikimas, fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Visos komandos prieš mus žaisdavo su dviguba energija“. Taip pat S. Kukulskis teigia, kad „Niekas nenori pralaimėti. Visi nori laimėti rungtynes ir nieko nėra amžino. Mes daug metų buvome čempionais, dabar kiti klubai sukūrė strategiją kaip laimėti. Mes turime ieškoti atsakomojo žingsnio. Mums su savo žaidėjų ir treneriu kiekiu reikia temptis. Stengsimės kovoti su visais“.
Klubo pasiekimai ir apdovanojimai
„Vairo“ pasiekimų sąrašas yra ilgas ir įspūdingas. Klubas daugybę kartų tapo Lietuvos regbio čempionu ir taurės laimėtoju. „Vairo“ žaidėjai ne kartą atstovavo Lietuvos rinktinei ir garsino šalį tarptautinėse varžybose. Per 31-erius metus, kai yra organizuojamas Lietuvos regbio čempionatas, „Vairas“ 28 kartus tapo čempionais, o 3 kartus liko antroje vietoje. Tai unikalus pasiekimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Sunku čempionų titulą laimėti vieną kartą, dar sunkiau - jį apginti. Didžiausias mūsų pasiekimas yra tai, kad tiek metų sugebėjome išsilaikyti aukštame lygyje“, - sako S. Kukulskis.
2018 metais „Vairas“ buvo pripažintas Lietuvos metų sporto klubu, o tai liudija ne tik sportinius pasiekimus, bet ir puikų klubo valdymą, bendruomenės įsitraukimą ir indėlį į sporto plėtrą Lietuvoje. Legendinis Šiaulių regbio klubas „Vairas“ 45-erių metų jubiliejų pažymėjo su garbingu įvertinimu. Tai - pelnytas įvertinimas komandai, kuri tais metais net 31-ą kartą tapo Lietuvos čempione, iškovojo Lietuvos regbio federacijos (LRF) taurę.
Regbis Lietuvoje: istorinis kontekstas
Lietuvoje regbis pradėtas žaisti 1961 m. Pirmąsias rungtynes žaidė Vilniaus USK „Mokslo“ ir Kauno KKI „Atleto“ komandas. Rezultatu 17-6 laimėjo „Atletas“. Į pirmąjį regbio susitikimą susirinko per 6 tūkst. žiūrovų. Lietuvos regbio čempionatai pradėti rengti 1963 m., o nuo 1964 m. - ir regbio taurės varžybos.
SSRS regbio čempionatuose 1966 m. žaidė Kauno „Žalgirio“, nuo 1981 iki 1984 m. žaidė Kauno „Staklių“, 1968 m. - Kauno „Politechnikos“, o 1969 m. Vilniaus „Geležinio vilko“ komandos. Lietuvos regbio federacija buvo įsteigta 1966 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, nuo 1991 m. LRF yra Europos regbio asociacijos (FIRA-AER) narė, o nuo 1992 m. - IRB narė. Lietuvos regbio rinktinė oficialias tarptautines rungtynes žaidžia nuo 1993 m. Šalies rinktinė žaidžia Europos tautų taurės 2A divizione ir yra tarp dvidešimties geriausių žemyno rinktinių. Pasaulyje iš neprofesionalių žaidėjų sudaryta rinktinė išgarsėjo, kai 2006-2010 m. pasiekė įspūdingų rezultatų.
Pasaulio regbio čempionatuose Lietuvos rinktinei dar neteko žaisti, o toliausiai, iki ketvirtojo Europos atrankos etapo, ji buvo nužengusi 2010 m., žaisdama VII Pasaulio regbio čempionato atrankoje. Pergalių seriją nutraukė rungtynės su gerokai pajėgesne iš profesionalių žaidėjų sudaryta Ukrainos komanda.
Regbis Pasaulyje: populiarumas ir kultūra
Pirmasis Naujosios Zelandijos „Haka“ regbio pasaulio čempionate 2019 m.
Regbis - viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. Nacionalinių federacijų skaičiumi jis nusileidžia tik paplūdimio tinkliniui ir futbolui. Regbis žaidžiamas 98 valstybėse, jį sportuoja 5,5 mln. žmonių. Po 2003, 2007 ir 2011 metų Pasaulio čempionatų regbis pripažįstamas antra pelningiausia sporto šaka po futbolo. Regbis visame pasaulyje vertinamas kaip didesnes pajamas ir geresnį išsilavinimą turinčių žmonių užsiėmimas.
Regbio sirgaliai pelnytai laikomi pačiais tolerantiškiausiais ir kultūringiausiais sporto gerbėjais. Regbio kultūra remiasi dviem pagrindiniais principais - komandine dvasia ir pagarba varžovui. Būdamas europietiškos kilmės žaidimas, regbis šiuo metu yra populiariausias Pietų pusrutulyje. Naujojoje Zelandijoje ši šaka tapo europiečius ir maorius vienijančia tautinės tapatybės dalis. Naujosios Zelandijos rinktinės prieš rungtynes atliekamas maorių karo šokis „haka“ yra garsus visame pasaulyje.
Pietų Afrikos Respublikoje regbis tradiciškai yra labai svarbus baltųjų afrikiečių kultūrai. Australijoje ir Argentinoje regbis yra viena svarbiausių sporto šakų. Europoje regbis labai mėgstamas Anglijoje, Škotijoje ir Prancūzijoje. Airijoje regbis sugebėjo suvienyti Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos gyventojus: jų atstovai žaidžia vienoje rinktinėje. Velse regbis - nacionalinė sporto šaka. Senajame žemyne regbis taip pat itin populiarus Gruzijoje ir šiek tiek mažiau Rumunijoje. Rumunijos regbio rinktinė dar nepraleido nei vieno pasaulio čempionato. Gruzijos rinktinė dalyvavo 2003 m., 2007 m. ir 2011 m. pasaulio čempionatuose.
Kontaktai
Norintys susisiekti su regbio klubu „Vairas“ gali tai padaryti šiuo adresu: Dainų g. 35, Šiauliai.
tags: #regbio #klubas #vairas #radviliskio #70