Kelyje nevaldomi sunkiasvoriai vilkikai kelia didžiulį pavojų, o nelaimės, kuriose jie dalyvauja, būna itin skaudžios. Sunkiasvorės mašinos neretai tampa mirtinais spąstais kitiems eismo dalyviams. Šie incidentai dažnai iškelia klausimus apie vairuotojų statusą, jų būklę ir atsakomybę. Kauno apskrityje šiais metais žuvo 18 eismo dalyvių (2022 m. iki liepos pabaigos - 9), o 315 buvo sužeisti (2022 m. iki liepos mėnesio pabaigos - 362), kas rodo eismo įvykių rimtumą.
Skaudūs incidentai, susiję su vilkikais
Tragiški įvykiai ir vairuotojų likimai
Kovo 19 d. naktį Kretingos rajone, Kluonalių kaime, vienos įmonės teritorijoje kilo gaisras. Ugniagesiai malšino liepsnas dviejuose vilkikuose. Apie 1.59 val. degė vilkikas DAF su puspriekabėmis, taip pat sudegė ir šalia stovėjęs vilkikas MAN. Tąnakt tarnybos sulaukė pranešimo, kad dega vilkikas, kiek vėliau buvo pranešta ir apie sprogimą. Atvykus gelbėtojams atvira liepsna degė abiejų vilkikų kabinos. Vilkikai stovėjo su puspriekabėmis, tačiau jose krovinių nebuvo.
„Pradėjus gesinimo darbus, pamainos vadas gavo pranešimą, kad vilkiko viduje gali būti žmogus“, - sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, įvardinęs, kad, baigiant gesinti, gaisravietėje buvo rastas apdegęs 1979 m. gimusio vairuotojo kūnas. Pirminiais duomenimis, žuvęs vyras - Baltarusijos pilietis. Per gaisrą apdegė ir išdegė abiejų vilkikų kabinos, taip pat apdegė ir apsilydė variklio skyriaus visos plastmasinės dalys ir puspriekabių tentai prie degusių kabinų. Kodėl kilo gaisras, dar aiškinamasi. Suvaldyti liepsnas ugniagesiams pavyko sklandžiai, be trikdžių. „Gaisrą lokalizavome greitai - vandens turėjome pakankamai, jokių šalutinių iššūkių nekilo“, - kalbėjo E. Bertašius. Gaisrą gesino trys autocisternos.

Panašaus pobūdžio tragedija ištiko ir Vilniaus rajone, kai į avariją pakliuvo vilkikas iš Rusijos. Vos įvažiavęs į Lietuvą vilkikas įklimpo griovyje, nes vairuotojas prarado sąmonę. Pusamžiam vairuotojui skubiai reikėjo medikų, tačiau vietoj jų jis išsikvietė tik techninės pagalbos sunkvežimį. Deja, bandydamas ištraukti vilkiką, vairuotojas antrą kartą prarado sąmonę ir mirė.
Kitas tragiškas įvykis nutiko Lenkijoje, kur avarijos metu žuvo lietuvis vežėjas. Jo vairuojamas sunkvežimis rėžėsi į šalikelės stulpus. Nors avarija buvo sunki, manoma, kad mirties priežastis - širdies smūgis ar insultas. Vietos žiniasklaidos duomenimis, vyrą mėginta gaivinti, tačiau nesėkmingai.

Kovo 11-osios naktį Panevėžyje policijos pareigūnai sulaukė neeilinio pranešimo apie vilkiko kaktomuša taranuotą gyvenamąjį namą. Net ir daug visko matę pareigūnai tokio vaizdo įvykio vietoje nesitikėjo - vilkikas išvertė tvorą, pervažiavo kiemą ir sulindo į namo vidų kiaurai sieną. Visą situaciją užfiksavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera.
Grėsmė dėl neblaivių ir išsiblaškiusių vairuotojų
Nors vilkikų vairuotojų darbas itin atsakingas ir reikalaujantis maksimalaus susikaupimo kelyje, pasitaiko atvejų, kai prie vairo vairuotojai rizikuoja sėsdami gerokai įkaušę. Pavyzdžiui, sekmadienį pilietiška moteris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai neblaivų sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoją. Tikrinant informaciją, Jonavos rajono kelyje A6, sustojimo aikštelėje, buvo pastebėtas pranešėjos apibūdintas vilkikas „Volvo“. Vilkiko vairuotojas pareigūnams pripažino, kad vakar šventė savo gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,78 promilės.
Savaitgalio metu Kelių policijos pareigūnai Kauno, Jonavos ir Kėdainių miestuose bei rajonuose patikrino apie 7,8 tūkst. transporto priemonių. Jų metu nustatyta 13 neblaivių vairuotojų, kurių girtumo laipsnis svyravo nuo 0,46 prom. iki 1,82 prom. Iš viso per praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 19 neblaivių automobilių vairuotojų ir 15 asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės.
Grėsmingas pavyzdys iš Vokietijos: girtas kaip pėdas vilkiko vairuotojas Vokietijoje nusiaubė nedidelį Bavarijos miestą, Fiurtą. Lėkdamas gatvėmis jis sudaužė daugiau nei 30 automobilių ir sukėlė didžiulį gaisrą gyvenamajame name. Miesto gyventojas nufilmavo karo zoną primenančią įprastai ramią savo miestelio gatvę.

Ne mažesnį pavojų kelia ir vairuotojų išsiblaškymas. Didžiosios Britanijos Glosteršyro grafystės policijos pareigūnai M5 greitkelyje, vykdydami specialią sunkiasvorių transporto priemonių stebėjimo operaciją, išvydo juos apstulbinusį vaizdą. Vilkiko vairuotojas judriame kelyje ne tik kad nebuvo užsisegęs saugos diržo, bet ir vairuodamas transporto priemonę mobiliajame telefone žiūrėjo „Formulės-1“ dokumentinį filmą.
Apie galimą grėsmę pranešė ir pilietiškas vairuotojas, greitkelyje pastebėjęs įtartinai manevruojantį vilkiką. Jis sekė paskui jį ir informavo policiją. Anot pranešėjo, vilkikas keletą kartų pavojingai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pat keletą kartų vos nenuvažiavo į griovį. Visą situaciją netoli Panevėžio nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera.
Sisteminės problemos transporto sektoriuje
Atsakomybės pasiskirstymas ir vairuotojų spaudimas
Pastaruoju metu nuskambėjęs incidentas, kai 45 tonas svėrusiam vilkikui iš Lietuvos buvo uždrausta tęsti reisą, viešojoje erdvėje vėl iškėlė fundamentalų klausimą: kas iš tiesų privalo prisiimti atsakomybę už grubius transporto taisyklių pažeidimus? Nors pirmoji reakcija dažnai nukreipta į vairuotoją, transporto sektoriaus realybė rodo, kad tokie atvejai yra ne pavienės klaidos, o giliai įsišaknijusios sisteminės problemos pasekmė. Vairuotojų liudijimai atskleidžia nuoseklų spaudimo modelį: jie dažnai eliminuojami iš sprendimų priėmimo proceso, tačiau priversti susidurti su jų pasekmėmis. „Liepia ir važiuoji - pasirinkimo nėra. Nesutiksi, atleis, kitas važiuos,“ - teigia vienas iš vairuotojų. Kitas papildo: „Kas klausia vairuotojo? Pakrauna ir važiuok.“ Tokia praktika sukuria iškreiptą atsakomybės modelį, kurį profesinės sąjungos įvardija kaip itin pavojingą. „Lengviausia viską nurašyti ant vairuotojo. Jis vienas, be užnugario,“ - sako sektoriaus darbuotojas.

Ydinga „popierinio“ saugumo kultūra
Transporto sektoriuje vis dar vyrauja ydinga „popierinio“ saugumo kultūra. Dokumentai rengiami kabinetuose, ignoruojant realų ekonominį spaudimą ir agresyvią konkurenciją. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad efektyvi prevencija įmanoma tik nukreipiant sankcijas į sprendimų grandį. „Vokietijoje sustoji ir praneši, kad buvai verčiamas važiuoti. Perkrauto vilkiko problema nėra individuali vairuotojo klaida - tai struktūrinio spaudimo ir nesubalansuotos atsakomybės rezultatas.“
Vilkikų vairuotojo profesijos iššūkiai ir ruošimas
Profesijos sudėtingumas ir patrauklumo stoka
Tolimųjų reisų vairuotojas - tai profesija, apie kurią kuriami ir juokeliai, sklando legendos ir įvairūs pasakojimai. Kai kuriems atrodo, kad tai viena lengviausių profesijų, nes užtenka tiesiog sėsti ir važiuoti, tačiau tai tik mitas. Iš tiesų, vilkikų vairuotojo darbas yra labai atsakingas ir reikalaujantis maksimalaus susikaupimo. Statistika rodo, kad sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuoti asmenys ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, bet turintys nepaklausias, rinkai nereikalingas specialybes. Šiuo metu viena paklausiausių specialybių yra tolimųjų reisų vilkiko vairuotojai.
„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas teigia, kad yra nemažai problemų, susijusių su profesionalių vairuotojų ruošimu. Anot pašnekovo, viskas prasideda jau nuo pirminio mokymo, kai vairuotojams suteikiama vairavimo kategorija. „Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas sako, kad mokymo proceso pagerėjimas priklauso nuo vairavimo mokyklų pasiruošimo, tačiau opiausia problema - jaunimo nenoras mokytis. „Dabartinis jaunimas renkasi lengvesnį kelią, nes žino, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbas nėra lengvas, be to, labai atsakingas. Vairavimas sudaro tik tam tikrą dalį darbo, visa kita - vadyba, reikia mokėti kalbas ir taip toliau.“ Ta „banga“, kai žmonės norėjo išvažiuoti į užsienį ir pamatyti pasaulį, jau praėjo. Dabar dažnai ateina mokytis vyresni žmonės, kadangi jie neturi darbo. 50-mečio, kuris niekada nedirbo panašaus darbo, žinių įsisavinimas yra prastas.

Nepakankamas ir netinkamas pirminis mokymas
O. Manikas pabrėžia, kad pirminio mokymo metu vairuojamos ne tos transporto priemonės, kurios realiai naudojamos krovinių pervežime. Nors didžioji dauguma vilkikų Lietuvoje yra su puspriekabėmis, vairavimo mokyklose moko vairuoti vilkiką su priekaba. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant vilkikus su priekabomis. „Darbdavys, įdarbinęs vairuotoją, dar turi jį perkvalifikuoti.“
Vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių.“ Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku, reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas perka gana retai“, - pasakoja V. Šlepikas. Pasak vairavimo instruktorių, norint išvengti nelaimių negalima atsipalaiduoti. Eismo situacijų prognozavimas ir atsakingumas padeda išvengti avarijų.
Finansiniai ir požiūrio barjerai
„Linavos“ mokymo centro direktorius pažymi, kad dar viena problema, trukdanti vairuotojų paruošimui, yra dideli mokymo paslaugų kaštai ir nepakankama valstybės finansinė parama. „Norint gauti atitinkamą kategoriją, įskaitant pirminius mokymus ir profesinį mokymą, reikia sumokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių litų. Tai yra dideli kaštai jaunam žmogui.“ Jam pritaria V. Šlepikas: „Žmogus, norintis įgyti atitinkamas vairavimo kategorijas ir profesinę kvalifikaciją, dažnai susiduria su finansinėmis problemomis. Norint tapti profesionaliu vairuotoju, reikia sumokėti nemažą sumą. Na ir aišku trukdo požiūris ir mąstymas, kad gal būt tai nereikalingas pinigų švaistymas.“
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, per 2013 m. I pusm. LDB finansavo visas profesinio mokymo išlaidas, įskaitant mokymo paslaugas, stipendiją, apgyvendinimo arba kelionės išlaidas. Apie 97 proc. žmonių, kurie įgijo vairuotojo kategoriją ir kvalifikacijos pažymėjimą, sėkmingai įsidarbino. Šiuo metu teritorinės darbo biržos vykdo ESF finansuojamą projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, taip pat profesinis mokymas gali būti finansuojamas ir iš nacionalinių lėšų.
EU 95 kodo paruošimo kokybė ir priežiūra
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turėjo atsirasti EU 95 kodas. O. Manikas sako, kad paruošimas pagal minėtą kodą ne visada yra kokybiškas. „Viskas būtų gerai, jeigu valstybinės institucijos šiek tiek rimčiau prižiūrėtų mokymo įstaigas ir būtų rimtesnis požiūris į mokymo strategiją. Dabar mokymo priežiūra vykdoma iki to momento, kai įmonė gauna licenciją vykdyti vairuotojų profesinį mokymą. Neretai girdžiu negerų atsiliepimų iš įmonių apie tai, kad vairuotojų pasiruošimas vyksta visiškai nekvalifikuotai. Mes ir patys juntame tai.“ Jam pritaria ir vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ mokymo vadovas: „Kuo daugiau bus įmonių, vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, tuo bus sudėtingesnė šių įmonių kontrolė. Kai kuriems atsiras pagunda vykdyti tik formalumus. Manau, kad reikia ne tik pinigus imti ir išrašinėti pažymėjimus, bet ir mokyti vairuotojus. Naujų dalykų tikrai pasakome, o po baigtų kursų ne retas padėkoja.“
tags: #rastas #vilkikas #be #vairuotojo
